Visuomenės nuomonės tyrimas, atliktas pernai gegužę rodė, kad du trečdaliai gyventojų dalyvautų socialinio draudimo sistemoje, net jei tai būtų ir neprivaloma.
Julita Varanauskienė
© DELFI / Kiril Čachovskij

Pastarosiomis dienomis viešojoje erdvėje pasipylė gausūs, tačiau argumentų stokojantys ir tiesos neatitinkantys pasmerkiamieji žodžiai mūsų socialinio draudimo sistemai.

Tačiau panašu, kad tiesiog mėgaujamasi, kas sugalvos vaizdingesnę retorinę figūrą ir svies ją kaip akmenį į „Sodrą“, kuri yra tik tarpininkas, tik pasiuntinys, vykdantis jam paskirtas užduotis.

Kodėl maža pensija?

Didelės įmokos ir mažos pensijos – pagrindinis puolimo leitmotyvas. Taip, pensijos apgailėtinai mažos. Bet mažos jos ne todėl, kad yra gyva „Sodra“, o todėl, kad nėra pinigų. Pinigų nėra tiek, kiek reikėtų, kad mūsų dabartiniai pensininkai, kurie sovietmečiu dirbo dirbo, o paskui visko neteko, galėtų senatvę leisti taip oriai, kaip nusipelnė. Beje, pinigus reikia padalinti ir tiems, kas dabar yra jauni, bet nebeturi sveikatos, augina vaikus, negali susirasti darbo.

Pensija maža dėl to, kad maži (deklaruojami) atlyginimai ir maža nuo jų sumokamų mokesčių vertė. Suprantamą pagrindą dėl mažų išmokų pykti turi tik maždaug vienas iš šešių: tas kurio „Sodros“ pensijos dydis ribojamas lubų, susietų su draudžiamosiomis pajamomis ar kitais panašiais dydžiais, tuo tarpu įmokoms lubų nėra.

Realybė tokia, kad maždaug trečdalis apdraustųjų (tiksliau jų darbdaviai) sumoka maždaug 60 proc. „Sodros“ įmokų. Jokia paslaptis, kad tarp kitų dviejų trečdalių slepiasi ir sunkiai pagaunami gudručiai, kurie ne tik nuslepia realias pajamas, kad nereikėtų mokėti mokesčių, bet paskui dar įsigudrina reikalauti socialinių garantijų, už kurias galėjo (turėjo) susimokėti, tačiau apsimetė, kad negali. Ar jie dirba „Sodroje“, kad dėl to reikėtų kaltinti šią instituciją? Ne.

Ką pakeis dabar kurstomas nepasitenkinimas socialinio draudimo sistema? Nesąžiningi gudručiai tik gaus patvirtinimą, kad gerai daro. Sąžiningi didesnių pajamų gavėjai (ir didesnių įmokų mokėtojai) pyks dar labiau. O tie tikrai silpniausieji socialinio draudimo sistemos nariai taps dar labiau pažeidžiami. Ir taip pat pyks – ir ant „Sodros“, ir ant turtingesniųjų.

Tai galgi vis dėlto reikėtų netoleruoti šešėlio, rūpintis, kad gudručių būtų kuo mažiau, užuot kaltinus „Sodrą“, kuri tik surenka pinigus iš visų, o po to juos paskirsto, kam labiausiai reikia pagal tvarką, kurią nustato mūsų visų renkami tautos atstovai.

Naujausi „Sodros“ finansiniai rezultatai – nemato, kas nenori

Ko jau ko, o „Sodros“ įmokų ir išmokų tarifus labai griežtai reglamentuoja įstatymai. „Sodros“ finansiniai duomenys niekada nebuvo paslaptis.

Kam vargas ieškot – štai santrauka: 2016 metais į „Sodros“ fondą darbdaviai, samdomi darbuotojai ir savarankiškai dirbantys asmenys sumokėjo 3,5 mlrd. Eur.

