Tuo metu vadovo emocinė branda, mokėjimas tinkamai įvertinti socialines situacijas ir jose atitinkamai elgtis, komunikaciniai gebėjimai ir bendravimo su pavaldiniais kultūra neretai nustumiami į antrą planą, manant juos esant labiau privalumu nei būtinybe. Įmonių akcininkai samdydami ar paskirdami vadovus taip pat neretai labiau vertina kandidato vienos ar kitos verslo srities išmanymą, žinias apie tam tikrą sektorių, bet ne jo ir būsimų pavaldinių santykiams didelę įtaką turėti galinčius aspektus. Vis tik tinkamas vadovo elgesys su savo kolegomis ir komandos nariais įmonei yra svarbesnis nei galbūt kai kam galėtų pasirodyti.

Kandidatai dominsi ne tik atlygiu, bet ir būsimu vadovu

Vadovo įžvalgumas ar analitiniai gebėjimai neabejotinai gali nulemti įmonės ar atskiro jos skyriaus sėkmę. Vis tik retai kada ji pasiekiama, be visos komandos pastangų, o nesugebėdamas jos mobilizuoti, susikalbėti su kolegomis, užtikrinti gerų santykių su jais vadovas gali įmonei ir stipriai pakenkti.

Su pavaldiniais konfliktuojantis, grubus, netaktiškas, darbuotojų motyvuoti nemokantis ir nepagrįstais reikalavimais besisvaidantis vadovas gali sukelti įmonei reputacijos problemų bei apsunkinti jos pastangas pritraukti talentų. Nei viena įmonė negyvena uždarame vakume, o jos vidaus problemos greitai išlenda į viešumą. Esamų ar buvusių pavaldinių nepasitenkinimo vadovu bangos gali greitai nuvilnyti per socialinius tinklus, o taip pat ir žiniasklaidos kanalus. Suprantama, tai yra labai skausminga kiekvienai patraukliu darbdaviu būti siekiančiai bendrovei.

Retas darbuotojas juk nori dirbti nuolatinėje įtampoje. Dėl to aplink konfliktišką, arogantišką ar sudėtingo būdo vadovą gali tapti sunku formuoti gerų specialistų komandą. Daugeliui darbuotojų svarbu ne tik įmonės, kurioje ketinama dirbti, vardas, dydis, žinomumas ar siūlomas darbo užmokestis, bet ir tiesioginio vadovo pasitikėjimas ir rodoma pagarba. Mažai kam yra patraukli galimybė – kasdien į darbą keliauti tarsi į karo apkasus, kur nuolat tenka atlaikyti nepagrįstas vadovo replikas, priekaištus ir spaudimą. Dėl to dažnas specialistas svarstydamas darbo pasiūlymas domisi ir asmeniu, kuriam būtų atskaitingas.

Vienas nepagarbus vadovas – tarsi šaukštas deguto medaus statinėje

Dar blogesniu atveju – problemos viename įmonės skyriuje gali imti tarsi užkratas plisti į kitus. Ne tik kad vieno vadovo elgesio su pavaldiniais ypatumai gali būti pradėti sieti su visa įmone, bet ydingos bendravimo normos, nepagarbos kultūra nejučia įsitvirtinti visoje bendrovėje kaip norma.

Be abejo, nuolatiniai konfliktai bei darbuotojų nepasitenkinimas ir prastas nusiteikimas tikrai atsiliepia ir įmonės veiklos rezultatams. Kaip žinia, didžiausiais pasiekimais pasigirti galima turint darnią komandą, kurios nariai vieni kitus gerai supranta ir vieni kitais pasitiki. Itin svarbus vaidmuo sustyguojant komandą, žinoma, tenka jos vadovui, kurio lyderio savybės, vargu, ar gali derėti su nemandagiu, nepagarbiu ir supratingumo stokojančiu elgesiu. Taigi net ir žvelgiant vien iš pragmatinės pusės įmonėms daugeliu atvejų labiau apsimoka samdyti su darbuotojais sutarti mokančius vadovus.

Nepaisant to, akcininkai neretai užmerkia akis prieš netinkamą vadovų elgesį tol, kol šiems pavyksta pasiekti numatytus tikslus. Vis tik toks požiūris yra labai trumparegiškas, nes ilgainiui darbuotojai greičiausiai vis labiau nepasitikės neadekvačiai su jais besielgiančiu vadovu, specialistai, tikėtina, vienas po kito ims palikti įmonę, padidėjusi darbuotojų kaita pradės kenkti ir įmonės rezultatams, o jos reputacija ims klibėti. Tokiu būdu lokali vieno įmonės skyriaus problema, laiku nesiėmus veiksmų, gali tapti visą įmonę skandinančiu akmeniu. Situaciją tokiu atveju atitaisyti gali būti nelengva net ir galiausiai pakeitus problemišką vadovą.

Vadovai ir pavaldiniai – bendrų tikslų siekiantys partneriai

Rinkoje šiandien vis dar neretai labiau vertinami kietesni, konservatyvesni, į kiekybinius veiklos rezultatus orientuoti vadovai, gerokai mažiau dėmesio skiriant jų gebėjimui įkvėpti kitus žmones, pastebėti pavaldinių potencialą ir jį nukreipti tinkama linkme. Tuo metu darbuotojams žmogiškasis faktorius, vadovo asmenybė ir mokėjimas bendrauti yra gerokai svarbesni. Geri specialistai pirmenybę paprastai teikia darbui su tokiu vadovu, kuris yra nuoseklus, prognozuojamas, sprendimus priima remdamasis protu, o ne emocijomis, žmogumi, kuriuo galima pasitikėti. Paskui itin gerbiamus ir charizmatiškus vadovus jų komanda neretai seka net ir šiam pakeitus darbovietę.

Tiesa, šiandien jau vis labiau linkstama prie požiūrio, kad vadovai ir pavaldiniai yra lygūs partneriai, todėl bet kokia vadovaujančias pozicijas užimančių darbuotojų arogancija, nepagarba ar nepriimtinas elgesys toleruojami vis rečiau.

Visų pirma, patys darbuotojai rečiau linkę susitaikyti su netinkamu vadovo elgesiu, jį priimti kaip natūralų ir leistiną. Darbuotojai nebetyli, kelia klausimus, o, jeigu problemų darbdavys nesprendžia, nuo jo paprasčiausiai nusisukama. Savo ruožtu darbdaviai taip pat vis labiau suvokia, kad netinkamas vadovo elgesys su darbuotojais gali labai pakenkti bendrovės reputacijai ir trukdyti siekti rezultatų. Be to, tai visiškai nedera su socialiai atsakingo darbdavio vertybėmis. Dėl to geram vadovui šiandien keliama vis aukštesnė kartelė – ir ne vien tik turimų žinių bei kompetencijų, bet ir bendravimo su pavaldiniai kultūros atžvilgiu.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (10)