I. Klimašauskienė. Darkart apie nekonkuravimo susitarimus

 (6)
Lietuvos Aukščiausiais Teismas dar kartą, lapkričio 13 dieną, pasisakė apie nekonkuravimo susitarimus, sudaromus tarp darbdavio ir darbuotojo.
Inga Klimašauskienė
© Asmeninio archyvo nuotr.

Nors, rodos, aišku, kad tokie susitarimai galimi, aišku, ir kokiomis sąlygomis jie gali būti sudaromi ar kokios teisinės pasekmės gali kilti juos pažeidus, vis dėlto, ginčai, pasiekiantys kasacinį teismą, rodo, kad praktikoje klausimų dar kyla.

Tad ką verta prisiminti, pasirašant nekonkuravimo susitarimus?

Priskiriami civilinei teisei

Dažnai darbuotojai, ypač atleidus juos iš darbo, kreipiasi į teismą prašydami pripažinti negaliojančiais nekonkuravimo susitarimus, kaip neva pažeidžiančius jų teises. Tačiau būtina pažymėti, kad nekonkuravimo susitarimai – savaime nėra negaliojantys ir teisė leidžia tokius sudaryti.

Nekonkuravimo susitarimas pagal savo prigimtį, pobūdį ir esmę vertintinas kaip civilinis teisinis sandoris, nepaisant to, jog jis sudarytas darbo sutarties šalių ir neretai yra įtraukiamas į pačią darbo sutartį atskiru punktu, arba sudaromas kaip jos papildymas. Todėl siekiant pripažinti tokį susitarimą negaliojančiu, taikomos Civilinio kodekso normų nustatytos taisyklės, reglamentuojančios sandorių ir sutarčių teisėtumą.

Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad nekonkuravimo susitarimas turi atitikti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Susitarime, be kita ko, turi būti nustatyta pusiausvyra tarp abiejų jos šalių interesų, vienos šalies (darbdavio) interesas turi būti ginamas kuo mažiau suvaržant kitos šalies (darbuotojo) veiksmus, šios naudai nustatant sąžiningą ir teisingą kompensaciją.

Kompensacija turi būti „pakankama“

Lietuvos teismai, spręsdami klausimą dėl kompensacijos už nekonkuravimą dydžio, vadovaujasi principu, jog kompensacijos dydis turi būti „pakankamas“, kad atsvertų konkurencijos draudimą.
Vertinant „pakankamumą“, tiriamos ir vertinamos aplinkybės, lėmusios tai, jog buvo sudarytas nekonkuravimo susitarimas: verslo pobūdis, pareigos ir darbo funkcijos, kurias užima nekonkuravimo susitarimą sudarantis darbuotojas, darbo santykių trukmė, šalių elgesys – tiek darbo santykių metu, tiek jiems pasibaigus, bei kitos reikšmingos ginčo sprendimui faktinės aplinkybės.

Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad 9 proc. mėnesinio atlyginimo vidurkio dydžio kompensacija tiek procentine išraiška, tiek absoliutus jos dydis (kompensacija tuomet siekė 86,89 euro) yra akivaizdžiai per maži, kad būtų galima kompensaciją laikyti sąžiningu ir teisingu atlyginimu už nekonkuravimą. Tačiau naujausioje, lapkričio 13 dienos nutartyje, mokėtas 15 proc. kompensacijos dydis nuo kiekvieną mėnesį darbuotojui priskaičiuoto darbo užmokesčio (jis buvo mokamas beveik septynerius metus), savaime nebuvo pripažintas nesąžiningu. Ginčas grąžintas nagrinėti pakartotinai apeliacine tvarka, nurodant, kad būtina atsižvelgti į visas aplinkybes.

