Pagal automobilio įsigijimo, jo priežiūros ir remonto, degalų išlaidas, palyginti su pajamomis, Lietuva yra viena iš Europos lyderių. Vadinasi, iš mažų pajamų besiverčiančiai šeimai neturėti automobilio yra finansiškai geriau negu jį turėti. Vis tik daugelis žmonių asmeninį automobilį laiko ne prabanga, o būtinybe.
Ar nuosavas automobilis rodo didesnę perkamąją galią?
Automobilis – antras didžiausios vertės daiktas šeimoje po būsto. Kartais nuosavas automobilis rodo, kad savininkas priklauso viduriniajai klasei: jei šeima galėjo įpirkti automobilį, vadinasi, ne visos pajamos išleidžiamos pirmojo būtinumo poreikiams – maistui ir būstui.
Visgi nuosavo automobilio kaip rodiklio, parodančio, kad šeima priklauso viduriniajai klasei, kritikai prieštarauja, kad automobilis automobiliui nelygu: remiantis portalo Autoplius.lt duomenimis, vidutinė perkamo naudoto automobilio kaina – 3,6 tūkst. eurų, arba maždaug pusmečio vidutinė alga.
Mūsų krašte laikoma norma pirkti seną naudotą automobilį. Galima matyti abipusį paklausos ir pasiūlos ryšį – naudotų automobilių atgabenimo į šalį, pardavimo ir remonto versle sukasi nemažai žmonių.
Ko gero, dėl to mūsų šalyje šeimų, nurodančių, kad negali įsigyti automobilio dėl lėšų stokos, dalis (13 proc.) yra mažesnė negu Estijoje (14 proc.) ar Latvijoje (25 proc.). Kitose Baltijos šalyse turbūt arba senų automobilių pasiūla mažesnė, arba žmonės nelinkę pirkti pigių, bet senų, prastos kokybės automobilių.
Turėti nuosavą automobilį – norma
Reikia ar nereikia nuosavo automobilio, priklauso ne tik nuo šeimyninių ar profesinių aplinkybių, bet ir nuo susiformavusių keliavimo įpročių, viešojo transporto patogumo, visuomenės požiūrio į viešąjį transportą ir tuos, kurie juo naudojasi.
Nuosavas automobilis – tai ir jo turėtojo padėties visuomenėje ženklas. Pastebėta, kad, pavyzdžiui, jaunimas kylančios ekonomikos šalyse (tokiose kaip Kinija, Indonezija, Libanas, Taivanas) labiau trokšta turėti nuosavą automobilį negu jų bendraamžiai išsivysčiusiose valstybėse, tokiose kaip Olandija, JAV ar Japonija.
SEB banko atliktas tyrimas Lietuvoje šiemet vasarą parodė, kad automobilį įsigyti svarbu ir mūsų šalies jaunimui. Automobilį, kaip svarbiausią taupymo tikslą šiame savo gyvenimo etape, paminėjo tiek pat jaunuolių, kiek jų nurodė, kad taupo būstui įsigyti arba pagerinti, – penktadalis visų taupančių.
Pigus automobilis – brangus išlaikymas
Remiantis Eurostato duomenimis, Lietuvoje išlaidos automobiliui įsigyti vartotojų krepšelyje vidutiniškai sudaro palyginti nedidelę dalį – 2,3 proc. išlaidų (ES vidurkis – 3,2 proc.). Tačiau palyginus automobilio įsigijimo ir jo remonto (atsarginių dalių, remonto ir priežiūros) išlaidas, paaiškėja, kad lietuviai remontuodami automobilį išleidžia maždaug 40 proc. daugiau lėšų negu jį įsigydami.
Pagal šį rodiklį mus lenkia tik italai (67 proc.) – gal labiau dėl savo vairavimo stiliaus, apie kurį byloja ir aplamdytų itališkų automobiliukų gausa Italijos didmiesčiuose. O štai ne tokioje tolimoje Estijoje išlaidos automobilio remontui (1,2 proc.) yra du su puse karto mažesnės negu išlaidos automobiliui įsigyti (3,2 proc.).
Išlaidos degalams ir tepalams Lietuvoje sudaro 7,4 proc. vartotojų krepšelio – daugiau negu ES vidurkis (4,4 proc.). Degalų kainai didelę įtaką daro pasaulinės naftos kainos. Didelę išlaidų dalį lemia tai, kad Lietuvos gyventojų pajamos palyginti mažos, o degalų kaina panaši kaip ir turtingesnėse šalyse.
Nuosavas automobilis dažnam lietuviui – brangi būtinybė. Būtinumą lemia įpročiai, vis dar nepatrauklus – nepatogus ir palyginti brangus – viešasis transportas. Nors tipinis mūsų keliais riedantis automobilis yra palyginti nesunkiai įperkamas, jis tampa brangus vėliau jį eksploatuojant.
Mūsų šalies gyventojų pajamos yra palyginti mažos. Gal todėl vieną kartą sumokėti didesnę kainą už automobilį atrodo sunkiau negu po to kišti pinigus į remontą. Tačiau ar tikrai taip finansiškai naudingiausia?
