R. Grajauskas. 11 punktų planas kaip sumažinti emigraciją

 (87)
Tuščios kalbos apie emigracijos mažinimo strategiją Lietuvos politinėje padangėje pasikartoja kaip sezoninis lietus. Tokių kalbų, kaip ir lietaus, baigtis vienoda – smarkiai nulyja, ir vėl viskas stoja į savo vietas.
Rokas Grajauskas
© Asmeninis archyvas

Siekiant suvaldyti emigrantų srautus, turbūt efektyviausia būtų išstoti iš Europos Sąjungos, atkurti sienų kontrolę, aplink Lietuvą pastatyti 3 metrų aukščio tvorą su spygliuota viela ir iš šalies neišleisti nė vieno žmogaus.

Tačiau kalbant rimtai, svarbu suvokti, kad „sidabrinės kulkos“, kuri leistų greitai ir efektyviai pažaboti emigraciją, nėra.

Todėl norint išspręsti šią problemą svarbu įvardinti esmines ją sukeliančias priežastis. Tai – maži atlyginimai, didelė nelygybė, skurdi socialinės paramos sistema ir prasta viešųjų paslaugų kokybė.

Jas išspręsti galima įgyvendinus 11 žemiau išvardintų veiksmų planą.

1. Norint, kad ilguoju laikotarpiu didėtų atlyginimai, turi keistis Lietuvos ekonomikos struktūra. Žemą pridėtinę vertę kuriančias pramonės šakas, tokias kaip medžio ar metalo apdirbimas, baldų ar tekstilės produktų gamyba, turi keisti aukštesnės pridėtinės vertės sektoriai: lazerių, biotechnologijų, vaistų ar cheminių produktų gamyba, taip pat – informacinių technologijų paslaugos.

Šiuose sektoriuose, beje, ir šiandien atlyginimai maždaug dvigubai viršija šalies vidurkį. Siekiant ekonomikos struktūros pokyčių, reikalinga esminė į kokybę orientuota švietimo, pradedant nuo aukštojo mokslo, sistemos reforma.

2. Dirbančių viešajame sektoriuje atlyginimai vos viršija oficialų šalies vidurkį ir atsilieka nuo realaus, t. y., įvertinus šešėlį, atlyginimų vidurkio.

Šią problemą reikėtų spręsti reikšmingai mažinant dirbančiųjų viešajame sektoriuje skaičių ir tokiu būdu atlaisvinant lėšas, kurios būtų skiriamos profesionaliausių darbuotojų atlyginimams didinti.

Švaistymo viešajame sektoriuje pavyzdžių taip pat apstu – sutaupytas lėšas taip pat būtų galima skirti atlyginimų didinimui.

3. Kaip sako teorija ir rodo praktika, lankstesni darbo santykiai didina darbo jėgos paklausą ir ilguoju laikotarpiu prisideda tiek prie didesnio užimtumo, tiek ir prie didesnių atlyginimų.

4. Atlyginimus taip pat padėtų didinti didesnės užsienio investicijos Lietuvoje. Tam reikia didinti investicinį šalies patrauklumą: ryžtingiau kovoti su korupcijos apraiškomis, mažinti biurokratines kliūtis ir apribojimus. Kita svarbi priemonė – bendro darbo jėgos apmokestinimo mažinimas.

5. Kitas labai svarbus kriterijus potencialiems investuotojams – paklausą atitinkanti darbo jėgos pasiūla.

Pastaraisiais metais atotrūkis tarp paklausos ir pasiūlos tik didėjo IT, techninėse, inžinerinėse specialybėse. Viena iš svarbiausių priežasčių, kodėl neateina investicijos į regionus, yra visiškai investuotojų poreikių neatitinkanti profesinio mokymo sistema.

Šiandien regionuose veikiančios profesinės mokyklos yra vis dar orientuotos į specialybes, susijusias su viešbučių, grožio, statybos paslaugomis. Tačiau norint į regionus pritraukti gamybinių investicijų, būtina didinti techninių, inžinerinių specialistų ruošimą.

6. Lietuvoje trūksta ne tik užsienio, bet ir vietinių investicijų, kurios didintų veiklos našumą ir sudarytų sąlygas sukuriamai pridėtinei vertei, taigi ir atlyginimams, augti.

Norint paskatinti vietines investicijas labai padėtų lengvatos reinvestuojamam pelnui taikymo išplėtimas.

7. Pajamų „žirklės“ Lietuvoje yra vienos didžiausių visoje Europos Sąjungoje, o tai reiškia, kad žemesnės kvalifikacijos darbuotojai užsienyje gauna iki 5 kartų didesnį atlyginimą nei Lietuvoje.

Norint spręsti šią problemą reikia mažinti mažiausias pajamas gaunančiųjų apmokestinimą ir tokiu būdu didinti realias jų gaunamas pajamas.

