Tai jau tampa tam tikra šiuolaikinio lietuvio gyvenimo būdo dalimi. Formuojasi būsto nuomos kultūra, naudojamos įvairios internetinės platformos (pvz., „Airbnb“, Booking.com ir kt.), kurios išplečia gyvenamojo būsto nuomos galimybes iki tarptautinio lygmens.
Tačiau ši besiformuojanti gyvenamųjų patalpų nuomos kultūra vis dar sunkiai formuoja lietuvio mentalitetą mokėti tokios veiklos mokesčius.
Apmokestinimo prievoles verta žinoti ne tik tiems, kurie yra linkę sąžiningai vykdyti savo pareigas, bet ir tiems, kurie stengiasi jų išvengti, kad bent būtų žinomos tokių veiksmų galimos rizikos ateityje. Pabandykime koncentruotai apžvelgti šių mokestinių pareigų apimtį.
Būsto nuomos apmokestinimo PVM
Bendrosios taisyklės
Pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo nuostatas, Lietuvoje suteiktos būsto nuomos, taip pat kartu su būsto nuoma teikiamos papildomos paslaugos (pvz., skalbimo, kambarių tvarkymo) yra PVM objektas.
Gyventojui, teikiančiam būsto nuomos paslaugas Lietuvoje, prievolė registruotis PVM mokėtoju ir teikiamas paslaugas apmokestinti PVM atsiranda tuomet, kai jo bendra atlygio už ekonominės veiklos šalies teritorijoje vykdymo suteiktų PVM apmokestinamų paslaugų suma per metus (paskutiniuosius 12 mėnesių) viršija 45 000 eurų.
Pastebėtina, jog į šią sumą sumuojamos visų vykdomų ekonominių veiklų pajamos (pvz., patalpų nuomos, nekilnojamojo turto pardavimo, prekybos gėlėmis ir pan.) pajamos. Patalpų nuoma, kurios laikotarpis ne ilgesnis kaip 2 mėnesių laikotarpis, apmokestinama PVM taikant standartinį 21 proc. PVM tarifą.
Tačiau yra išimtis, patalpų nuoma, kurios laikotarpis ilgesnis kaip 2 mėnesių laikotarpis, t. y. šį laikotarpį ir ilgiau būstas nuomojamas vienam nuomininkui (-ams), PVM neapmokestinama ir atlygis gautas už šią nuomą nėra traukiamas skaičiuojant per paskutiniuosius 12 mėnesių susidarančią 45 000 eurų ribą.
Apmokestinimo PVM ypatumai, būstą nuomojant internetu per „Airbnb“, Booking.com ar kitą panašią platformą
„Airbnb“ platforma – tai interneto svetainė, kurioje svetainės lankytojai gali susirasti nakvynę, o asmenys, turintys laisvus namus, butus ar kambarius, gali informuoti apie nuomojamą būstą ir gauti papildomų pajamų.
Atsiskaitymai už suteiktas būsto nuomos paslaugas vyksta per „Airbnb“ platformą. „Airbnb“, pervesdama nuomotojui pinigus už jo suteiktas būsto nuomos paslaugas, pasilieka sau už tarpininkavimo paslaugą 3 proc. komisinį mokestį nuo bendros užsakymo sumos.
„Airbnb“ komisinį mokestį ima ir iš nuomininko, kuris svyruoja nuo 6 iki 12 proc., tačiau gali būti ir mažesnis arba didesnis, priklausomai nuo užsakymo vertės.
Per Booking.com svetainę yra sudarytos sąlygos apgyvendinimo įstaigoms, tarp jų ir gyventojams, informuoti apie turimas apgyvendinimo vietas (pvz., viešbučius, gyvenamuosius namus, butus ir pan.), o svetainės lankytojams tuos numerius užsisakyti.
Booking.com iš apgyvendinimo paslaugas įsigyjančio asmens neima jokio mokesčio, tačiau apgyvendinimo įstaiga Booking.com moka komisinius (nedidelį procentinį mokestį nuo numerio kainos) pasibaigus svečio viešnagei (ir gavus apmokėjimą).
Gyventojui, nuomojančiam būstą Lietuvoje per „Airbnb“, Booking.com ar kitą panašią internetinę platformą, dėl būsto nuomos gali atsirasti tokios pačios PVM prievolės, kaip ir įprastai nuomojant būstą.
Be to, papildomai, gyventojui, nuomojančiam būstą Lietuvoje per „Airbnb“, Booking.com ar kitą ne Lietuvoje registruotą platformą, visada atsiranda prievolė pačiam apskaičiuoti ir sumokėti PVM už šios platformos suteiktas tarpininkavimo paslaugas, pvz., „Airbnb“ atveju nuo tų 3 proc. komisinio mokesčio (PVM įstatymo 95 straipsnio 2 dalies).
