Kreditoriams palankiau reikšti ne įprastą ieškinį dėl skolos priteisimo, o būtent pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, nes šie neapmokestinami žyminiu mokesčiu.
Be to, pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo dažniausiai būna gana veiksmingas: gavęs tokį pareiškimą, skolininkas paprastai stengiasi kuo greičiau atsiskaityti su kreditoriumi, jei tik turi objektyvią galimybę tai padaryti.
Siekiant paskatinti skolininkus atsiskaityti, bankroto bylos kartais inicijuojamos net veikiančioms ir mokioms įmonėms, ypač dažnai tokią taktiką taiko skolų išieškojimo ir administravimo bendrovės.
Ką daryti skolingai įmonei, siekiančiai išvengti bankroto bylos ir tęsti įmonės veiklą, jei jai inicijuojama bankroto byla?
• Pirma, gavus pranešimą apie teisme pradėtą procesą dėl bankroto bylos iškėlimo, teisine prasme paprasčiausias būdas tokį procesą užbaigti – atsiskaityti su kreditoriumi, kuris inicijavo bankroto bylos iškėlimą. Įstatymas aiškiai numato, jog teismas, gavęs duomenis apie atsiskaitymą su kreditoriumi, turi atsisakyti iškelti skolininkui bankroto bylą.
Tačiau reikėtų prisiminti, kad su bankrotą inicijavusiu kreditoriumi turi būti atsiskaityta iki tol, kol pirmosios instancijos teismas priims nutartį iškelti bankroto bylą: jei atsiskaityta bus jau po teismo nutarties priėmimo, bankroto procedūra bus tęsiama.
Taip pat praktikoje labai dažnai pasitaiko atvejų, kuomet vienam kreditoriui pateikus pareiškimą dėl bankroto, analogiškus prašymus toje pačioje byloje pareiškia ir kiti kreditoriai, žinodami, kad skolininkas gali siekti bankroto bylos nutraukimo, atsiskaitydamas su bankrotą inicijuojančiais kreditoriais.
Esant tokiai situacijai, bankroto pavyktų išvengti tik atsiskaičius su visais į procesą dėl bankroto bylos iškėlimo įstojusiais kreditoriais, todėl patartina atsiskaityti su bankroto procedūrą inicijavusiu kreditoriumi kuo greičiau, kol kiti kreditoriai dar neįstojo į šį procesą.
• Antra, jei skolininkas iš tiesų yra susidūręs su finansiniais sunkumais, tačiau šie sunkumai yra laikini ir galima tikėtis, jog verslą ištikusios problemos gali būti išspręstos, skolininkas turi galimybę teikti teismui pareiškimą dėl restruktūrizavimo procedūros taikymo.
Teismui priėmus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo ir restruktūrizavimo bylos iškėlimo, šios bylos privalo būti nagrinėjamos kartu. Jei įmonė dar nėra nemoki, nėra nutrauksi veiklos ir turi realų verslo planą, kaip išspręsti finansinius sunkumus, pagal įstatymo nuostatas ir teismų praktiką prioritetas teikiamas restruktūrizavimo procedūros taikymui, kuri leidžia išvengti bankroto ir su tam tikromis lengvatomis tęsti įmonės veiklą.
Vis dėlto šiuo atveju reikėtų pažymėti, kad restruktūrizavimo procedūra galės būti vykdoma ir įmonės restruktūrizavimo planas galės būti patvirtintas tik tuomet, jei jam pritars įmonės kreditoriai, kurių reikalavimai sudaro mažiausiai 2/3 visų kreditorių reikalavimų. Praktikoje gauti tokio kreditorių skaičiaus pritarimą būna gana sudėtinga, todėl restruktūrizavimo procesai gana retai būna sėkmingi.
• Trečia, jei įmonei jau iškelta bankroto byla, tai nebūtinai reiškia, kad įmonė bus likviduota, o jos turtas parduotas bankroto procese. Pradėtas bankroto procesas gali būti nutrauktas, jei patenkinami visų kreditorių reikalavimai. Praktikoje pasitaiko atvejų, kuomet dėl sėkmingos bankroto administratoriaus veiklos pavyksta atgauti neteisėtai perleistą įmonės turtą, nuginčyti sandorius, prisiteisti žalą iš buvusių vadovų ir gautų lėšų pakanka visiškam atsiskaitymui su kreditoriais.
Taip pat pasitaiko atvejų, kuomet įmonės akcininkai įsigyja iš įmonės kreditorių jų turimus reikalavimus, siekdami tokiu būdu atgaivinti ir tęsti įmonės veiklą.
Skolininkui bankrutavus, kreditoriai dažniausiai būna labiau linkę parduoti turimą reikalavimą už tam tikrą jo vertės dalį (pavyzdžiui, 30%), nei dalyvauti ilgame ir dažnai nerezultatyviame bankroto procese.
Pavyzdžiui, pagal Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos 2015 m. statistiką bankroto procesuose buvo patenkinti vidutiniškai tik 15,3% visų kreditorinių reikalavimų, dažniausiai tai darbuotojų ir mokesčių administratoriaus reikalavimai.
Naujiesiems kreditoriams atsisakius tokių „su nuolaida“ įsigytų kreditorinių reikalavimų ar atsiskaičius su likusia dalimi kreditorių, bankroto procesas nutraukiamas ir įmonės veikla atkuriama, ji netenka bankrutuojančios įmonės statuso, akcininkai paskiria naują jos vadovą ir įmonė gali tęsti veiklą be skolų naštos.
• Ketvirta, bankroto procedūra taip pat nutraukiama, jei sudaroma taikos sutartis bankroto procese. Kaip ir restruktūrizavimo atveju, taikos sutartis gali būti sudaroma, jei tam pritaria kreditoriai, kurių nepatenkinti kreditoriniai reikalavimai sudaro ne mažiau kaip 2/3 visų kreditorinių reikalavimų.
Taikos sutartį bankrutuojanti įmonė ir jos kreditoriai gali sudaryti iki teismo nutarties likviduoti įmonę dėl bankroto įsiteisėjimo dienos, tad šį klausimą įmonės akcininkai taip pat turėtų spręsti gana operatyviai.
Jei pavyksta dėl to susitarti su kreditoriais, taikos sutartyje gali būti numatytos kreditorių įmonei taikomos nuolaidos: reikalavimo sumažinimas, jo išdėstymas ir t.t.
