Rinkimų kampanijos metu nevengę priminti neigiamų „naktinės mokesčių reformos“ padarinių, būsimieji valdantieji paruošė nemenkesnių mokesčių sistemos permainų.
Ieva Valeškaitė
© Bendrovės nuotr.

Planuose – „Sodros“ įmokų sujungimas paliekant tik du mokesčius – 29 proc. dydžio gyventojų pajamų mokestį (GPM) ir 9 proc. pensijų draudimo įmoką, kurie būtų skaičiuojami nuo vadinamosios darbdavio „Sodros“ dalimi padidinto darbo užmokesčio.

Viešojoje erdvėje taip pat sklando siūlymas 4 proc. padidinti GPM tarifą uždirbantiems daugiau nei 1 000 eurų „ant popieriaus“ (arba 760 eurų „į rankas“).

Pasiūlymas sujungti „Sodros“ įmokas – sveikintinas.

Jei visi gyventojo mokami mokesčiai atsispindėtų asmens darbo užmokestyje „ant popieriaus“, tai padarytų mokesčių sistemą paprastesne, leistų gyventojams geriau suprasti, kiek mokesčių jie sumoka. Tačiau siūloma ne tik sujungti „Sodros“ įmokas, bet ir prie jų prijungti dalį GPM. Tokiame siūlyme slypi nenumatytos pasekmės.

Vykdote veiklą su verslo liudijimu? Ūkininkaujate? Nuomojate butą? Mokėsite beveik dvigubai didesnio dydžio (o kai kuriais atvejais, net ir dar daugiau) GPM.

Visų pirma, dalį „Sodros“ įmokų prijungus prie GPM ir perdavus jų administravimą Valstybinei mokesčių inspekcijai, šios įmokos patektų į bendrą mokesčių katilą.

Remiantis Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos programa, pajamos iš GPM atskiriems biudžetams ir fondams bus skirstomos pagal iš anksto nustatytas formules ir algoritmus.

Kur čia slypi pavojus?

Pritrūkus pinigų vienai sričiai, pavyzdžiui, ligos ar motinystės išmokoms, šios formulės bet kada galės būti pakeistos. Sumetus visas įmokas į bendrą katilą, sumažės išmokų ryšys su sumokėtomis įmokomis.

Mažiau paskatų bus ir subalansuoti atskirų draudimo rūšių išlaidas su pajamomis, todėl valdžiai bus lengviau priimti populistinius sprendimus, pavyzdžiui prieš rinkimus padidinti pensijas ar kitas išmokas.

Kiti tokios mokesčių pertvarkos pavojai slypi tame, kad sujungus dabartinį GPM, privalomąjį sveikatos draudimo mokestį ir dalį socialinio draudimo mokesčių į vieną, didesniu GPM bus apmokestintos visos gyventojų pajamos, (išskyrus senatvės ir kitas pensijas).

Vykdote veiklą su verslo liudijimu? Ūkininkaujate? Nuomojate butą? Mokėsite beveik dvigubai didesnio dydžio (o kai kuriais atvejais, net ir dar daugiau) GPM.

Ką tai reiškia? Ogi smulkieji verslininkai ir patys sau darbo vietas kuriantieji, kuriuos prieš rinkimus pasiryžusios apginti bene visos politinės jėgos, nuo tokių valdžios veiksmų gali būti priversti rinktis tris atsitraukimo kelius – į „šešėlį“, į emigraciją arba į darbo biržą.

Panašu, kad ir nauji valdantieji pro ausis nusiteikę praleisti Europos Komisijos ir kitų tarptautinių organizacijų raginimus mažinti mokesčius darbo užmokesčiui. Netgi atvirkščiai – grasinama progresiniais mokesčiais.

„Turtuoliais“ bus laikomi tie, kurie uždirba daugiau kaip 760 eurų „į rankas, jie mokės 4 % didesnius mokesčius, “. Jų pajamos bus apmokestintos net 33 proc. GPM tarifu.

Palyginimui, net ir progresinius mokesčius turinčiose kai kuriose kitose Vakarų Europos šalyse 1 000 eurų „ant popieriaus“ siekiančios pajamos apmokestinamos, pavyzdžiui, 8 % dydžio GPM – Liuksemburge, 25 % – Kroatijoje ir Austrijoje. Ir tai – neįvertinant įvairių išimčių (pvz., kai kuriose šalyse iš mokesčių galima išskaičiuoti išlaidas kelionėms į darbą) ir neapmokestinamųjų dydžių.

Kažin, kaip Lietuva atrodys naujųjų ES šalių narių, su kuriomis konkuruojame dėl investicijų ir kurios tokio dydžio pajamoms taiko standartinį GPM tarifą, kontekste? Štai, Bulgarijoje GPM tarifas siekia 10 %, Rumunijoje – 16 %, Estijoje – 20 %, o Latvijoje – 23%.