Iš jų 2,5 mlrd. Eur buvo išmokėti maždaug 800 tūkst. pensijų (senatvės, netekto darbingumo ir pan.) gavėjų. Ligos ir motinystės draudimo įmokų surinkta 361 mln. Eur, išmokėta 486 mln. Eur. Nedarbo draudimo įmokos siekė 118 mln. Eur, išmokos – 106 mln. Eur. Nelaimingų atsitikimų draudimo įmokų ir išmokų vertė buvo beveik tokia pati – atitinkamai 19 ir 18 mln. Eur. Dar 156 mln. Eur buvo perversta į II pakopos pensijų fondus.

133 mln. Eur buvo skirti anksčiau paimtos paskolos dalies grąžinimui ir palūkanoms – paskolos, kuri buvo imama tuo metu, kad dėl ekonomikos sunkmečio įmokų buvo surenkama mažiau, negu tuo metu trūks plyš reikėjo išmokų. Pačios „Sodros“ įstaigų administravimas, remiantis operatyviniais duomenimis, pernai kainavo 70 mln. Eur.

Nepaminėjau dar kelių nedidelių pajamų ir išlaidų straipsnių, bet galutinis rezultatas – 3 518 mln. Eur pajamų ir 3 516 mln. Eur išlaidų.

Metinis rezultatais – pirmą kartą nuo 2007 m. nebe raudonuoja, o yra teigiamas. „Sodros“ pajamos šiemet toliau didėja, nepriemokų (skolų „Sodrai“) mažėja, išmokos išmokamos sklandžiai, daug dėmesio skiriama klientų aptarnavimo kokybei ir pastangos neša vaisių. Verslo įmonės akcijos po tokių žinių tikriausiai pabrangtų. „Sodra“ – smerkiama.

70 mln. eurų administravimo sąnaudoms – daug ar mažai?

Kaip pažiūrėsi. Tai maždaug 7 Eur didesnės pensijos. Jei tik jos kažkaip savaime sukristų į pensininkų sąskaitas arba nusineštų į senjorų trobeles vienkiemiuose.

Kita vertus, galima suskaičiuoti, kad 70 mln. Eur – tai mažiau negu 2 proc. visų fondo išlaidų (3,5 mlrd. Eur). Pagal įstatymus leistinas rodiklis – 3 procentai. Galime palyginti su kitomis šalimis. Lyginamas truputį kitoks rodiklis – visų socialinių išmokų (Lietuvos atveju reikėtų dar įtraukti pašalpas vaikams ir šeimoms, kitas socialines pašalpas, kurias administruoja kitos institucijos) administravimo sąnaudų ir viso socialinių išmokų fondo santykis. Dvejų metų senumo Eurostato duomenimis, Lietuvoje šis rodiklis buvo 2,2 proc., ES vidurkis – 2,9 procento. Mažiausias – Jungtinėje Karalystėje (1 proc.), didžiausias Airijoje (6,1 proc.).

Ar galima sumažinti šias sąnaudas? Ilgainiui, ko gero, taip. Kai nebereikės darbui ir laikui imliu būdu rinkti ir tikrinti dokumentų apie sovietmečiu sukauptą darbo stažą, kai paštininkė nešanti pensiją į trobelę pamiškėje bus tik prisiminimas, kai visi turės, mokės ir naudosis elektroninėmis ryšio ir finansų tvarkymo priemonėmis, kai visi žinos įstatymus, taisykles, kiek reikia mokėti įmokų ir kokių galima tikėtis ir reikalauti išmokų, šių taisyklių laikysis, o ir pačios taisyklės nebus tokios sudėtingos.

Kodėl dabar?

Kodėl dabar, kai „Sodra“ pagaliau pradėjo rodyti gerėjančius finansinius rezultatus, kai įmokų daugėja sparčiau negu išmokų, kai pavyksta kontroliuoti veiklos sąnaudas, kai kalbama ir ieškoma būdų, kaip teisingiau susieti įmokas „Sodrai“ su išmokomis, ypač tų žmonių, kurie tų įmokų sumoka daugiau, suintensyvėjo puolimas?

Ar tik ne todėl, kad kažkas labai neatsargiai garsiai pagalvojo, kad gal reikėtų vėl reformuoti II pakopos pensijų fondus, ir taip užkliudė (pagrįstus) komercinius interesus? Ar nėra taip, kad tai, kas viešojoje erdvėje vyksta dabar, yra tų interesų gynimo akcija, kurios logika – atrodysim gražesni, jei apjuodinsim kitą.

