J. Baltrušaitytė. Kaip iš tikrųjų veikia „Ryanair“ ir ką jie daro Lietuvoje?

Žemų sąnaudų oro vežėjas „Ryanair“ šią savaitę sujudino Lietuvos rinką pranešdamas apie antros bazės atidarymą Lietuvoje – nuo šiol jas turėsime dvi: Kaune ir Vilniuje.

Ar tai normali situacija, - klausia daugelis perskaitę šią žinią? Taip. Jau daugiau nei porą metų Europoje stebima nauja „Ryanair“ strategija – įsitvirtinus regioniniuose oro uostuose – eiti į pagrindinius.

Kas yra oro linijų bazė oro uoste?

Paprastai kalbant, oro linijų bazė – tai lėktuvų nakvojimas konkrečiame oro uoste, jų įgulos apgyvendinimas tame mieste ir smulki kasdienė techninė orlaivių priežiūra. Įsteigę antrą bazę Vilniuje, airiai Kaune ir toliau lieka sėkmingai dirbti savo techninės priežiūros ir remonto angaruose, kur atliekamas jų orlaivių flotilės baziniai orlaivių aptarnavimo ir remonto darbai.

Kokia nauda oro uostui? Smagu, kad „Ryanair“ renkasi kur kas brangesnį oro uostą Vilnių. Visgi svarbu suvokti, kad įmonės minima beveik 180 mln. eurų investicija nėra skirta sostinės oro uosto infrastruktūrai vystyti, didžiąja dalimi tai – orlaivių vertė.

Kur pastaraisiais metais auga „Ryanair“?

Vienas žurnalistas asmeniniame komentare rašo, kad „Ryanair“ tik Lietuvoje keliasi į pagrindinį šalies oro uostą, o va, neva kitur Europoje skrenda tik į mažesniuosius. Deja, tai netiesa.

Pirma, „Ryanair“ niekur neišsikelia, o steigia bazę dar viename Lietuvos oro uoste.

Neįtikina?

Pažiūrėkime į tuos oro uostus, kur veiklą seniai pradėjęs mažesniuosiuose oro uostuose, šis airių oro vežėjas per pastaruosius metus pradėjo bazuoti orlaivius ir skraidinti ir iš šalia esančio pagrindinio ar sostinės oro uosto.

Tai – Briuselio Šarlerua ir Zaventemo, Romos Fumičino ir Čiampino oro uostai, Milano Bergamo ir Malpenzos oro uostai, ne kartą žiniasklaidoje bendrovės vadovai išsakė ketinimus kelti skrydžius ir į Oslo pagrindinį Gardermoeno oro uostą, kai iki šiol veikė toliau esančiame Rygės oro uoste.

Visą šią informaciją galima nesunkiai pamatyti vien atsidarius oro vežėjo interneto puslapį.

Antra, „Ryanair“ bazuojamus lėktuvus sutiksite šiose Europos sostinėse: Budapešte, Briuselyje, Romoje, Milane, Kopenhagoje, Atėnuose, Madride, Berlyne – vardinti toliau?

Prognozuojama, kad kitomis skrydžių bazėmis taps Amsterdamas, Londono Getvikas, vienas iš pagrindinių Paryžiaus oro uostų ir, kai kurių nuostabai, netgi Helsinkio ar Stokholmo Arlandos oro uostai.

Didieji oro uostai – didesnės ir rinkliavos

Užsitikrinę platų maršrutų tinklą regioniniuose, dažniausiai pigiuose oro uostuose, „Ryanair“ veržliai eina į sostines ir nesibodi mokėti didelių standartinių rinkliavų. Kaip tik tokios nustatytos didžiuosiuose oro uostuose, pvz.: daugiau nei 20 eur už kiekvieną išvykstantį keleivį Briuselio Zaventemo ar Kopenhagos oro uoste.

Pažiūrėkime, kokie planai toliau? Pateikiamame grafike matyti, iš kur šių metų rugpjūtį„Ryanair“ pasiūlys daugiausiai naujų skrydžių – iš esmės tai pagrindiniai arba itin dideli antriniai oro uostai. Deja, sąraše nerasite mažųjų regioninių oro uostų. Priminsime, kad „Ryanair“ skrydžius vykdo iš 82 bazių ir dar 100 oro uostų Europoje – pasirinkimų daugiau nei apstu.

Skaičiai išduoda strategiją

Tarptautinių aviacijos ekspertų surinkta statistika rodo, kaip keičiasi „Ryanair“ strategija – benrovė vis labiau konkuruoja su kitomis oro linijomis, t.y. kiek per metus pradėjo skrydžių naujomis kryptimis, kurie jau buvo vykdomi kitų vežėjų. (Šaltinis: tarptautinis aviacijos portalas www.anna.aero)

Kitaip tariant – kiek lipa ant kojų kitoms oro linijoms. Šie skaičiai rodo, kaip „Ryanair“ drąsiai atidaro naujus maršrutus tomis kryptimis, kuriomis jau veikia kiti oro vežėjai. Nepaneigsi – airių vežėjas po truputį atima vis didesnę rinkos dalį iš kitų žemų sąnaudų ar tradicinių vežėjų.

Tuo tarpu vengrų „Wizz Air“ maršrutų atranka gerokai atsargesnė – bendrovė nesiveržia konkuruoti kaktomuša ir, verčiau ieškodama nišinių krypčių, toliau stiprina lyderio pozicijas Rytų Europoje. „Wizz Air“ pranešimas apie veiklos pradžią Kauno oro uoste, siūlant skrydžius į Londono Lutono oro uostą, iliustravo būtent tokią strategiją.

Kai Vakarų Europos oro uotuose oro linijų bendrovės grumiasi dėl tų pačių keleivių, „Wizz Air“ juda į gerokai laisvesnes rinkas, kaip Lenkiją, Rumuniją, Gruziją ir kt.

Ir pabaigai dar kartą sena žinia – niekas vežėjui, kuris yra verslo įmonė, nenurodys, kur skristi ar ne.

Ir tokia yra realybė, kad šis pigių skrydžių vežėjas renkasi kitokį veiklos modelį – bazę Vilniuje. Kad ir kaip, mūsų pagrindinis tikslas – skatinti naujų maršrutų atsiradimą šalyje, kad keleiviai turėtų galimybę rinktis iš kuo daugiau galimybių. Jos apima ir oro vežėjų pasirinkimą.