Įvairi praktika

Europos valstybių praktika dėl kompensacijos už nekonkuravimo laikotarpį dydį yra labai įvairi. Kai kuriose valstybėse tai reguliuojama įstatymu ir nustatoma, kokia turi būti minimali kompensaciją už nekonkuravimą, pavyzdžiui, Lenkijoje ne mažiau nei 25 proc., Vokietijoje ir Rumunijoje – 50 procentų, Vengrijoje – trečdalis buvusio darbuotojo atlyginimo. Olandijoje – tai yra susitarimo dalykas (įstatymas to nereguliuoja), tad tai paliekama spręsti šalių susitarimu, kaip yra šiuo metu Lietuvoje.

Darbo santykiu metu arba jiems pasibaigus

Įprastai kompensaciją už nekonkuravimą susitariama mokėti nutraukus darbo teisinius santykius ir laikotarpį, kurį siekiama apriboti darbuotojui dirbti pas konkurentą (dažnai tai būna nuo 12 iki 24 mėnesių).

Tačiau tokia kompensacija gali būti mokama ir darbo santykių metu, jeigu ji yra aiškiai išskirta ir atribota nuo darbuotojui mokamo darbo užmokesčio. Pavyzdžiui, darbo sutartyje nurodant nuostatą, kad atitinkama suma yra darbo užmokestis ir papildomai mokama atitinkamo dydžio kompensacija už nurodytų įsipareigojimų dėl nekonkuravimo prisiėmimą ir laikymąsi.

Todėl sudarant nekonkuravimo susitarimus su darbuotojais, svarbu ne tik teisingai įvertinti kompensacijos dydį, t.y., kad atitiktų „pakankamumo“ kriterijų, tačiau ir teisingai suformuluoti nuostatas sudaromame susitarime.

Gali teikti sugrąžinti

Būtina atkreipti dėmesį ir į tai, kad pripažinus nekonkuravimo susitarimą negaliojančiu, spręstinas klausimas dėl restitucijos, tai yra, kai viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį.

Todėl, jei pavyzdžiui, darbuotojui buvo išmokėta kompensacija už nekonkuravimą ir susitarimas, kurio pagrindu kompensacija buvo mokėta pripažįstamas negaliojančiu, darbuotojas privalėtų grąžinti darbdaviui pastarojo išmokėtas sumas, kaip kompensaciją už nekonkuravimą.

Tiesa, įstatymas nustato, kad išimtiniais atvejais teismas gali pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų.

Vis dėlto, prieš kreipdamiesi į teismą darbuotojai, kurie dažniausiai ginčija nekonkuravimo susitarimus, minėtas taisykles turėtų žinoti ir įvertinti.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Nuomonės

L. Galdikienė. Kodėl emigruoja mano vaikų auklė? (82)

Neseniai mano vaikų auklė pareiškė, kad ji emigruoja iš Lietuvos.

R. Grajauskas. Šešėlinę ekonomiką pažabotume tik visiškai atsisakę grynųjų (54)

Lietuvos bankas ir Finansų ministerija, gaivindami iniciatyvą apriboti atsiskaitymus grynaisiais, siekia neatsilikti nuo Europoje pastaruoju metu vis labiau įsivyraujančių madų.

D. Foigt-Norvaišienė. Bet koks smurtas prieš vaikus uždraustas. O smurtas darbe? (7)

Į įmonės direktorių kreipėsi visi vieno jos padalinio darbuotojai skųsdamiesi, kad tiesioginis jų vadovas nuolatos įžeidinėja darbuotojus, šaukia ant jų, tyčiojasi, grasina panaudoti fizinę jėgą.

D. Misiūnas. Kodėl valstybei (ne)reikia sėkmingai valdomų įmonių? (26)

Įsivaizduokite, kad turite 5 mlrd. eurų vertės turtą, kurį patikite valdyti investuotojui.

N. Mačiulis. JT indeksas – kur slypi lietuvių laimės priežastys? (18)

Šių metų Jungtinių Tautų (JT) „Pasaulio laimės ataskaitoje“ Lietuva tarp 155 vertintų valstybių pakilo į 52 vietą