Tikriausiai nėra galimybių sugalvoti saugesnio mokesčių planavimo nei teisingas ir savalaikis mokesčių mokėjimas. Tačiau verslo aplinkoje dažnai pasitaiko situacijų, kai prieš tam tikrų verslo santykių pradžią būsimos mokestinės prievolės nėra labai aiškios ir suprantamos.

Juo labiau, kad ir paties mokesčių administratoriaus pozicijos ir išaiškinimai tam tikrų mokestinių situacijų atžvilgiu nėra labai stabilus ir nekintantis socialinis reiškinys.

Tokiais ar panašiais atvejais pačiu saugiausiu ir patikimiausiu mokesčių planavimo instrumentu laikytinas mokesčių administratoriaus išankstinis įsipareigojimas (dar vadinamas – mokesčių administratoriaus išankstiniu sprendimu), t. y. vieninga ir suderinta tarp mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus pozicija dėl mokesčių teisės aktų taikymo konkretaus busimo sandorio ir (ar) sandorių grupės atžvilgiu.

Be to, tokia pozicija gali būti suderinta net ir tarptautiniu lygiu, t. y. tarp kelių valstybių mokesčių administratorių.

Mokesčių administratoriaus išankstinio įsipareigojimo instituto samprata

Mokesčių administratoriaus išankstinio įsipareigojimo dėl mokesčių teisės aktų nuostatų taikymo instituto taikymą apibrėžiantis teisinis reguliavimas įsigaliojo tik nuo 2012 m. sausio 1 d. ir atsakingo verslo atstovai jau spėjo pajausti šio mokesčių planavimo instrumento galimybes bei naudą.

Šis institutas pasižymi tuo, kad mokesčių mokėtojas turi teisę kreiptis į mokesčių administratorių su prašymu pritarti jo siūlomam mokesčių teisės aktų nuostatų taikymui būsimajam sandoriui.

Šiame prašyme mokesčių mokėtojas turi tiksliai ir vienareikšmiškai apibūdinti būsimąjį sandorį, aplinkybes, su kuriomis pagal mokesčių įstatymus sietinas apmokestinimas, taikytinas mokesčių teisės aktų nuostatas ir pateikti kitą informaciją ir įrodymus, kuriais grindžia siūlomą mokesčių teisės aktų nuostatų taikymą. Šiame straipsnyje vartojama sąvoka „būsimasis sandoris“ suprantama kaip mokesčių mokėtojo sandoris, ūkinė operacija ar bet kokia jų grupė, kurie bus pradėti vykdyti po šioje dalyje nurodyto prašymo pateikimo mokesčių administratoriui dienos.

Prašymas taip pat gali būti teikiamas dėl būsimojo kontroliuojamojo sandorio kainodaros principų suderinimo.

Būsimojo kontroliuojamojo sandorio kainodaros principų suderinimas – tai mokesčių mokėtojo būsimojo kontroliuojamojo sandorio kainodaros principų, t. y. kainodaros metodo, palyginamumų, kritinių prielaidų, kurioms esant galima pasirinkta kainodaros politika, ir kitų klausimų, susijusių su būsimojo kontroliuojamojo sandorio atitikimo ištiestosios rankos principui pagrindimu, suderinimas su mokesčių administratoriumi tam tikram mokestiniam laikotarpiui.

Tačiau pažymėtina, kad prašymas negali būti pateiktas dėl mokesčio dydžio.

Prašymo pateikimo ir nagrinėjimo procedūra

Pati prašymo pateikimo patekimo ir nagrinėjimo procedūra nėra labai paprasta, todėl rekomenduotina šios procedūros vykdymą, kontrolę arba bent priežiūrą patikėti savo srities specialistams. Svarbu pažymėtina, kad pats prašymas nėra klausiamojo pobūdžio, kadangi jau jame turi būti nustatytas konkretus apmokestinimo mechanizmas, taikytinas konkretaus sandorio ar sandorių grupės atžvilgiu, kurį svarstys ir jam pritars arba nepritars mokesčių administratorius. Be to, poįstatyminiais aktais yra nustatytas gan griežtai detalizuotas tokio prašymo turinys, prie jo pridėtinų dokumentų sąrašas bei juose užfiksuotinų duomenų apibrėžtis.

Pažymėtina, kad šie reikalavimai skiriasi prašymams dėl pritarimo siūlomam mokesčių teisės aktų nuostatų taikymui būsimam sandoriui ir prašymams dėl būsimojo kontroliuojamo sandorio kainodaros principų suderinimo.

