Šiuo metu iš viso sektoriuje dirba apie 13 tūkst. specialistų, o penki didžiausi paslaugų centrai Lietuvoje įdarbina beveik tiek pat kiek visa industrija Estijoje ar Latvijoje.

Klasteriui augant tokiais tempais kyla klausimas – koks paslaugų centrų augimo potencialas Lietuvoje?

Norint daryti išvadas apie paslaugų centrų sektoriaus raidą Lietuvoje, reikėtų pažvelgti į kaimyninę Lenkiją, kurioje ši industrija vystytis pradėjo dešimtmečiu anksčiau.

Pastaruosius trejus metus darbuotojų skaičius Lenkijoje įsikūrusiuose paslaugų centruose kasmet vidutiniškai paaugdavo daugiau nei penktadaliu. „ABSL Poland“ duomenimis, Lenkijos paslaugų centrų industrijoje dirba daugiau nei 212 tūkst. specialistų, o 2020 metais šis skaičius galėtų pasiekti 300 tūkst.

Be jokios abejonės, absoliutūs skaičiai mažai ką sako, turint omenyje keliolika kartų besiskiriančius Lietuvos ir Lenkijos darbo rinkos dydžius. Dėl to vertinant paslaugų centrų sektoriaus koncentraciją dažniausia skaičiuojama, kiek paslaugų centrų darbuotojų tenka tūkstančiui gyventojų.

Pavyzdžiui, Krokuvoje paslaugų centruose dirba kas 15-ioliktas miesto gyventojas (arba 66 iš 1000 miesto gyventojų), Vroclave kas 19-ioliktas (53,8 iš 1000 miesto gyventojų).

Dviejuose Lietuvos miestuose, kuriuose kuriasi užsienio kompanijų paslaugų centrai, skaičiai gerokai kuklesni: šiame sektoriuje dirba tik kas 53-čias Vilniaus gyventojas (tai yra 19 iš 1000), o Kaune – dar beveik tris kartus mažiau (6,7 iš 1000).

Šiais metais „Investuok Lietuvoje“ pritraukti paslaugų centrai šiuos skaičius kiek pakoreguos, tačiau erdvės užteks ir senbuvių plėtrai, ir naujakuriams.

Paslaugų centrų sektoriaus galimybės augti priklauso nuo žmogiškųjų išteklių. Nors kol kas paslaugų centruose dirbančių specialistų koncentracija nėra didelė ir darbuotojų rasti pakankamai nesudėtinga, žvelgiant į ateitį verta atkreipti dėmesį į kitus aspektus.

Pirma, plečiantis paslaugų centruose atliekamų funkcijų skaičiui auga ir potencialių darbuotojų skaičius.

Neretai įmonė įkūrusi šalyje paslaugų centrą pastebi ne tik lietuvių darbuotojų atsakingumą, gebėjimą greitai mokytis, bet ir problemų sprendimo įgūdžius ir noriai plečiasi, atkeldama kompleksinius bei daugiau atsakomybės reikalaujančius procesus.

Lietuvoje įsikūrusiuose centruose dažniausiai vykdomos įvairios finansų ir apskaitos, IT bei žmogiškųjų išteklių valdymo funkcijos, bet taip pat ir tokios itin aukštos pridėtinės vertės funkcijos kaip duomenų analitika (ang. – big data analytics), rinkodara, viešųjų pirkimų valdymas, teikiamos ir inžinerijos paslaugos. Šiuo metu paslaugos teikiamos net 34 kalbomis, aptarnaujant kompanijas globaliai.

Yra pavyzdžių, kai Lietuvoje įsikūrę centrai dėl darbuotojų teikiamų paslaugų kokybės tampa didžiausiomis, svarbiausiomis ir geriausiai vertinamomis kompanijų lokacijomis globaliai.

Antra, lietuvių darbuotojų gebėjimas kurti globalius sprendimus paskatina kompanijas čia perkelti itin svarbius procesus – vienas geriausių tokios situacijos pavyzdžių – „Danske Group IT Lithuania“ centras Vilniuje. Čia sukurtą mobiliųjų mokėjimų aplikaciją „MobilePay“ jau įsidiegė 90 proc. visų Danijos išmaniųjų telefonų naudotojų.

Ji nurungė 2014 metais sukurtą „Nordea“ ir dar kelių kitų Danijoje veikiančių bankų kurtą „Swipp“ aplikaciją. Taip griaunamas mitas, kad darbas paslaugų centruose neįdomus ir nekelia iššūkių.

Trečia, paslaugų centrų augimui svarbus ir į Lietuvą grįžtančių emigrantų arba atvykstančių užsieniečių skaičius. Naujausi duomenys rodo, kad beveik kas dešimtas paslaugų centruose Lietuvoje dirbantis specialistas yra iš užsienio grįžęs lietuvis arba užsienietis. Tokius darbuotojus užsienio įmonių paslaugų centrai traukia vakarietiška darbo kultūra bei galimybėmis pritaikyti užsienyje įgytas žinias ir kalbos įgūdžius.

Visgi, kaip rodo Lenkijos patirtis, grįžtančių iš užsienio ar užsieniečių skaičius industrijoje gali būti žymiai didesnis. Vien tik iš užsienio atvykę specialistai Lenkijos paslaugų centrų industrijoje sudaro 9 proc. visos darbo jėgos ir tikimasi, kad ateityje šis skaičius tik augs.

Taigi įvertinus esamą situaciją ir stebint Lenkijos paslaugų centrų raidos tendencijas, panašu, jog artimiausiu metu Lietuvos paslaugų centrų sektorius gali nesunkiai augti bent dvigubai. Didele dalimi augimas priklausys nuo jau išjudinto Kauno ambicijų augti šiame sektoriuje ir Klaipėdos noro į jį įžengti.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (6)