Kai kurie iš jų sėkmingo verslo startui Lietuvoje siekia atsivežti darbuotojų ir iš centrinės būstinės.
Darbdavys, ketinantis įdarbinti užsienietį, kuris atvyksta iš ne Europos Sąjungos valstybių narių, gali pasirinkti vieną iš 3 rinkoje populiariausių alternatyvų:
1) kreiptis dėl leidimo dirbti bei nacionalinės D vizos išdavimo;
2) prašyti sprendimo dėl užsieniečio atitikties darbo rinkos poreikiams bei leidimo laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo
3) kreiptis dėl Europos Sąjungos Mėlynosios kortelės suteikimo.
Būtent ES Mėlynoji kortelė suteikia teisę ir dirbti, ir apsigyventi bet kurioje ES valstybėje narėje (išskyrus Jungtinę Karalystę, Airiją ir Daniją). Iš galimų alternatyvų, kortelė vertintina kaip viena patogiausių priemonių: gaunama mažiausiai 3 metams, patiriant mažesnius kaštus.
Vis dėlto, ja darbdaviai naudojasi vis dar vangiai: 2015 m. išduoti 84 sprendimai bei įregistruotos 63 darbo sutartys. Taigi vertinant bendrą kontekstą – šie skaičiai labai maži, ir ne be priežasties.
Būtinoji sąlyga – aukštasis (universitetinis) išsilavinimas
Visų pirma, asmuo, pretenduojantis į ES Mėlynosios kortelės gavimą, turi būti ne ES pilietis, aukštos kvalifikacijos specialistas (turėti aukštąjį, universitetinį išsilavinimą), turintis penkerių metų profesinę darbo patirtį bei darbo kontraktą arba galiojantį darbo pasiūlymą ES valstybėje. Dėl tos priežasties darbdaviams, siekiantiems įsivežti pigią darbo jėgą, ES Mėlynoji kortelė – nepadės.
Biurokratinės procedūros vertos būsimos naudos
Darbdavys dėl trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo Lietuvoje turi kreiptis į teritorinę darbo biržą (pagal įmonės registracijos buveinę ar faktinę darbo vietą) ir įregistruoti laisvą darbo vietą. Kvalifikuotiems trečiųjų šalių piliečiams yra išduodamas leidimas dirbti – dokumentas, suteikiantis užsieniečiui teisę dirbti Lietuvos Respublikoje jame nurodytą laiką.
Trečiųjų šalių piliečiams, turintiems aukštąjį išsilavinimą, išduodamas sprendimas, kuris patvirtina, kad užsieniečio aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantis darbas atitinka Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikius. Neturintiems aukštojo išsilavinimo, išduodamas sprendimas, kuris patvirtina, kad užsieniečio darbas atitinka Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikius. Už minėto leidimo gavimą mokama 28 eurų valstybės rinkliava.
Aukštos kvalifikacijos užsieniečiai gali pradėti dirbti Lietuvoje iš karto po to, kai pateikia paraišką dėl ES mėlynosios kortelės išdavimo, kai tuo tarpu alternatyvus, leidimo laikinai gyventi išdavimo procesas užsibaigia Migracijos departamento sprendimu, kuris gali užtrukti iki 4 mėnesių.
Be kita ko, ES Mėlynosios kortelės privilegija gali pasinaudoti ir aukštos kvalifikacijos specialistų bei investuotojų šeimos nariai. Tai sutuoktinis, partneris, su kuriuo oficialiai yra įregistruota partnerystė, nepilnamečiai vaikai, taip pat seneliai, tėvai, vaikai, vaikaičiai, kuriems ne trumpiau nei metus buvo teikiamas išlaikymas ir kurie negalėjo gauti išlaikymo gyvendami savoje šalyje.
Kortelės turėtojams garantuojamos vienodos kaip ir ES piliečiams teisės į darbo sąlygas, įskaitant darbo užmokestį ir atleidimą, kvalifikacijų pripažinimą. Taip pat įgyjama teisė dalyvauti profesinių sąjungų veikloje, suteikiama galimybė judėti Šengeno erdvėje, suteikiamos socialinės apsaugos ir ekonominės teisės (pvz. nedarbo atveju) ir svarbiausia – nuolatinio leidimo gyventi ES perspektyva.
Reikalingi dokumentai
Norint įdarbinti užsienietį ir pasinaudoti ES Mėlynąja kortele, teritorinei darbo biržai reikės pateikti: darbdavio prašymą; užsieniečio galiojančio kelionės dokumento kopiją; studijų kokybės vertinimo centro įformintą sprendimą dėl užsienio kvalifikacijos akademinio pripažinimo kartu su diplomu ar kitu dokumentu, patvirtinančiu asmens kvalifikaciją; Lietuvos darbo biržos sprendimą dėl asmens profesinės kvalifikacijos pripažinimo; darbdavio pažymą, kad aktyviai ieškojo darbuotojo (pvz. skelbė skelbimus interneto svetainėje, spaudoje, kreipėsi į personalo paieškos agentūrą ir pan.).
Siūlant didesnį atlyginimą – reikalavimų mažiau
Darbdavys aukštos profesinės kvalifikacijos specialistui privalės mokės ne mažesnį nei dvigubą Lietuvos vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydį (bruto) – 1 471,00 eurų per mėnesį. Na, o jeigu įsipareigos mokėti ne mažesnį nei trigubą šalies vidutinio bruto atlyginimo darbo užmokestį – 2 206,00 eurų per mėnesį, procesas užtruks trumpiau, mat kreipimosi į Lietuvos darbo biržą procedūra praleidžiama.
Leidimas dirbti būtinas ne visiems
Atkreiptinas dėmesys, kad ne ES pilietis atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti, jeigu atvyksta į Lietuvą ne ilgiau kaip 3 metams dirbti užsienio valstybės įmonės atstovybėje, filiale ar įmonėje, kaip vadovas ar specialistas, kurio žinių reikia Lietuvoje įsteigtos įmonės, atstovybės ar filialo veiklai. Tačiau lengvata taikoma tik tiems užsieniečiams, kurie iki atvykimo į šalį dienos toje įmonėje dirbo ne trumpiau kaip 1 metus. Po 3 metų darbo nurodytu pagrindu, asmuo jau galės kreiptis dėl ES Mėlynosios kortelės išdavimo.
Galimybe dirbti ir gyventi bent 5 metus reikia pradėti rūpintis bent prieš 5 mėnesius
Siekiant įgyti ES Mėlynąją kortelę tai reikėtų planuoti iš anksto, mat vien prašymo darbo biržai pateikimui nustatytas minimalus 3 mėnesių laikotarpis iki darbo sutarties su užsieniečiu sudarymo datos. Prieš tai dar teritorinėje darbo biržoje turi būti užregistruotas laisvos darbo vietos skelbimas, kurio galiojimo trukmė negali būti trumpesnė nei 1 mėnuo.
Galiausiai pateiktų dokumentų nagrinėjimas teritorinėje darbo biržoje ir Migracijos departamento informavimas užtruks dar iki 17 darbo dienų. Kortelė galios iki trijų metų, o pasibaigus šiam laikotarpiui gali būti atnaujinama dar dvejų metų laikotarpiui.
Na, o po penkerių metų galima papildomai kreiptis į Migracijos departamentą bei gauti leidimą nuolat gyventi.
