Ar jūs tada buvote vienas tų, kurie pagalvojo, jog be grynųjų pinigų kišenėje jaučiatės kaip nuogas gatvėje? Lietuvoje, kur grynieji vis dar sudaro apie 80 proc. mažmeninės rinkos operacijų, toks teiginys atrodo beveik absurdiškas.
Mums irgi taip sakė, kai diskutavome apie planus pamažu atsisakyti įprastų banko skyrių ir diegti vadinamąją „cashless“ (be grynųjų pinigų) koncepciją. Prisipažinsiu – buvo neramu, tačiau šiandien jau aišku, kad dar vienas mitas žlugo: skyrius be grynųjų klientai sutiko kaip visiškai natūralų pokytį.
Dar visai neseniai kišenėje labai svarbu buvo turėti smulkių monetų. Jų nuolat kam nors prireikdavo – susimokėti už automobilio stovėjimą, autobuso talonėliui, arbatpinigiams kavinėje, vaiko dienpinigiams, galų gale taupymui, kai visus metus centus renki į taupyklę ir metų pabaigoje iš santaupų pasidovanoji kelionę į Druskininkus.
Tai tik keli pavyzdžiai, kur jūs nė patys neįtardami atsisakote grynųjų ir, galiu įtarti, tuo esate visai patenkinti.
Dėkoti už mūsų gyvenimą palengvinančius sprendimus reikėtų programėlių kūrėjams, mobiliojo ryšio operatoriams, kurie užtikrina puikų interneto ryšį ir bankams.
Prieš kelerius metus, per daug nesigirdami, bankai Lietuvoje savo skyrius pradėjo pertvarkyti į konsultacijų centrus, dirbančius be grynųjų. Šis žingsnis paskatino dar daugiau žmonių iš fizinio banko persikelti į elektroninį, tokiu būdu taip pat prisidėdamas prie poreikio turėti grynųjų pinigų mažinimo.
DNB turi jau 5 tokius skyrius, netrukus šis skaičius išaugs iki 15. Kaip reagavo klientai? Kiek kilo nepasitenkinimo bangų?
Kiek klientų praradome?
Klientų apklausos rodo, kad jų pasitenkinimas konsultacija, darbuotojo ir DNB banko rekomendavimo rodikliai keliais ar net keliolika procentų aukštesni skyriuose, kuriuose klientai aptarnaujami be grynųjų pinigų.
Bankai nori būti matomi kaip konsultantai, kur klientai užsuka tada, kai prireikia išsamių finansų konsultacijų dėl būsto paskolos, lizingo, investavimo, kaupimo ateičiai ir pan. Kasdienes operacijas didžioji dauguma klientų atlieka internetu, banko korteles gauna paštu, todėl trumpėja eilės bankuose.
Palyginimui, prekybos centruose veikiančiuose DNB banko skyriuose, kur vis dar dirbama su grynųjų pinigų operacijomis, eilėje tenka laukti apie 10-15 min., konsultacijų skyriuose – 4-6 min. Dėl daugumos konsultacijos sutariama iš anksto ir šiems klientams laukti eilėje nereikia.
DNB banko duomenimis, grynųjų pinigų operacijų banko skyriuose skaičius kasmet sumažėja apie 40 proc. Spalio mėnesio duomenimis, 94 proc. bankinių operacijų DNB banko klientai atliko naudodamiesi interneto banku kompiuteryje, 3,6 proc. – pasinaudodami mobiliojo banko programėle. DNB banko skyriuose bankinių operacijų buvo atlikta vos 0,77 proc., dažniausiai juose atlikti tarpbankiniai mokėjimai.
Bankai, kurie daugelį metų buvo vaizduojami kaip milžiniška pinigų saugykla, šiandien prisideda prie raginančių mažinti grynųjų pinigų naudojimą. Teigiamas grynųjų pinigų atsisakymo priežastis įžvelgia ir teisėsaugos pareigūnai – tai gerokai sumažintų įvairaus pobūdžio apiplėšimų skaičių. Pavyzdžiui, praėjusiais metais tokių nusikaltimų skaičius buvo mažiausias Švedijos istorijoje.
Tendencija akivaizdi ir kitose Europos šalyje – žmonės vis dažniau moka banko kortelėmis, o specialistai dalinasi prognozėmis, jog gali nutikti ir taip, kad popieriniai pinigai per artimiausią dešimtmetį išnyks apskritai.
Jei šios prognozės skamba per daug drąsiai, pabandykite prisiminti gyvenimiškas situacijas, kuomet niekaip neišsiverstumėte be grynųjų. Man į galvą ateina tik dvi situacijos – euru atrakinami prekybos centrų vežimėliai ir močiutės kurioms kartais norisi paaukoti.