Mokesčių administratorius išnagrinėti prašymą ir priimti sprendimą turi per 60 dienų nuo jo gavimo dienos, tačiau šis terminas gali būti pratęstas dar 60 dienų, jeigu prašymui nagrinėti reikia papildomo tyrimo. Praktika rodo, kad trumpesnį prašymo nagrinėjimo terminą daugiausia sąlygoja būtent prašymo kokybė (atitikimas visiems keliamiems reikalavimams) ir visų būtinų dokumentų savalaikis pateikimas kartu su prašymu.

Mokesčių administratorius, išnagrinėjęs prašymą, priima vieną iš šių sprendimų: (i) pritarti prašyme nurodytam mokesčių teisės aktų nuostatų taikymui būsimajam sandoriui; priėmęs šį sprendimą, mokesčių administratorius įsipareigoja, kontroliuodamas, ar šis mokesčių mokėtojas teisingai apskaičiavo, deklaravo ir mokėjo mokesčius, taikyti mokesčių teisės aktų nuostatas būsimajam sandoriui taip, kaip nurodyta sprendime, (ii) nepritarti prašyme nurodytam mokesčių teisės aktų nuostatų taikymui būsimajam sandoriui; šiame sprendime mokesčių administratorius turi nurodyti nepritarimo priežastis.

Sprendimas pritarti prašyme nurodytam mokesčių teisės aktų nuostatų taikymui būsimajam sandoriui paprastai galioja visą prašyme nurodyto būsimojo sandorio vykdymo laikotarpį, bet ne ilgiau kaip einamuosius ir 5 kalendorinius metus nuo šio sprendimo priėmimo dienos.

Mokesčių administratoriau išankstinio įsipareigojimo privalomumas

Sprendimas pritarti prašyme nurodytam mokesčių teisės aktų nuostatų taikymui būsimajam sandoriui yra expressis verbis privalomas tik mokesčių administratoriui ir neturi de jure privalomos galios mokesčių mokėtojui.

Tačiau, prieš pradedant procedūrą dėl mokesčių administratoriaus išankstinio įsipareigojimo gavimo, būtina įvertinti tai, kad įstatymas numato išimtinius atvejus, kada mokesčių administratorius neprivalo laikytis savo išankstinio įsipareigojimo:

(i) kai priimami nauji mokesčių teisės aktai, kuriais pakeičiamos, papildomos arba pripažįstamos netekusiomis galios tokiame sprendime nurodytos mokesčių teisės aktų nuostatos, toks sprendimas galioja iki naujų mokesčių teisės aktų nuostatų įsigaliojimo dienos;

(ii) kai po tokio sprendimo priėmimo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenyje arba Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbiami Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo arba Europos Sąjungos teisminių institucijų įstatymų ir kitų teisės aktų taikymo išaiškinimai, kuriems toks sprendimas prieštarauja, jis galioja iki atitinkamo išaiškinimo paskelbimo dienos;

(iii) mokesčių administratorius netaiko tokio sprendimo, jeigu mokestinio patikrinimo metu nustato, kad faktinės sandorio vykdymo aplinkybės neatitinka mokesčių mokėtojo prašyme nurodytų aplinkybių.

Visgi, net vertinant šias išimtis dėl išankstinio įsipareigojimo privalomumo, pažymėtina, kad nėra kito tokio saugaus išankstinio mokesčių planavimo instrumento, kadangi jame labai svarbų vaidmenį atlieka pats mokesčių administratorius. Tik labai svarbu pasirūpinti, jog siekiant gauti tokį mokesčių administratoriaus išankstinį įsipareigojimą, mokesčių administratoriui būtų pasiūlytas kvalifikuotai parengtas apmokestinimo mechanizmas bei pateikta kuo daugiau ir kuo labiau tikslesnės informacijos apie būsimą sandorį.

Galimybės ginčyti mokesčių administratoriaus sprendimą nepritarti prašyme nurodytam mokesčių teisės aktų nuostatų taikymui būsimajam sandoriui

Nors teisės aktai nenustato galimybės ginčyti tokį mokesčių administratoriaus sprendimą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konkrečioje byloje išaiškino, jog tokią teisę mokesčių mokėtojas gali turėti.