Prievolė apskaičiuoti PVM už iš tokios internetinės platformos įsigytas tarpininkavimo paslaugas atsiranda, kai išrašoma teikiamų paslaugų PVM sąskaita faktūra. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad tokiais atvejais PVM sąskaita faktūra paprastai neišrašoma, prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda įvykus tam iš nurodytų įvykių, kuris įvyksta anksčiau: 1) kai paslauga suteikiama arba 2) kai pirkėjas (klientas) sumoka atlygį už įsigytas paslaugas.
Taip pat pažymėtina, kad Lietuvos gyventojui, išsinuomojusiam patalpas per „Airbnb“, Booking.com ar kitą panašią platformą, jokių PVM mokestinių prievolių Lietuvoje neatsiranda.
Būsto nuomos apmokestinimas GPM
Būsto nuomos pajamų apmokestinimas GPM galimas keliais alternatyviais būdais.
Būsto nuomos apmokestinimas GPM, įsigijus verslo liudijimą
Būsto nuomos pajamos gali būti apmokestinamos GPM, iš anksto įsigijus fiksuotos sumos verslo liudijimą veiklai „Gyvenamosios paskirties patalpų nuoma”, t. y. iš anksto sumokant fiksuoto dydžio metinį pajamų mokestį, kurį nustato atskirai kiekviena savivaldybės taryba.
Pavyzdžiui, 2016 m. Vilniaus miesto savivaldybėje, priklausomai nuo paslaugų teikimo teritorijos, šis mokestis sudaro nuo 468 Eur iki 585 Eur per metus; Kauno miesto savivaldybėje – 450-585 Eur; Klaipėdos miesto savivaldybėje - 348-585 Eur; Šiaulių miesto savivaldybėje – 340-585 Eur; Panevėžio miesto savivaldybėje – 293-585 Eur; Alytaus miesto savivaldybėje – 292-585 Eur; Palangos miesto savivaldybėje – visada 700 Eur; Neringos savivaldybėje – visada 585 Eur ir pan..
Tačiau su tokiu verslo liudijimu gyventojas gali nuomoti tik gyventojams ir tik gyvenamosios paskirties patalpas. Gamybinės, komercinės ar kitos (ne gyvenamosios) paskirties patalpų nuomoti negali. Įsigijus Gyvenamosios paskirties patalpų nuomos veiklos verslo liudijimą, gali būti vykdoma tiek ilgalaikė, tiek ir trumpalaikė nuoma.
Šiuo metu nėra ribojama, kiek gyvenamosios paskirties patalpų galima nuomoti su vienu verslo liudijimu, todėl su vienu verslo liudijimu galima nuomoti ir kelis butus, tačiau verslo liudijime privalo būti įrašytas veiklos vykdymo vietos adresas, o jei nuomojamos kelios, skirtingose vietose (ar skirtinguose miestuose) turimos gyvenamosios patalpos, tai jų visų adresai turi būti nurodyti verslo liudijime.
Pažymėtina, jog Gyvenamosios paskirties patalpų nuomos verslo liudijimas suteikia teisę teikti tik patalpų nuomos paslaugas, tačiau nesuteikia teisės teikti apgyvendinimo paslaugų (kaimo turizmo paslaugos arba nakvynės ir pusryčių paslaugos).
Be to, teikiant patalpų nuomos paslaugas, įsigijus Gyvenamosios paskirties patalpų nuomos verslo liudijimą, nuomininko maitinimo ir poilsio poreikių tenkinimo paslaugų teikimas nenumatytas. Jei tokios paslaugos būtų teikiamos, jos negalėtų būti laikomos pajamomis, gautomis iš veiklos, vykdytos įsigijus Gyvenamosios paskirties patalpų nuomos verslo liudijimą, ir turėtų būti apmokestinos GPM papildomai.
Taip pat pažymėtina, kad pagal šį verslo liudijimą nuomojamoms gyvenamosioms patalpoms nekeliami specialūs reikalavimai, kokie yra keliami teikiant paslaugas, įsigijus verslo liudijimą veiklai ,,Apgyvendinimo paslaugų (nakvynės ir pusryčių paslaugos) teikimas“ ar verslo liudijimą veiklai ,,Apgyvendinimo paslaugų (kaimo turizmo paslaugos) teikimas“.
Būsto nuomos apmokestinimas GPM, neįsigijus verslo liudijimo, o deklaruojant gautas nuomos pajamas
Sumokėti mokesčius nuo gautų nuomos pajamų galima ir kitu būdu, neįsigijus verslo liudijimo, o metams pasibaigus deklaruojant gautas nuomos pajamas Metinėje gyventojų pajamų deklaracijoje, kuri pateikiama iki kitų metų gegužės 1 dienos bei apskaičiuojant 15 proc. gyventojų pajamų mokestį nuo deklaruotų nuomos pajamų.