Tik ar tikrai tie ir tos, kas dabar mėto akmenis ar gracingai kala „išpampusios ir išsigimusios hidros“ etiketes „Sodrai“, nori prišaukti socialinio draudimo sistemos griūtį? Liaudies išmintis sako, pakartok žmogui šimtą kartų, kad jis kiaulė, tai žiūrėk ir kriuksėti pradės.

Jei pasmerkiamųjų žodžių autoriai ir autorės buvo išėję ar ketina išeiti motinystės ar tėvystės atostogų, neatmeta tikimybės, jog jie ar jų artimieji gali sunkiai susirgti, neragina savo tėvų ar senelių nebeimti „Sodros“ pensijos, elgiasi veidmainiškai. O gandai apie „Sodros“ bankrotą gerokai perdėti.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

A. Sagatauskas. Kada e. prekyba Lietuvoje rimčiau susigrums su tradicinėmis parduotuvėmis? (3)

Nors prekyba internetu Lietuvoje kol kas sudaro menką visos mažmeninės prekybos dalį, pastaruoju...

E. Džiugytė. Londonas praranda pasaulio finansų centro vardą (10)

Jungtinei Karalystei ir Europos Sąjungai ( ES ) dėliojant skyrybų planą, pasigirsta vis daugiau...

T. Poviliauskas. Ką verslui reiškia silpnesnis JAV doleris?

Nuo metų pradžios euras sustiprėjo JAV dolerio atžvilgiu 10 proc., tad mūsų šalies...

J. Markauskas. Sveikas gyventojų pajamų augimas – tikslas, o ne pavojus Lietuvai (16)

Rugpjūčio mėn. pradžioje Europos centrinis bankas ( ECB ) paskelbė komentarą , kuriuo įvertino...

V. Labanauskas. Mirusiesiems į užsienį patekti vis dar lengviau nei gyviesiems (4)

Kalbėti apie laidojimo paslaugų verslą – vis dar nemažas iššūkis, mat, kaip simboliškai tai...

Top naujienos

V. Laučius. Kauno medžių apokalipsė (32)

Saugoti senus medžius reikia, labai gerai, kad žmonės juos bando ginti, bet stebina viena...

Miestelis Airijoje, kuriame lietuviams net nebereikia anglų kalbos (344)

Dėl lietuvių kiekio Airijos šiaurėje esantis Monachano miestelis jau vadinamas mažąja Lietuva....

Lietuvai – galimybė prisitraukti pinigų iš Lenkijos (130)

Politinis neapibrėžtumas Lenkijoje verčia tenykštį verslą žvalgytis į užsienį, o Lietuva...

Ragina būti atsargius: stiprus vėjas prilaužė medžių (6)

Ugniagesiai ketvirtadienio rytą gavo šešis iškvietimus šalinti nuvirtusių medžių.

S. Skvernelis: padidinti alkoholio akcizai pasiteisino (180)

Premjeras Saulius Skvernelis sako, jog šiemet drastiškai padidinti alkoholio akcizai pasiteisino -...

Nyderlanduose užkirstas kelias potencialiam teroristiniam išpuoliui nutrauktas roko grupės koncertas (92)

Nyderlanduose vienas ispanas buvo sulaikytas netoli roko koncerto vietos vairuojantis dujų balionų...

Sąžiningai pasielgusi vairuotoja liko apgauta „teisininkės“: eismo įvykio nė nebuvo (72)

Darydama automobilio dureles kitos mašinos dureles įbrėžusi klaipėdietė sulaukė netikėtų...

Traumos padariniai: neišvengiami M. Kalniečio viršvalandžiai ir alternatyvos (22)

Tai turėjo būti metai, kai Lietuvos rinktinė pagaliau nebūtų turėjusi bėdų įžaidėjų...

Provincijos turguje vaikinas susikūrė naują įvaizdį ir tai kainavo visai nedaug (39)

DELFI Stilius vėl apsilankė Raseinių turguje ir šį kartą žvalgėsi, kokių drabužių čia...

Pigu ir kokybiška: egzotiškesnės alternatyvos pabodusiai Turkijai (16)

Visame pasaulyje viena iš populiariausių žmones apsėdusių manijų tampa kelionių manija....