Daugeliui šeimų išlaidos dovanoms, renginiams ir pramogoms paskutinėmis metų savaitėmis tampa rimtu finansiniu išbandymu.
Juolab, pastaruoju metu vis dažniau girdime apie sparčiai didėjančius vidutinius atlyginimus ir augančią gyventojų perkamąją galią. Vis dėlto, besistiebiančios maisto produktų kainos šiemet žada vien šventinį stalą pabranginti apie 4,5 proc., t.y. „kalėdinė infliacija“ yra penkis kartus spartesnė nei vidutinė infliacija Lietuvoje.
Žinoma, galėtume pasidžiaugti, kad “šventinio stalo“ infliacija Lietuvoje yra gerokai mažesnė nei mūsų tautiečių Jungtinėje Karalystėje, kurioje kai kurių standartinių šventinių patiekalų kaina dėl smukusio svaro kurso ūgtelėjo dviženkliais skaičiais.
Pavyzdžiui, tradicinis angliškas Kalėdų desertas – pudingas – šiemet pabrango daugiau nei penktadaliu, nes didžioji dalis ingredientų yra importuojama (riešutai, džiovinti vaisiai ir razinos), o gausiai naudojamo sviesto kaina yra 5 metų aukštumose.
Kavos ir šokolado kainos per metus pasaulio rinkoje pašoko apie 20 proc., o Didžiosios Britanijos gyventojams – net apie 40 proc. Antra vertus, nereikėtų pamiršti ir fakto, kad Lietuvoje maisto produktai yra santykinai brangesni nei Vakarų Europoje.
Vidutiniškai Lietuvos gyventojai maisto produktams išleidžia penktąją dalį visų savo pajamų, kai Jungtinėje Karalystėje išlaidos maistui nesudaro ir dešimtadalio.
Nuo 2009 metų šventiniam stalui skiriama suma ūgtelėjo 21 proc., t.y. dvigubai daugiau nei augo vidutinės prekių ir paslaugų kainos.
Guodžia tik tai, kad kalėdinė maisto produktų infliacija jau keleri metai auga lėčiau nei gyventojų neto darbo užmokestis. Šiemet „į rankas“ gaunamas darbo atlyginimas didėjo beveik dvigubai sparčiau nei augo pasirinktų maisto produktų kainos.
O palyginti su 2009 metų rodikliu, darbo užmokestis po mokesčių ūgtelėjo apie 29 proc., kai šventinių vaišių kaina per tą patį laikotarpį padidėjo apie 21 proc.
Tiesa, faktinė „Kalėdinė infliacija“ gali būti gerokai didesnė, kadangi augant pajamoms, šeimos pereina prie labiau kokybiškų, sveikesnių ir, savaime suprantama, brangesnių maisto produktų.
Pavyzdžiui, ekologiškų produktų paklausa Lietuvoje nuolat auga, per metus buvo parduota dvigubai daugiau ekologiškos mėsos produkcijos, trečdaliu daugiau – javų.
Nemažai yra regioninių skirtumų: didmiesčiuose išlaidos šventiniam laikotarpiui apklausų duomenimis yra 20-30 proc. didesnės, nei vidutiniškai Lietuvoje. Įvairios gyventojų apklausos rodo, kad dovanoms šiemet yra planuojama skirti apie dešimtadaliu daugiau nei pernai.
Akivaizdu, kad šiemet Kalėdoms išleisime daugiau nei pernai, tik svarbu nepamiršti, kad Kalėdinę šilumą ir dvasią galime kurstyti ne tik pinigais, bet ir geromis emocijomis.
