Nežinau, ką pagalvotų mano paauglys sūnus, jei su juo pradėčiau kalbėti apie „šlamančiuosius“.
Jūratė Cvilikienė
© Bendrovės nuotr.

Nors toks pinigų apibūdinimas iš inercijos vartojamas ir jis turi savo istoriją, tačiau jaunimui jis jau sunkiai suprantamas. Jaunoji karta yra neatsiejama nuo išmanumo ir naujovių, todėl jiems „šlamantieji“ kraustosi į elektroninę erdvę ir jų kišenėse tiesiog nebėra kam šlamėti.

Akivaizdu, kad Lietuvoje netolimoje ateityje turėtų mažėti grynųjų pinigų vartojimas. Ir viena iš pagrindinių to priežasčių – jaunoji karta kur kas labiau įpratusi naudotis technologijomis nei vyresni gyventojai.

Kad suprastume, kokį atspirties tašką turime, pateiksiu pavyzdį. Remiantis „Swedbank“ duomenimis, šiandien turėdami 10 eurų jaunesni klientai iš jų 4,1 eurus išleidžia kortele, o 5,9 eurus grynais, kai tuo tarpu vyresni – didesnę dalį (6,6 eurus) išleidžia grynais ir tik 3,4 kortele.

Imlumas naujiems būdams tvarkyti savo finansus jau dabar atsispindi banko klientų elgsenoje.

„Swedbank“ statistika rodo, kad gyventojai, besinaudojantys banko mobiliąja programėle, per savaitę savo telefoną papurto 600 tūkst. kartų.

Paklausite, kodėl jie tai daro? Taip galima akimirksniu pasitikrinti savo sąskaitos likutį, ir per 2016 metus sąskaitos likutis telefonuose buvo tikrintas... 24 milijonus kartų!

Pagal šį skaičių „Swedbank“ mobilioji bankininkystė, kuria dažniausiai naudojasi jaunimas, aplenkė bankomatus – jie tradiciškai būdavo populiariausias būdas pasitikrinti, kiek pinigų yra sąskaitoje.

Nors tendencija aiški, vis dėl to pokyčiams reikia laiko. „Swedbank“ užsakymu atlikta Lietuvos studentų apklausa parodė, kad už kasdienius pirkinius dar tik 4 iš 10 studentų linkę atsiskaityti banko kortele.

Paprastai grynieji vis dar dažnai naudojami smulkiems apsikeitimams su draugais (beveik 80 proc.). Kita vertus, studentai mėgsta elektroninius atsiskaitymus už paslaugas – šie mokėjimai dažniausiai atliekami interneto banke (76 proc.).

Taigi, kas paskatintų aktyviau naudotis elektroniniais mokėjimais ir išmaniaisiais pinigų valdymo būdais? Jungtinėje Karalystėje buvo atlikta 18–24 m. jaunuolių apklausa. Jos rezultatai rodo, jog lemiami yra keli faktoriai. Tai technologijų suteikiama nauda, pasitikėjimas technologija ir jos rizikos lygis, socialinė įtaka ir tai, kaip konkrečius sprendimus vertina kitos reikšminės grupės (ar tai „lygis“ ir „kieta“). Be to, naudojimosi paprastumas ir hedonistinis „smagumo“ faktorius. Tai daryti turi būti smagu.

Įprasta manyti, kad jaunimas savo įpročius keičia greičiau. Todėl pagrįstai galima tikėtis, kad vadinamosios tūkstantmečio kartos atstovų imlumas naujovėms suveiks kaip katalizatorius, paspartinantis mūsų virtimą „visuomene be grynųjų“ (angl. „cashless society“).

Todėl savo sūnui sakau, kad šlamantys nustos šlamėti – pinigai kraustosi į elektroninę erdvę, piniginės tampa išmanios ir mokėjimai paprastėja, juos galiu atlikti išmaniuoju telefonu, kol laukiu sūnaus po sporto treniruotės.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

E. Džiugytė. Londonas praranda pasaulio finansų centro vardą (7)

Jungtinei Karalystei ir Europos Sąjungai ( ES ) dėliojant skyrybų planą, pasigirsta vis daugiau...

T. Poviliauskas. Ką verslui reiškia silpnesnis JAV doleris?

Nuo metų pradžios euras sustiprėjo JAV dolerio atžvilgiu 10 proc., tad mūsų šalies...

J. Markauskas. Sveikas gyventojų pajamų augimas – tikslas, o ne pavojus Lietuvai (14)

Rugpjūčio mėn. pradžioje Europos centrinis bankas ( ECB ) paskelbė komentarą , kuriuo įvertino...

J. Baltrušis Baltrušaitis. Kylanti grėsmė Lietuvos eksportuotojams į Jungtinę Karalystę (2)

Pastaruosius 10 metų turėjau galimybę dirbti keliose didžiausiose Europos komercinių baldų...

R. Vainienė. Verslo liudijimas – šešėlis ar būdas jį įveikti? (12)

Pastebėjau, kad valdžiai labai nepatinka paprasti dalykai.

Top naujienos

Nematomi žvalgybininkų karai, pinigai ir naujas ginklas – moterys (71)

Mečys Laurinkus – pirmasis Nepriklausomos Lietuvos žvalgybos vadas. Koks šio profesionalo...

Pridarytas klaidas išvardijęs D. Adomaitis pasiūlė priprasti prie tokio L. Lekavičiaus žibėjimo specialiai Krepšinis.lt iš Rygos (63)

Lietuvos krepšininkai galėjo savo kailiu patirti, kokį potencialą turi ši „auksine karta“...

Po lietaus dalis sostinės gyventojų liko be elektros (17)

Į DELFI redakciją šeštadienio vakarą kreipėsi vilnietis, kurio teigimu, pusė sostinės...

Latvijos talentų nesulaikiusi Lietuvos rinktinė kapituliavo Rygoje (1069)

Kontrolinėse rungtynėse Rygoje Europos čempionatui besirengianti Lietuvos rinktinė pralaimėjo...

Kaip iš siaubo filmo: Baltimorės monstras pardavinėjo aukų kūnus užkandinėje (40)

Neseniai mirė žudikas maniakas Josephas Roy’us Metheny’is, dažnai vadinamas Baltimorės...

Profesinė liga baigėsi kankinimo prietaisą primenančiame vežimėlyje (82)

Lazdomis varomas invalido vežimėlis . Kai kam jis panašus į kankinimo prietaisą, bet vos...

Atrodo paprasta, bet efektyvu: kaip miestai gelbėjasi nuo nepakeliamos kaitros (3)

Didmiesčiai visame pasaulyje ieško būdų, kaip išgyventi vasarą ir išsaugoti gyvybes. Kovoje su...

Po įgyvendinto plėtros projekto „Mega“ tapo sunkiai atpažįstama (56)

Po metus trukusių plėtros darbų didžiausias prekybos ir laisvalaikio centras vidurio Lietuvoje „...

Pavydėtinos Graikijos princesės gyvenimo akimirkos: 21-erių mergina jau turi viską (19)

Liepą Graikijos princesės Marios-Olympios 21-ojo gimtadienio proga surengtoje ištaigingoje puotoje...

Danijos vėjo jėgainės gali atsirasti ir prie Lietuvos krantų (41)

Kitąmet šimto penkiasdešimt metų jubiliejų minėsiantis Danijos Esbjergo uostas yra vienas...