Tais atvejais, kai turtas nuomojamas juridiniams asmenims - mokesčius apskaičiuoja ir sumoka išmoką išmokėjęs juridinis asmuo.
Kitų mokesčių – privalomojo sveikatos draudimo (toliau – PSD) ir valstybinio socialinio draudimo įmokų (toliau – VSD) teikiant patalpų nuomos paslaugas (tiek įsigijus verslo liudijimą, tiek metams pasibaigus deklaruojant gautas nuomos pajamas ir nuo jų sumokant 15 proc. pajamų mokestį) mokėti nereikia.
Apgyvendinimo paslaugų apmokestinimas GPM
Pažymėtina, kad gyventojas gali teiki platesnes apgyvendinimo paslaugas nei tik gyvenamosios paskirties patalpų nuomos, įsigijęs ir verslo liudijimą veikloms „Apgyvendinimo paslaugų (nakvynės ir pusryčių paslaugos) teikimas“ ar „Apgyvendinimo paslaugų (kaimo turizmo paslaugos) teikimas“. Tačiau tokiu atveju gyventojas turės mokėti ir PSD bei VSD įmokas.
Apgyvendinimo paslaugos taip pat galėtų būti teikiamos, įregistravus individualią veiklą pagal pažymą „Poilsiautojų ir kita trumpalaikio apgyvendinimo veikla“ arba „Kita apgyvendinimo veikla“.
Pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatas, pajamos, gautos iš vykdomos individualios apgyvendinimo paslaugų teikimo veiklos, yra apmokestinamos 5 procentų pajamų mokesčiu.
Apskaičiuojant individualios veiklos apmokestinamąsias pajamas, iš pajamų gali būti atimami su individualios veiklos pajamų gavimu ar uždirbimu susiję leidžiami atskaitymai (realiai patirtos išlaidos arba menamos 30 proc. išlaidos, kurių nereikia pagrįsti pirminiais apskaitos dokumentais).
Be to, individualią veiklą vykdantys gyventojai taip pat turi mokėti VSD ir PSD įmokas. PSD įmokų kas mėnesį neprivalo mokėti individualia veikla besiverčiantys asmenys, kurie tuo pat metu yra dirbantys pagal darbo sutartis, valstybės tarnautojai, pareigūnai ir kt. arba jie yra draudžiami valstybės lėšomis (pensininkai, neįgalūs asmenys ir kt.).
Taigi gyvenamojo būsto nuomos pajamos GPM gali būti apmokestinama keliais alternatyviais būdais, kurį reiktų pasirinkti, įvertinus visumą reikšmingų aplinkybių (teiktinų paslaugų rūšis ir apimtį, planuojamą iš tokios veiklos gautinų pajamų dydį, tinkamesnį mokesčių mokėjimo momentą ir kt.).
Galimos mokestinės pasekmės vengiantiems mokėti mokesčius
Vertinga žinoti ne tik savo mokestines prievoles, tačiau ir jų nevykdymo galimus padarinius.
Mokesčių administratorius, mokestinio patikrinimo metu nustatęs PVM ir (ar) GPM mokesčių įstatymų pažeidimus, apskaičiuotų nesumokėto mokesčio sumą, delspinigius ir skirtų baudą.
Šiuo metu skaičiuotinų delspinigių dydis atitinka beveik 11 proc. nuo nesumokėtos mokesčio per metus sumą. Kadangi mokesčiai gali būti apskaičiuoti už einamuosius ir penkerius metus prieš tai, nesudėtinga preliminariai apskaičiuoti galimą bendrą delspinigių sumą.
Taip pat mokesčių administratorius, atsižvelgęs į baudą mažinančias ir didinančias aplinkybes, skiria 10-50 proc. baudą nuo nesumokėtos mokesčio sumos. Dažniausiai skiriama 30 proc. bauda.VSD ir PSD įmokų pavėluoto sumokėjimo atveju skaičiuojami delspinigiai arba, patikrinimo metu nustačius, jog įmokos buvo neteisėtai sumažintos ir (ar) nesumokėtos, visais atvejais skiriama 50 proc. bauda.
Pabaigai norėtųsi palinkėti, jog šiuolaikinis lietuvis siektų ne tik finansiškai naudingai investuoti, tačiau pasitenkinimą jam keltų ir tokios veiklos legalumas bei teisėtumas, kuris gyvenimo kokybei suteikia ne mažiau reikšmingus elementus – ramumą ir užtikrintumą.
