Šie JAV prezidento Johno F. Kennedy žodžiai verslui aktualūs kaip niekad: didžiulė konkurencija, technologiniai pokyčiai, ekonominiai poslinkiai, teisiniai reguliavimo kitimai yra tapę verslo kasdienybe.
Todėl ateities prognozavimas yra tapęs ne prabanga, o būtinybe. Pažiūrėkime, kokios tendencijos laukia draudimo verslo Lietuvoje šiemet.
Ne gyvybės draudimo rinka: nuosekli konsolidacija
Skirtingai nuo Vakarų draudimo rinkų, Lietuvoje ši draudimo rūšis yra vyraujanti. Siekiant geriau įsivaizduoti proporcijas, nurodysiu, kad per 2016 metų tris ketvirčius ne gyvybės draudimo įmokos Lietuvoje sudarė 66 proc., gyvybės draudimo – 30,79 proc., o sveikatos draudimas sudaro 3,21 proc.
Ne gyvybės draudimo rinkoje vyrauja arši konkurencija dėl jau esamų ir naujų klientų, jiems pritraukti naudojama naujų pardavimų kanalų, visų pirma, skaitmeninių, plėtra, lanksti kainodara, orientacija į klientų aptarnavimą.
Prognozuočiau, kad visi šie faktoriai, įskaitant Mokumas II reikalavimus ir kt., lems tolimesnę ne gyvybės draudimo įmonių konsolidaciją, nes siekiant veikti pelningai ir tvariai, reikia efektyvinti veiklą.
Gyvybės draudimo rinka: nuožmus sulėtėjimas
Buvusi augimo pirmūnė, gyvybės draudimo rinka šiemet sulėtėjo – labiausiai tai lėmė sumažėjusios vienkartinės įmokos ir jų dalis bendrose įmokose.
Lietuviškos gyvybės draudimo rinkos ypatumas yra tai, kad daugiau nei du trečdalius gyvybės draudimo rinkos sudaro investicinis gyvybės draudimas, o jis priklauso nuo bazinių palūkanų normų.
Nors pasirodo vienos ar kitos finansų institucijos prognozės dėl Europos centrinio banko ir Federalinių rezervų banko politikos keitimo, didinant palūkanų normas, tačiau iki šiol šios prognozės nepasitvirtino dėl netvaraus pasaulinio ekonominio augimo.
Kompensuoti šią aplinkybę gali vietiniai veiksniai: Lietuvoje lieka didelis gyvybės draudimo augimo potencialas – kaip minėjau, Vakaruose tai yra vyraujanti draudimo rūšis, o daugelis Lietuvos gyventojų vis dar nėra drausti gyvybės draudimu.
Sveikatos draudimo rinka: tvarus augimas
Nors sveikatos draudimas bendroje draudimo rinkoje užima nedidelę jos dalį, tačiau tai sparčiausiai auganti draudimo rinka.
Prognozuočiau, kad ir toliau sveikatos draudimas išlaikys augimo tempus, nes darbdaviai naudoja jį kaip motyvacijos priemonę darbuotojams, ir ši tendencija plinta. Papildoma paskata sveikatos draudimo plėtrai yra atlyginimų augimas šalyje, kuomet gyventojai gali daugiau skirti savo pajamų rūpinimuisi sveikata.
Tiesa, trūksta esminio postūmio, kaip tai įvyko Latvijoje: šioje valstybėje sveikatos draudimo rinka yra 3,5 karto didesnė nei Lietuvoje, nes Latvijoje draustiems privalomuoju sveikatos draudimu už sveikatos priežiūros paslaugas yra numatytos priemokos, tad yra paskata draustis sveikatos draudimu.
Veiklos pokytis: skaitmenizacija
Draudimo rinka nėra izoliuota nuo bendrų tendencijų. Tai visų pirma pasakytina apie vartotojų elgesį: jie yra gerai informuoti, nori iš draudikų greitos reakcijos, tuo pačiu metu individualizuotų ir viską apimančių sprendimų. Tvarkytis su iškylančiais iššūkiais padeda skaitmenizacija: vartotojai keliasi į internetą, ten pardavimų kanalų plėtrą vykdo ir draudikai.
Kitas dalykas, vartotojus tiek grėsmės, tiek nauda vis dažniau pasiekia skaitmeniniu pavidalu. Technologinis dėmuo draudimo versle tampa kertiniu. „Blockchain“ technologijos, kuomet finansinės operacijos gali būti tiesiogiai vykdomos iš bet kurios pasaulio vietos, poreikis apsisaugoti nuo kibernetinių grėsmių, išmaniosios programėlės – tai tik keli technologiniai perversmai, kurie laukia draudikų 2017-aisiais.
Produktų tobulinimas: integracija
Dar viena tendencija, susijusi su draudimo produktais, yra integracija. Pirkėjai nori pirkti viską iš vienų rankų, kai kartu su paslauga ar preke būtų įsigyjamas ir draudimas. Pavyzdžiui, šiuo metu nauji pirkiniai būna kartu parduodami su draudimu.
Prognozuočiau, kad draudimo paslaugos vystysis lygiagrečiai kartu su technologijomis, nes atsiradus naujoms rizikoms, iškyla poreikis nuo jų apsisaugoti ne tik techninėmis, bet ir finansinėmis priemonėmis, todėl integracijos tendencija tik stiprės.
Teisinė aplinka: nuolat kintanti
Kaip ir visam finansų sektoriui, draudikams griežtėja reikalavimai dėl kapitalo tvarumo, atsakingo valdymo ir skaidrumo. Nuo 2016 metų įsigaliojo Mokumas II sistema, kuri reikalauja įmonių atsakingo valdymo ir skaidrumo. Įmonių ataskaitose, parengtose pagal Mokumo II reikalavimus, bus galima matyti, ar draudikai sugebėjo pasirengti naujai sistemai, koks yra įmonių kapitalo poreikis.
Technologijų ir jos produktų vystymas reikalauja ir naujos teisinės aplinkos bei reglamentavimo, todėl stiprės poreikis bendradarbiavimo tarp draudikų ir teisėkūros institucijų. Bus paliestos tokios sritys kaip kibernetinis saugumas, decentralizuotos skaitmeninės transakcijos, asmens duomenų tvarkymas ir apsauga, nes įmonės vis dažniau savo veikloje naudoja didžiuosius duomenis.
Paskutiniai įvykiai, kuomet Seimo priėmė sprendimą įvesti „lubas“ gyvybės draudimo įmokų mokesčio lengvatai, rodo, kad teisinė aplinka pilna netikėtumų, ir tai gali įvesti nemažų korekcijų draudikų veikloje.
Pabaigai priminsiu tiesą, kurią lengva pamesti tarp prognozių, tendencijų ir skaičių. Kaip sparčiai besiplėtotų technologijos ir kistų draudikų aplinka, nereikia užmiršti, kad visa tai daroma žmonių ir dėl žmonių. Draudimo verslas, rengdamasis pokyčiams, turėtų neužmiršti savo misijos – apsaugoti ir suteikti saugumą, o skaitmeniniai sprendimai tėra priemonės vykdyti savo įsipareigojimus.
