Taip pat VMI žada toliau identifikuoti pažeidimus, taikyti nulinį tarifą ir diegti naujas rizikos analizės priemones. Be to, tikimasi daug efektyviau atsekti asmenis, kurie turimų neapmokestintų lėšų nelaiko bankuose, kai Seime bus pritarta grynųjų pinigų atsiskaitymų ribojimui iki 5 tūkst. eurų ir informacijos teikimui apie asmenų operacijas ir likučius bankų sąskaitose.
Iš tikrųjų, ne tik pagrūmojimų, bet ir naujų teisės aktų, nukreiptų prieš šešėlinį verslą, ir aktyvių VMI veiksmų pastaraisiais metais apstu.
Tačiau Eurostatas paskelbė, kad Lietuvoje surenkamų mokesčių, įskaitant ir socialines įmokas, santykis su šalies bendruoju vidaus produktu (BVP) 2014 metais buvo vienas mažiausių tarp 28 Europos Sąjungos (ES) šalių.
Mūsų šalyje šis rodiklis 2014 metais buvo 28 proc. BVP – gerokai mažesnis už ES vidurkį, kuris siekė 40 procentų (nedaug lenkiame tik Rumuniją ir Bulgariją, neoficialias „šešėlio“ čempiones ES). Ir nors, palyginti su 2013 metais, surenkamų mokesčių dalis Lietuvoje padidėjo 0,6 procentinio punkto, tačiau, lyginant su 2010-aisiais ji sumenko 0,7 punkto, o lyginant su 2005 metais – smuko 1,5 punkto.
„Šešėlio“ dalis gali keistis, keičiantis BVP struktūrai, apmokestinimo taisyklėms, gerėjant mokesčių surinkimui arba augant pragyvenimo lygiui. Tai kaip čia yra, kad per 10 metų – nė iš vietos?
Žinoma, Lietuvos ekonomikos struktūra nors lėtai, bet šiek tiek kinta, o pokyčiai kažkiek vienas kitą atsveria. Jokių esminių mokesčių reformų nedarome. Finansų ministras progai pasitaikius pagiria VMI, kad surinko daugiau mokesčių, tačiau augant BVP jų ir taip turėtų būti daugiau surenkama absoliučiu dydžiu. Be to, augant pragyvenimo lygiui ir šaliai išlipant iš krizės, palaipsniui keičiasi gyventojų elgsena ir net nesikeičiant mokesčių įstatymams, ir VMI nieko nedarant, „šešėlis“ pats šiek tiek mažėja.
Taigi, jeigu nuo 2013 metų mokesčių surinkimas lyginant su BVP pagerėjo 0,6 proc., tai kiek čia savaime į šviesą išlindusio šešėlio, kiek padidėjusių akcizų, ir kiek VMI pastangų rezultato? Ar po 0,2 proc. kiekvienam, ar kitaip – spręskite patys.
Beje, nenoriu pasakyti, kad VMI nedirba, arba dirba blogai. Visgi, ne veltui kelerius metus iš eilės verslininkų apklausose VMI įvardinama efektyviausiai dirbančia valstybės institucija. Pernai vasarą vykdomas projektas, kurio metu, atrinkus 7000 įmonių, po kelių mėnesių stebėjimo surinkta trečdaliu daugiau PVM – vertas pagyrimo. EDS diegimo tempai ir iMAS idėja taip pat. Išlieka aktualu, kad verslas nebūtų perkrautas neproporcinga administracine našta ir diegimo kaštais.
Vis dėlto kokybiniu proveržiu kol kas nekvepia. Tai gal priežastys glūdi dar giliau? Matyt, jos vis dar daugiausiai glūdi mūsų visuomenėje tebevyraujančiame požiūryje į valstybę, jos išlaidas ir mokesčių mokėjimą.
Vis dar norime išlaidauti kaip danai arba prancūzai. Vyriausybei reikia vis naujų etatų ir projektų. Turim 20 universitetų. Konstitucinis teismas nespėja svarstyti, kam čia dar kompensuoti dėl krizės sumažintas išmokas... O va mokėti mokesčius norime kaip rumunai arba bulgarai. Toliau gyvuoja „vokeliai“, o Seimas bijo imtis mokesčių reformų ir verčiau užsiima „egzistencinės svarbos“ klausimais, tokiais kaip pavardžių rašyba. Jei nieko nedarai, kodėl kažkas turėtų savaime pasikeisti?
Valdžios keičiasi iš kairės į dešinę ir atgal, tačiau 20 metų žinomos esminės problemos nesprendžiamos niekur, išskyrus priešrinkiminėse partijų programose. Žadėtos mokesčių, darbo santykių ar „Sodros“ reformos, būtinos kaip esminis proveržis visuomenės supratimui apie mokesčių mokėjimą pakeisti, nevyksta ir toliau.
Finansų ministras yra pavadinęs 2015 m. kovos su šešėliu lūžio metais. Būtų šaunu. Tik reikia labai pasistengti, kad tai virstų tikrove.