Viena iš svarbiausių naujienų – notarai įgis teisę atlikti vykdomuosius įrašus ne tik vekseliuose, čekiuose ar dėl skolos išieškojimo iš įkeisto turto, bet ir pagal notarine forma patvirtintus sandorius, iš kurių kyla piniginės prievolės.
Toks notaro vykdomasis įrašas yra vykdomojo rašto ar bet kokio kito vykdomojo dokumento analogas, t.y. su juo galima kreiptis tiesiai į antstolį.
Palengvinimas kreditoriams, mažesnė našta teismams
Šiandien tam, kad iš pagal sutartį neatsiskaitančio skolininko galėtum skolą išsiieškoti su antstolio pagalba, pirmiausiai tenka kreiptis į teismą ir skolą prisiteisti. Minėtas Notariato įstatymo pakeitimas sudarys prielaidas išvengti teisminio bylinėjimosi.
Kreditorius, su kuriuo skolininkas neatsiskaito pagal notariškai patvirtintą sutartį, galės kreiptis į notarą, formalios procedūros būdu gauti notaro vykdomąjį įrašą ir su juo iškart keliauti pas antstolį.
Kreditoriai ploja rankomis: jie išvengs teisminio proceso, sutaupys ne tik teisininkų paslaugoms, bet ir išvengs žyminio mokesčio kaštų (notarų paslauga pigesnė), pas antstolį pateks gerokai greičiau.
Negana to, išplėtus notarų kompetenciją vykdomųjų įrašų srityje, sumažės teismų darbo krūvis, kadangi dalį skolų pavyks išieškoti be teismų įsikišimo.
Pamiršti skolininko interesai?
Piktybinio įsiskolinimo atvejais palengvinimai kreditoriams neabejotinai vertinami teigiamai. Tačiau ar tikslo efektyvinti skolos atgavimą šešėlyje nelieka pagrįsti skolininkų interesai?
Pavyzdžiui, juk jau seniai turime vekselių institutą, leidžiantį kreditoriui greitai ir pigiai startuoti su priverstiniu skolos išieškojimu. Tačiau vis dar atsiranda vekselius pasirašiusių asmenų, kurie nustemba, į duris pasibeldus antstoliui, - o kur teismas, juk teismas skolos iš manęs nepriteisė? Ir, kaip rodo praktika, jie ne visuomet būna nesąžiningi, „blogieji“ skolininkai.
Naujasis Notariato įstatymas, galima sakyti, kreditorių naudai įtvirtina dar patogesnį įrankį nei vekselis: tiesiog sandorio, iš kurio kyla piniginė prievolė (pvz., paslaugų sutarties, paskolos sutarties), tvirtinimą pas notarą.
Juk tam, kad vekselis galiotų, reikia kruopščiai laikytis visų reikalavimų jo turinio ir formos atžvilgiu. Negana to, prieš gaunant notaro vykdomąjį įrašą vekselio pagrindu, būtina atlikti kitas būtinas procedūras, įskaitant, susijusias su skolininko informavimu specialiais laiko intervalais ir pan.
Kreditoriui daug lengviau bus reikalus tvarkyti pas notarą. Notarui tvirtinant sandorį, pastarasis bet kokiu atveju bus peržiūrimas, o vykdomojo įrašo gavimo tikslu kreditoriui nereikės pačiam laikytis ir jokių specifinių skolininko informavimo procedūrų.
Skolininkas tebus informuotas notaro prieš pat atliekant vykdomąjį įrašą. Tiksliau – notaras, patikrinęs formalumus (tokius kaip, ar kreditorius tikrai yra kreditorius, ar skolos mokėjimo terminas tikrai pradelstas) tiesiog išsiųs registruotu laišku pranešimą skolininkui, leisdamas jam per 20 d. terminą sumokėti skolą/pateikti savo poziciją.
