Net ir nustačius griežtus BPO naudojimo reikalavimus, nelaimingų atsitikimų gali įvykti ir nuo to nėra apsaugotas nė vienas iš mūsų, todėl labai svarbu pasirūpinti, kad asmenims, nukentėjusiems nuo BPO, būtų atlyginta jų patirta žala ir nuostoliai.
Viena efektyviausių teisinių priemonių yra civilinės atsakomybės institutas, kurio pagrindinis tikslas – kompensuoti nukentėjusiajam asmeniui padarytą žalą. Tačiau tam, kad žala galėtų būti kompensuojama, turėtų būti lengvai identifikuojamas už BPO sukeltą žalą atsakingas asmuo. Mūsų šalyje BPO naudojimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymas ir bepiločių orlaivių naudojimo taisyklės, tačiau atsakymo į klausimą, kas būtų atsakingas už BPO sukeltą žalą, mes šiuose teisės aktuose nerasime – už BPO naudojimo taisyklių pažeidimus jokių sankcijų nenumatyta.
Pažymėtina ir tai, kad nėra ir nežadama sukurti bendro teisinio reguliavimo mechanizmo nei Europos Sąjungos, nei tarptautiniu mastu. Kiekvienai valstybei paliekama teisė nacionaliniu lygiu susikurti savo atsakomybės taikymo sistemą.
2014 m. lapkritį, atlikusi tyrimą dėl trečiųjų šalių atsakomybės ir draudimo reikalavimų nuotoliniu būdu pilotuojamiems orlaiviams, Europos Komisija paskelbė apibendrintus rezultatus, kad Europos Sąjungoje egzistuoja du atsakomybės taikymo režimai: griežtasis (angl. strict) arba kaltės pagrindu (angl. fault-based).
Pagrindinis skirtumas tarp šių atsakomybės režimų yra tas, kad pirmuoju atveju šalis (paprastai BPO valdytojas) pripažįstama kalta be jokio papildomo įrodinėjimo už BPO sukeltą žalą. Šiuo metu, pavyzdžiui, Belgijoje, Danijoje, Vokietijoje, Italijoje yra taikomas griežtos atsakomybės režimas, o Nyderlanduose – paremtas kaltės pagrindu.
Žinoma, nuo BPO sukeltų incidentų ar nelaimingų atsitikimų nukentėjusiems asmenims yra daug paprasčiau tikėtis nuostolių ar žalos atlyginimo, kai yra taikoma griežto režimo sistema, negu tada, kai kaltė turi būti įrodinėjama.
Europos Komisija yra priėjusi prie išvados, kad tuo atveju, kai kaltė yra įrodinėjama, procesas gali užtrukti neproporcingai ilgą laiką, kiekvienai šaliai stengiantis sumažinti savo įsipareigojimus, o nukentėjęs asmuo teisę į nuostolių ar žalos atlyginimą įgyja tik tuomet, kai ginčas tarp šalių būna išnagrinėtas teisme.
Tačiau, kad ir koks būtų taikomas atsakomybės režimas, vienas pagrindinių uždavinių - nustatyti asmenį, atsakingą už BPO padarytą žalą ar nuostolius. Todėl visų pirma reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad iki to momento, kol nėra nustatyta, kas yra BPO savininkas ir (ar) valdytojas, nukentėjusi šalis neturi galimybės kreiptis dėl padarytų nuostolių ar žalos atlyginimo.
Europos aviacijos saugumo agentūra (EASA) pirmosiose BPO naudojimo Europoje gairėse numato, kad yra keletas alternatyvų, kurios leistų nustatyti BPO savininką ir (ar) valdytoją - tai arba savarankiška registracija valdžios prižiūrimoje internetinėje svetainėje, arba į BPO įmontuotos SIM kortelės, padedančios identifikuoti BPO savininką.
Tačiau ar visi savininkai ir (ar) jų valdytojai iš karto puls savanoriškai registruoti įsigytus BPO, o SIM kortelės bus pakankamai apsaugotos? O gal geriausia išeitis būtų registruoti BPO kaip transporto priemones?
Galimi dažni atvejai, kai nustatyti BPO valdytoją būtų gana sudėtinga: BPO valdytojas skrydžio metu praranda galimybę valdyti BPO; BPO yra visiškai sunaikinamas kritimo metu ar liepsnos. Taip pat įmanoma, kad BPO valdytojas nenorės prisiimti atsakomybės už BPO sukeltus nuostolius ar žalą ir slėps savo tapatybę.
Teisės aktais įtvirtinus BPO naudotojo ir savininko sąvokas bei numačius kriterijus, kuriais vadovaujantis kiekvienu atveju būtų galima nustatyti, kas yra konkretaus BPO savininkas ir (ar) valdytojas, būtų galima pasirinkti ir tinkamą teisinės atsakomybės režimą bei perimti kitų Europos Sąjungos valstybių narių gerąją praktiką.
Europos Sąjungos šalių narių praktika labai įvairi, pavyzdžiui, Čekijoje atsakingu automatiškai laikomas BPO valdytojas, o Danijoje – savininkas (su sąlyga, jei savininkas nebuvo patikėjęs BPO valdyti kitam asmeniui).
Siekdama paskatinti BPO paslaugų verslą, Ūkio ministerija dar pernai iš privačiojo ir viešojo sektoriaus atstovų sudarė tarpžynybinę darbo grupę, kuri rengia pasiūlymus dėl esamų BPO naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pakeitimo ir naujų teisės aktų priėmimo.
Belieka tikėtis, kad pasiūlymai sukurs ne tik pagrindus platesniam BPO naudojimui, bet ir apibrėš atsakomybę už BPO sukeltus nuostolius ir žalą.
