Po rekordinio augimo – atoslūgis?
Lietuvos banko apibendrinti rinkos duomenys rodo, kad pirmąjį šių metų ketvirtį gyvybės draudimo rinkoje pasirašyta įmokų už 48,9 mln. eurų. Tai yra 3,4 proc. mažiau nei praėjusių metų tą patį laikotarpį.
Paskutiniu metu gyvybės draudimo rinka augo įspūdingais tempais: 2012 m. pirmąjį ketvirtį pasirašyta įmokų už 35 mln. eurų, 2013 m. – už 38 mln., 2014 m. – už 44 mln. Pernai metų pradžios augimas buvo rekordinis – įmokų pasirašyta net už 51 mln. eurų, todėl šių metų rezultatai rinkos apžvalgininkams yra netikėti.
Kur slypi rinkos tokios plėtros priežastys? Pasirašytų draudimo įmokų sumažėjimą nulėmė aplinkybė, kad nebuvo tvariai įprasto vienkartinių įmokų srauto, kuris per metus sumažėjo beveik perpus. Ši tendencija buvo stebima visais minėto laikotarpio mėnesiais. Vadinasi, draudėjai buvo linkę investuoti laisvas lėšas ne į gyvybės draudimą, tačiau į kitas investavimo priemones.
Dominuoja investicinis gyvybės draudimas
Kalbant bendrai apie rinką, pagal atskiras draudimo rūšis gyvybės draudimo rinkoje ir toliau dominavo investicinis gyvybės draudimas, jis sudaro 55,7 proc. gyvybės draudimo rinkos. Beveik ketvirtadalį gyvybės draudimo rinkos vis dar sudaro tradicinio kaupiamojo gyvybės draudimo produktai, pagal kurių sutartis draudikai numato galimybę dalintis su draudėjais uždirbtu pelnu. 13,3 proc. sudarė papildomas sveikatos draudimas, o likusią dalį – kitos gyvybės draudimo rūšys.
Ar tokios tendencijos išsilaikys ir ateityje? Gyvybės draudimo rinka atkartoja bendras ekonomines tendencijas, ypač poveikį turi centrinių bankų monetarinė politika.
Dėl mažėjančių palūkanų normų mažėja tradicinio kaupiamojo gyvybės draudimo grąža, nes sudėtinga uždirbti vyriausybinių vertybinių popierių rinkoje. Kita vertus, atsiveria didesnės galimybės investiciniam gyvybės draudimui, kur galimybės sukaupti yra didesnės nei mokamos indėlių palūkanos.
Todėl nors tarp populiariausių produktų gyvybės draudime išlieka klasikiniai kaupiamieji gyvybės draudimai bei produktai, susiję su rizikų draudimu, tačiau klientai vis dažniau vietoje tradicinio kaupiamojo draudimo renkasi investicinį draudimą. ERGO prognozuoja, kad šios tendencijos išliks ir artimiausiu metu. Be to, gyvybės draudimo rinkos augimą skatina ir šalyje taikomos gyventojų pajamų mokesčio lengvatos.
Turi milžinišką potencialą
Jei lygintume su išsivysčiusiomis rinkomis, tokiomis kaip Vakarų Europa, gyvybės draudimas Lietuvoje turi milžinišką potencialą, nes rinka čia dar nėra prisotinta, tačiau augimą riboja gyventojų sąmoningumas ir santykinai nedidelis besidraudžiančių asmenų skaičius.
Gyvybės draudimui Lietuvoje skiriamos lėšos sudaro tik nedidelį procentą nuo šalies bendrojo vidaus produkto ir situacija panaši į kitų naujų Europos Sąjungų šalių, kai tuo tarpu Vakarų šalyse skiriamos sumos net keliolika kartų didesnės.
Atsižvelgiant į tai, negalima teigti, kad gyvybės draudimo rinka pasiekė savo viršukalnę ar prie jos priartėjo, nors artimiausiu metu ir neplanuojami tokie įspūdingi pokyčiai kaip pastaruosius kelerius metus, kuomet rinka kasmet augdavo apie 10 proc. Bendrovių sėkmę lems esamų klientų lojalumas ir pasitikėjimas veiklos tradicijomis.