Progresiniai mokesčiai faktiškai Lietuvoje egzistuoja jau seniai - ir ne tik todėl, kad daugiau uždirbančiųjų pajamoms netaikomas neapmokestinamasis pajamų dydis ir 15 proc. šių, didesnes pajamas gaunančių asmenų suneša pusę biudžeto GPM pajamų. Neegzistuojant „Sodros“ įmokų luboms, bet esant ribotoms išmokoms, daugiau uždirbantieji į „Sodrą“ sumoka gerokai daugiau, nei iš jos gaus.

Tiesa, „Sodros“ lubos įsigalioti turi jau kitąmet, bet jomis pasinaudoti galės mažiau nei 1000 šalies gyventojų, uždirbančių 5 kartus didesnį, nei vidutinis, darbo užmokestį. Nuoseklumo valdžios veiksmuose vėlgi maža – štai socialinio draudimo požiūriu turčiais laikomi daugiau kaip 5 kartus už vidutinį šalies gyventoją uždirbantys, o, pagal siūlymą progresiniu GPM tarifu apmokestinti daugiau nei 760 eurų uždirbančiuosius, ši kartelė siektų vos 1,3 vidutinio darbo užmokesčio.

Vien diskusijos apie progresinius mokesčius yra žalingos – štai 69 proc. „PricewaterhouseCoopers“ (PwC) vadovų apklausos dalyvių mokestinę aplinką nurodė kaip nepalankią verslui. Planuojami mokestinės aplinkos pokyčiai – vienas labiausiai verslininkus jaudinančių veiksnių.

Atidėjus Darbo kodekso įsigaliojimą ir vėl iš stalčiaus ištraukus progresinių mokesčių idėją Lietuva netruks pavirsti ne tik „šešėlių karalyste“, bet ir investicijų dykyne. Sakoma, gera pradžia – pusė darbo. Bėda ta, kad po tokios naujų tautos išrinktųjų pradžios, labai daug gyventojų rizikuoja likti BE DARBO.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

J. Baltrušis Baltrušaitis. Kylanti grėsmė Lietuvos eksportuotojams į Jungtinę Karalystę (2)

Pastaruosius 10 metų turėjau galimybę dirbti keliose didžiausiose Europos komercinių baldų...

R. Vainienė. Verslo liudijimas – šešėlis ar būdas jį įveikti? (10)

Pastebėjau, kad valdžiai labai nepatinka paprasti dalykai.

D. Ulickas. Ar A. Jagelavičiūtė teisėtai reklamavo paskolų bendrovę? (14)

Socialiniame tinkle „Facebook“ stilistės Agnės Jagelavičiūtės paskelbtas įrašas, kuriuo...

P. Stankevičius. Darbo rinkai toliau kaistant, atlyginimų ir kainų spiralė suksis toliau (42)

Paspartėjus ekonomikos augimui, nedarbo lygis Lietuvoje antrąjį metų ketvirtį nukrito iki 7 proc....

G. Zubavičius. Lietuva jau išaugo euroremontus. Kas toliau? (6)

Kokybę ir prabangą anksčiau reiškusią sąvoką euroremontas dabar suprantame kaip plastiko...

Top naujienos

Vilniaus centre ant vejos nakvoja nuo sekmadienio: užsienio darbininkai pateko į nepavydėtiną padėtį (41)

Jau kelias dienas vilniečiai parkelyje prie Prancūzijos ambasados atkreipė į neįprastą...

R. Karbauskis nusitaikė į draudimą išlaidauti: dėl to išvažiuoja dešimtys tūkstančių (161)

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis krizės metu priimtus...

Kauno oro uosto direktorius: liūdime (28)

Po mėnesį trukusių rekonstrukcijos darbų atsidarius Vilniaus oro uostui, Kauno oro uosto...

G. Kirkilas sugalvojo planą koalicijai su „valstiečiais“ gelbėti (2)

Socialdemokratų partijos vicepirmininkas Gediminas Kirkilas inicijuoja partijos susitarimą su...

Odesoje atostogaujantys lietuviai kelia pavydą paprastiems miesto gyventojams (97)

Apsilankius Ukrainos atostogų rojumi vadinamoje Odesoje ne visiems patinka. Priklauso, kiek jūs...

G. Landsbergis vienoje srityje jau aplenkė senelį (472)

Konservatorių lyderiui Gabrieliui Landsbergiui per metus pavyko nemenkai sustiprinti savo...

D. Trumpo retorika sukėlė nerimą ir Pentagonui (1)

Praėjus vos kelioms dienoms po JAV prezidento Donaldo Trumpo ugningo pareiškimo apie galimą karinę...

Meilės kaina: A. Valentaitė neteko brangenybių už 140 tūkst. eurų atnaujinta 14.50 val. (441)

Viena garsiausių Lietuvos manekenių Asta Valentaitė prarado įvairių brangenybių už daugiau...

Žinomas telefonų gamintojas nesutinka su mokesčiu Lietuvoje: priskaičiavo 0,5 mln. eurų skolos (156)

Teisme vyksta ginčas tarp autoriams atstovaujančios asociacijos AGATA ir informacinių ir ryšių...

Buto pirkimas – derybos ir realybę atitinkanti suma (6)

Lietuvoje nuo seno priimta manyti, jog nuosavas būstas yra tarsi prigimtinė teisė ir būtinybė.