Tačiau tiek skolininko atsakymo nesulaukus, tiek jį gavus, notaras turės teisę atlikti vykdomąjį įrašą, taip atverdamas kreditoriui duris tiesiai pas antstolį.
Sandorio tvirtinimas pas notarą ir notaro išduodamas vykdomasis įrašas gali būti patogesnė priemonė netgi už populiarųjį teismo įsakymą, kurio gavimas lig šiol laikomas vienu paprasčiausių ir greičiausių būdų kreditoriui prisiteisti skolą iš skolininko.
Teismo įsakymo išdavimo procese skolininko – fizinio asmens – informavimas apie prieš jį inicijuotą procesą privalo būti užtikrinamas daug rimčiau (t.y. nepakanka registruoto laiško skolininkui išsiuntimo, negalimas informavimas viešo paskelbimo būdu arba per kuratorių), o įsakymas apskritai neįsiteisėtų, jeigu skolininkas teparašytų teismui, jog prieštarauja be jokių papildomų argumentų.
Ir tai tik dalis Pandoros skrynios, kurią gali atverti naujasis Notariato įstatymas, turinio. Taigi, ar aptariama naujovė tikrai pasverta prieš ją atiduodant kreditorių ir notarų eksperimentams?
Tiesa, notaro vykdomasis įrašas arba atsisakymas jį atlikti galės būti skundžiamas ypatingosios teisenos tvarka teismui, tačiau tai automatiškai nesustabdys notaro atlikto vykdomojo įrašo galiojimo ir antstolio vykdymo veiksmų vykdomojo įrašo pagrindu.
Kodėl skolininkas verčiau sutiktų bylinėtis teisme nei laukti notaro vykdomojo įrašo ir antstolio veiksmų?
Kaip jau užsiminta, prieš notarui atliekant vykdomąjį įrašą, notaras mažiau nei teismas rūpinsis skolininko informavimu. Notaras teišsiųs registruotą laišką, netgi nelaukdamas jo įteikimo patvirtinimo, ir tesuteikdamas skolininkui 20 d. sureaguoti. Vadinasi, informacijos negavimas ir negalėjimas pateikti savo pozicijos – paties skolininko problema.
Be to, neretai ieškiniui dėl skolos priteisimo atremti skolininkai bylose teikia priešieškinius, ginčydami sandorius ar atitinkamas jų nuostatas ir pan. Priešieškinio notarui nepateiksi. Tad skolininkui teliks inicijuoti atskirą teisminę bylą ir viltis, kad joje teismas pritaikys laikinąsias apsaugos priemones – sustabdys veiksmus, kurie gali būti atliekami notaro vykdomojo įrašo pagrindu.
Masiniai sandorių tvirtinimai pas notarus?
Notariškai tvirtinti šalys turi teisę bet kokį sandorį, net ir tokį, kuriam įstatymai nenustato privalomos notarinės formos. Kol kas naujoji Notariato įstatymo redakcija ar ją turintys lydėti poįstatyminiai aktai jokių specialių taisyklių dėl notarine tvarka tvirtintinų sandorių kategorijų nenumato.
Ir, nors patys notarai, tikėtina, dar nėra pasiruošę greitam ir sklandžiam retai pas juos pakliūvančių sandorių tvirtinimui, neatmestina galimybė, kad bet kokias sutartis, kuriose numatytos reikšmingos piniginės prievolės, šalys skubės tvirtinti pas notarus. Kreditoriai neabejotinai sieks preventyviai užsitikrinti lengvesnį skolos atgavimą ateityje.
Ar tokią galimybę pražiopsos brangių paslaugų teikėjai, kredito įstaigos, paskolų davėjai? Vargu. Ir ar, pavyzdžiui, bankai patys dengs notarinio tvirtinimo kaštus, ar paskolas imantieji prisiims ir šią neišvengiamą naštą? Nors atsakymas lengvai nuspėjamas, praktika parodys.