Teismas išaiškino, jog priėmęs sprendimą pritarti mokesčių mokėtojo pateiktai pozicijai mokesčių administratorius įsipareigoja, kontroliuodamas šio mokesčių mokėtojo mokesčių apskaičiavimą ir sumokėjimą, jos laikytis. Taigi toks sprendimas panaikina mokesčių administratoriaus diskreciją teisės aktų nuostatų taikymo srityje ir įpareigoja jį vadovautis sprendime suformuota teisės aiškinimo taisykle, išskyrus teisės aktų numatytas išimtis. Nors minėtas sprendimas yra expressis verbis privalomas tik mokesčių administratoriui ir neturi de jure privalomos galios mokesčių mokėtojui, t. y. nepaneigia jo teisės sudaryti sandorį ar vykdyti ūkines operacijas, dėl kurių preliminaraus vertinimo ir buvo pateiktas prašymas, tačiau turi būti atsižvelgiama į tai, kad mokesčių mokėtojui nesutikus su tam tikru teisės aktų aiškinimu, jis prisiima riziką arba veikti savo būdu ir priimti būsimas pasekmes dėl mokesčių administratoriaus veiksmų, arba keisti, koreguoti savo elgesį tam tikru būdu, kad tik būtų išvengta galimų neigiamų pasekmių. Taigi aplinkybė, jog toks sprendimas įpareigoja mokesčių administratorių, reiškia, kad faktiškai yra apsunkinama ir mokesčių mokėtojo teisė rinktis elgesio variantą konkrečios, prašyme detaliai išdėstytos situacijos atžvilgiu, nes sprendime nurodyto teisės normų taikymo nepaisymas vėliau gali lemti atitinkamas neigiamas pasekmes mokesčių mokėtojui.

Šių argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas nepritarė pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad skundžiamas sprendimas mokesčių mokėtojui savaime nesukelia teisinių pasekmių ir jų veikimui negali daryti jokios įtakos. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, jog nurodytas sprendimas mokesčių mokėtojui tiesioginių pareigų nesukuria, tačiau mokesčių mokėtojas gina savo teisę užsitikrinti su mokesčių administratoriumi vienodą sudaromų būsimųjų konkrečių sandorių interpretaciją ir gauti atsakymą į pateiktą prašymą, atitinkantį teisės aktų keliamus reikalavimus.

Galimybės gauti tarptautinį kelių valstybių mokesčių administratorių išankstinį įsipareigojimą

Visuotinai pripažintina, kad dabartinę PVM sistemą yra sunku administruoti ir ją apsaugoti nuo sukčiavimo. Siekdama pagerinti PVM valdymą Europos Sąjungos lygmeniu Komisija dar 2012 m. nusprendė sukurti ES PVM forumą (2012 m. liepos 3 d. Komisijos sprendimas (2012/C198/05) sukurti ES PVM forumą). Ši dialogo palaikymo platforma buvo sukurta, siekiant didžiųjų, vidutinių ir mažųjų įmonių atstovams bei mokesčių administratoriams pasikeisti nuomonėmis apie praktinius tarpvalstybinius PVM administravimo aspektus, taip pat nustatyti ir aptarti geriausią patirtį, kuri galėtų padėti supaprastinti PVM sistemos valdymą, siekiant sumažinti mokestinių prievolių vykdymo sąnaudas ir kartu užtikrinti PVM pajamas.

Šiame forume 2013 m. kelios ES valstybės narės sutiko dalyvauti bandomajame projekte, kuris suteikia galimybę PVM apmokestinamiesiems asmenims, planuojantiems tarpvalstybinius sandorius su projekte dalyvaujančių valstybių (toliau – aktuali valstybė) ūkio subjektais, kreiptis į savo šalies mokesčių administratorių su prašymu gauti tarpvalstybinį įpareigojantį sprendimą, t. y. suderintą su visų aktulių valstybių mokesčių administratoriais ir (ar) atitinkančiomis institucijomis (cross – border ruling).

Projektas pradėjo veikti 2013 m. birželio mėn. ir numatyta, jog jis turėtų tęstis bent iki 2018 m. rugsėjo 30 d. Šiuo metu projekte dalyvauja: Belgija, Estija, Ispanija, Prancūzija, Kipras, Lietuva, Latvija, Malta, Vengrija, Nyderlandai, Portugalija, Slovėnija, Suomija, Švedija ir Jungtinė Karalystė, Danija, Airija ir Italija.

