Tiesą sakant, Lietuvą kaip patrauklią šalį dirbti mato vis daugiau užsieniečių, o jų kompetencijos ir įgūdžiai galėtų labai praversti su darbuotojų trūkumu susiduriančioms mūsų šalies įmonėms.

Tad kokie gi darbuotojai iš svetur mielai darbuotųsi Lietuvoje ir kodėl dažnai mūsų darbdaviai dar nesuteikia jiems tokios galimybės?

Lietuva užsieniečiams – vis patrauklesnė

Ieškodami naujų galimybių ir su tikslu pasiūlyti savo įgūdžius mūsų darbdaviams į Lietuvą šiandien dažniausiai dairosi kaimyninių Rytų valstybių piliečiai – ukrainiečiai, baltarusiai, rusai.

Dažnai tai išsilavinę, turintys patirties ir reikiamų kompetencijų, naujus produktus ir paslaugas kurti gebantys asmenys. Būtent to taip trūksta dėl specialistų trūkumo kenčiantiems mūsų šalies verslams. Ir nors užsienio šalių piliečių Lietuvoje įdarbinama vis daugiau, tačiau jų samda vis dar yra gana vangi.

To priežasčių yra keletas, bet viena esminių turbūt yra darbdavių baimės ir negebėjimas ar nenoras suvokti, kad ne tik Didžioji Britanija, Vokietija ar Skandinavijos šalys gali būti patraukliomis valstybės dirbti užsienio piliečiams. Auganti Lietuvos ekonomika ir pragyvenimo lygis lygiai taip pat traukia mažiau ekonomiškai pažengusių šalių specialistus.

Nepaisant to, net ir daug galimybių dėl situacijos Lietuvos darbo rinkoje netenkantiems darbdaviams mintis apie darbo jėgos importą iš kitų šalių atrodo tolima ir nereali. Juk čia Lietuva, o ne kokia Vokietija – kodėl kažkas norėtų atvykti pas mus dirbti?

Užsieniečiai galėtų užkamšyti darbo rinkos spragas

Šis nepilnavertiškumo kompleksas ir konservatyvokas požiūris brangiai kainuoja mūsų įmonėms ir visai šalies ekonomikai. Įsivaizduokite, kiek galėtų nuveikti mūsų IT įmonės, jei turėtų progą pritraukti taip desperatiškai ieškomų programuotojų ar sistemų administratorių?

Kaip klestėti galėtų gamybos ar logistikos sektoriai, jei nejaustų nuolatinio specialistų trūkumo? Proveržis galėtų būti išties milžiniškas, o įmonės – daug konkurencingesnės.

„Taip, bet juk egzistuoja kalbos ir kultūriniai barjerai“, – galėtų atšauti kurios nors trūkstamo darbuotojo jau daugiau kaip pusę metų nesėkmingai ieškančios įmonės direktorius ar akcininkas.

Baimė, kad užsieniečiai nesugebės įsilieti į lietuvių kolektyvą, nepritaps, nemokėdami kalbos susidurs su sunkumais – dažnas reiškinys, stabdantis aktyvesnę užsienio specialistų samdą.

Nori dirbti ir pritapti

Vadovaudamiesi tokiomis išankstinėmis nuostatomis gerokai nuvertiname mūsų šalyje gyventi ir dirbti norinčius žmones.

Daugeliu atvejų jie yra tikrai motyvuoti, sumanūs ir pasirengę išmokti naujų dalykų. Juk išvykti dirbti į svečią šalį pasiryžtama ne šiaip sau, o su tikslu įsitvirtinti ir realizuoti savo gebėjimus, todėl patys atvykėliai būna suinteresuoti kuo greičiau prisitaikyti ir pritapti.

Be to, kaip jau minėjome, dažniausiai į mūsų šalį žvalgosi pakankamai artimų valstybių piliečiai, todėl problemų dėl kultūrinių skirtumų kyla išties retai, o ir kalbos barjerai šiandieniniame pasaulyje yra ne tokie reikšmingi.

Galų gale, ne vienas užsienietis jau yra įrodęs, kad esant būtinybei ir lietuvių kalbą galima pakankamai greitai išmokti, kad ir kokia kitiems neįkandama kartais norėtume ją įsivaizduoti.

Be abejo, Lietuvos ekonomika vis dar neprilygsta pažangiausių Vakarų valstybių, o, lyginant su jomis, vis dar esame žemesnių kaštų žmogiškiesiems ištekliams šalimi. Taip matyt bus dar kurį laiką. Nepaisant to, ir mes jau turime, ką pasiūlyti užsienio šalių darbuotojams, o šie mainais gali suteikti mums savo žinias ir įgūdžius. Tereikia atsikratyti baimių ir tokia galimybe aktyviau pasinaudoti. Iš to laimėtų visi.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (17)