8. Socialinės apsaugos sistema Lietuvoje yra itin skurdi.

Išmoka už auginamą vaiką siekia juokingus 15 eurų. Nuo valstybės paramos priklausančios socialinės grupės, tokios kaip pensininkai, darbo netekę ar neįgalūs asmenys, iš esmės gyvena skurde.

Norint didinti valstybės galimybes pasirūpinti labiausiai pažeidžiamomis socialinėmis grupėmis, būtina imtis ryžtingesnių priemonių kovoje su šešėline ekonomika, dėl kurios į valstybės biudžetą surenkame mažiausią dalį pajamų nuo bendrojo vidaus produkto visoje Europos Sąjungoje.

9. Trumpuoju laikotarpiu Lietuvai itin skausminga jauniausių ir gabiausių žmonių emigracija, mažinanti kūrybinį šalies potencialą.

Jauni žmonės išvyksta ne tik darbo ieškoti, bet ir aukščiausius pasaulinius standartus atitinkančio išsilavinimo įgyti. Norėdami išlaikyti šiuos žmones Lietuvoje, turime sudaryti sąlygas gerą išsilavinimą įgyti gimtojoje šalyje. Tam reikalinga esminė į kokybę orientuota aukštojo mokslo sistemos reforma.

10. Žema kokybe pasižymi ne tik valstybės valdoma švietimo paslauga, bet ir kitos valstybės teikiamos paslaugos, tokios kaip sveikatos apsauga ar viešasis administravimas.

Sveikatos apsaugos sistema, ypač pirminiame lygyje, yra neefektyvi, neskaitmenizuota, kamuojama ilgų eilių, nemalonaus aptarnavimo ir vis dar įsišaknijusios kyšių kultūros. Viešasis administravimas pagal profesionalumą taip pat gerokai atsilieka nuo privataus sektoriaus ar nuo tos paslaugų kokybės, kurią galima gauti Vakarų ar Šiaurės Europos šalyse.

Norint spręsti šią problemą reikėtų ne tik „prašienauti“ pro mažiausiai motyvuotų ir neprofesionaliausių viešojo sektoriaus darbuotojų sluoksnį, bet ir siekti jame įdarbinti profesionalių, gerai apmokamų vadovų.

Gerai valdomų viešojo sektoriaus įstaigų Lietuvoje turime ne vieną, pvz., Lietuvos bankas ar „Investuok Lietuvoje“. Toli dairytis nereikia, užtektų išanalizuoti šiuos pavyzdžius ir pritaikyti gerąsias praktikas kitose institucijose.

11. Nustoti kurti tuščius nacionalinius susitarimus, darbo grupes ir gadinti popierių kuriant šimtus lapų užimančias strategijas.

Reikia tiesiog imti ir įgyvendinti skausmingas, bet reikalingas reformas. Tik tokiu būdu galėtume sumažinti išvykti norinčiųjų skaičių ir grąžinti į Lietuvą jau išvykusius.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Nuomonės

P. Stankevičius. Macrono pergalė – ar ne per anksti džiaugtis? (4)

Emmanuelis Macronas surinko daugiausia balsų pirmame Prancūzijos prezidento rinkimų ture ir toliau kovos su euroskeptike Marine Le Pen.

M. Dubnikovas. Balsuojantys pinigais pritaria prancūzų pasirinkimui (8)

Sekmadienį nuvilnijo Prancūzijos prezidento rinkimai, kuriuos sekė viso pasaulio žiniasklaida, investuotojai bei savo ateitimi besidomintys žmonės.

M. Jurgilas. Ko tikėtis pensininkui Švedijoje? (3)

Lietuvoje kaistant diskusijoms dėl pensijų ateities, kaip įprasta, dairomasi į kaimynus ir į kitas šalis.

T. Vizgirda. ES bendrosios rinkos investicijos Lietuvoje siekia 150 mln. EUR – ką tai reiškia mums?

ES bendrosios rinkos (EU Single Market) investicijos siekia 150 mln. EUR. bei iš viso Lietuvoje yra sukūrusios 28 tūkst. darbo vietų – parodė Amerikos prekybos rūmų Europos Sąjungoje (AmCham EU) išleista studija.

A. Sagatauskas. Investicijos į nekilnojamą turtą: ar spausime stabdžius? (4)

Verslo finansavimo Baltijos šalyse duomenys rodo, kad praėjusiais metais ryškiausiai žibėjo Lietuvos nekilnojamo turto rinka. Kalbant apie komercinį NT – naujų modernių biurų pasiūla Vilniuje pasiekė 2008-ųjų lygį, ir, planuojama, šiemet toliau augs. Ką rinkai žada tokia greitai auganti pasiūla?