Komisijos oficialioje internetinėje svetainėje pateikiama informacija, jog toks prašymas turi būti pateiktas ir išnagrinėtinas, vadovaujantis nacionaliniais teisės aktais, reglamentuojančiais nacionalinio įpareigojančio sprendimo priėmimo procedūrą.

Tokiam prašymui iš esmės keliami keli papildomi reikalavimai: (i) tokie prašymai turėtų būti pateikiami kartu su vertimu į anglų kalbą arba aktualios valstybinės nacionalinę kalbą (pastaba: spręstina, jog ir visi prašymo priedai turėtų būti išversti); (ii) apmokestinamasis asmuo, teikdamas prašymą dėl tarpvalstybinio sprendimą, turi patvirtinti, jog pateiktais duomenimis gali būti dalijamasi su kitų valstybėmis (jų institucijomis); (iii) prašyme turi būti aiškiai išreikštas pageidavimas gauti tarpvalstybinį įpareigojantį sprendimą; (iv) prašymas gali būti teikiamas tik tuo atveju, jeigu sandoris ir (ar) sandorių grupė yra sudėtingi ir turi tarpvalstybinį aspektą (juose dalyvautų dviejų ar daugiau valstybių narių, dalyvaujančių projekte, ūkio subjektai).

Be to, prašymo pareiškėjai iš pat pradžių turi pateikti išsamią ir aiškią informaciją, įrodymus bei nuomonę ir/ar abejones, susijusias su PVM taikymo rėžimu, kad prašymas būtų išnagrinėtas kuo įmanoma greičiau.

Tačiau taip pat pastebėtina, jog, nagrinėjant tokį prašymą, dėl objektyvių priežasčių galima nesilaikyti nacionaliniuose teisė aktuose nustatytų terminų. Pozicijų derinimo bei konsultavimosi procese dalyvauja tik mokesčių administratoriai ir (ar) atitinkamos institucijos, t. y. pateikęs prašymą asmuo šiuose procesuose nedalyvauja. Be to, gali nutikti ir taip, jog skirtingų valstybių atitinkamoms institucijoms nepavyks priimti bendro sprendimo, t. y. valstybės nėra įpareigotos pasiekti tarpvalstybinio įpareigojančio sprendimo.

Nors Lietuvos PVM mokėtojai, planuojantys turėti sandorių su projekte dalyvaujančių valstybių ūkio subjektais, gali teikti prašymus Lietuvos centriniam mokesčių administratoriui dėl tarpvalstybinio įpareigojančio sprendimo gavimo, pagal paties centrinio mokesčio administratoriaus atstovų pateiktą informaciją tokio pobūdžio prašymo apskritai dar nebuvo gauta. Kita vertus, pažymėtina ir tai, kad iki šiol niekas Lietuvoje nepateikė išsamios informacijos apie tai, kad tokia galimybė apskritai egzistuoja.

Nesant tokių prašymų nagrinėjimo praktikos, galima tik preliminariai prognozuoti, jog tarptautinio įpareigojančio sprendimo gavimo procedūra pareikalautų šiek tiek didesnių laiko ir finansinių išteklių lyginant su analogiško nacionalinio įpareigojančio sprendimo gavimo procedūra, tačiau šio mokesčių planavimo instrumento sėkmingas įgyvendinimas neabejotinai leistų dar saugiau suvaldyti galimas tarptautinių sandorių mokestines rizikas, ypač atsižvelgiant į pakankamai griežtą nacionalinių teismų praktiką, nagrinėjant bylas dėl 0 proc. PVM tarifo taikymo.

Todėl, jeigu egzistuoja poreikis ir apsisprendimas tokiu būdu siekti išvengti galimų neigiamų mokestinių pasekmių, tarpvalstybinis įpareigojantis sprendimas turi žymiai daugiau privalumų lyginat tik su nacionaliniu sprendimu: (i) jis galios visose valstybėse, kurios dėl jos susitarė, todėl bus pasiektas dar didesnis rizikos suvaldymo laipsnis; (ii) mokesčių administratoriui bus mažiau galimybių tokio sprendimo nesilaikyti, lyginant su nacionaliniu išankstiniu įsipareigojimu; (iii) priimat tokį sprendimą bus derinamos bent kelių valstybių praktikos šioje srityje, todėl galima tikėtis novatoriškesnių bei verslui palankesnių sprendimų, išaiškinimų bei išvadų.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją