Šiuo projektu siekiama geriau sureguliuoti bankroto administravimo išlaidas, įskaitant ir atlygio administratoriui klausimus, bei tobulinti su administravimo išlaidomis susijusius bankroto proceso taikymo, turto pardavimo, procesinių ginčų teismuose nagrinėjimo ir kitų klausimų reguliavimą.
Tokiu būdu yra tikimasi sutrumpinti bankroto procesus ir sudaryti galimybę bankrutuojančiai įmonei išsaugoti veiklą, o pasirengus restruktūrizavimo procesui – ir nutraukti bankroto bylą.
Taip pat norima įtvirtinti nuostatas, skatinančias įmonės ar jos dalies pardavimą.
Kadangi bankroto procesas privalo būti operatyvus ir efektyvus, naujieji pakeitimai turėtų paskatinti greitesnį nemokių subjektų išregistravimą, o sugebančioms toliau vykdyti veiklą bendrovėms restruktūrizavimo institutas suteiktų galimybę išlikti ūkio subjektų rinkoje.
Svarbu paminėti, kad šiuo projektu siekiama ne tik verslo subjektų išsaugojimo, bet ir skaidresnių bankroto procedūrų, kurios sumažins galimybę vilkinti bankroto procesą.
Pavyzdžiui, dažnai praktikoje pasitaiko atvejų, kai dalis kreditorių prieštarauja turto pardavimo kainos mažinimui ir bankroto procesas tęsiasi nepagrįstai ilgai vien todėl, kad vienintelis bendrovės turtas neparduodamas, pavyzdžiui, šešerius metus.
Turto kainos mažinimo tvarka varžytinėse, turto perdavimas kreditoriui
Šiuo metu galiojantis reglamentavimas neužtikrina greito turto realizavimo, todėl Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme bus numatyti įmonės turto pardavimo principai – jis turės būti parduodamas rinkos kaina, vadovaujantis turto apyvartos greičio principu bei didžiausios kainos principu.
Šis naujasis reglamentavimas turėtų sumažinti teisminių ginčų dėl turto pardavimo kainos skaičių.
Siekiant operatyvesnio kreditorių reikalavimų tenkinimo, bus numatyta galimybė parduoti visą įmonę kaip turtinį kompleksą (su tam tikromis išimtimis). Be to, bus nustatyta varžytinėse parduodamo turto kainos mažinimo tvarka.
Kaina antrosiose ir kiekvienose kitose varžytinėse bus mažinama po 20 procentų ir turtas bus parduodamas varžytinėse tol, kol jis nebus parduotas sumažinus kainą iki 20 procentų pradinės pardavimo kainos arba iki nebus parduotas už 2 000 Eur.
Tik tokiu atveju nepardavus turto kreditorių susirinkimas galės nustatyti jo pardavimo tvarką. Tokiu būdu turto pardavimo procesas turėtų tapti skaidresnis.
Varžytinėse neparduotas turtas galės būti realizuojamas dar vienu būdu, kuriuo, kaip yra tikimasi, bus greičiau realizuojamas bendrovės turtas ir greičiau patenkinami kreditoriniai reikalavimai. Neparduotą turtą kreditorių susirinkimas galės perduoti bankrutuojančios bendrovės kreditoriui už paskutinėse vykusiose varžytinėse nustatytą kainą.
Pardavimo kainos suma bus tenkinamas kreditoriaus finansinis reikalavimas. Svarbu tai, jog tokiu būdu varžytinėse neparduotas bendrovės turtas galės būti perduodamas kreditoriui, neatsižvelgiant į Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme nustatytą kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę. Kitaip tariant turtą gali perimti, pavyzdžiui, trečios eilės kreditorius, jei aukštesnės ar tos pačios eilės kreditoriai tomis pačiomis sąlygomis atsisako jį perimti. Hipotekos kreditorius įkeistą turtą galės perimti bankroto pradžioje.
Bankrutuojanti įmonė turės galimybę tapti restruktūrizuojama ir išlikti tarp veikiančių ūkio subjektų
Iš projekte numatytų pakeitimų ypatingai svarbus pakeitimas, kuris leis bankrutuojančiai bendrovei restruktūrizuotis. Restruktūrizavimas suteiks galimybę ūkio subjektui toliau vykdyti veiklą bei papildomai užtikrins civilinių santykių stabilumą.
Kaip yra žinoma, bankrutuojanti įmonė gali užsiimti ūkine komercine veikla, t. y. gamybine, prekybine, finansine, profesine veikla, kuri apima prekių ir paslaugų pirkimą ar pardavimą, įskaitant ir naudojimąsi turtu ir (ar) turtinėmis teisėmis, kurią vykdant siekiama gauti pajamų (išskyrus turto pardavimą, kai siekiama gauti pajamų administravimo išlaidoms apmokėti ir atsiskaityti su kreditoriais).
Jei bendrovė vykdys ūkinę komercinę veiklą ir bus pajėgi pasinaudoti restruktūrizavimo galimybe ir taip išlikti rinkoje, bendrovės restruktūrizavimo procesas bus vykdomas Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatyme nustatyta supaprastinta tvarka.
Siūlyti kreditorių susirinkimui restruktūrizuoti bankrutuojančią įmonę galės administratorius, kreditoriai (turintys bent 1/10 visų kreditorių teismo patvirtintų reikalavimus sumos) ir įmonės dalyviai.
Įstatymo pakeitimo rengėjai taip siekia numatyti galimybę bendrovei išsaugoti verslą. Dažnai pasitaiko atvejų, kai bankrutuojančios bendrovės gana sėkmingai vykdo ūkinę komercinę veiklą, nors būna „užprogramuotos“ likvidavimui. Bendrovės administratoriui, kreditoriams ar dalyviams įvertinus, kad įmonė bus pajėgi išsaugoti veiklą, tuo pačiu padengiant kreditorių skolas, bendrovei bus pagrįstai suteikta galimybė restruktūrizuotis.
Kiti numatomi pakeitimai – itin trumpi terminai privalomai kreiptis dėl bankroto iškėlimo
Projektas numato itin trumpus terminus įmonės valdymo organams kreiptis dėl bankroto iškėlimo. Įmonės vadovas ar pagal kompetenciją kitas asmuo, privalės kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per 40 dienų nesiėmė jokių priemonių dėl įmonės mokumo atstatymo. Be to, vos per 5 dienas bus privaloma kreiptis dėl bankroto ir tada, kai bus nutraukta įmonės restruktūrizavimo byla dėl laiku nepateikto restruktūrizavimo plano, jo nevykdymo arba netinkamo vykdymo. Taip pat per 5 dienas po to, kai paaiškėja, kad įmonė nepajėgs atstatyti mokumo. Tokiais trumpais terminais dėl įmonės bankroto iškėlimo yra bandoma sumažinti piktnaudžiavimą restruktūrizavimo institutu.
Svarbu ir tai, jog įmonės nemokumo faktas bus vertinamas ne tik vadovaujantis jos balanso duomenimis. Šiuo metu įmonė yra laikoma nemokia, kai nevykdo įsipareigojimų ir pradelsti įmonės įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Siūlomoje priimti įmonių bankroto įstatymo redakcijoje įmonė vertinama kaip nemoki ir kai yra nusprendžiama, kad įmonė ir ateityje negalės vykdyti savo įsipareigojimų.
Tokiu atveju įmonės balanse nurodytiems duomenims neatitinkant įmonės nemokumo būsenos, bankrotui iškelti pakaks įrodyti, kad įmonė negali ir negalės vykdyti savo įsipareigojimų. Toks reglamentavimas turėtų sumažinti rinkoje esančių dalyvių skaičių, kurių finansinėje atskaitomybėje pateikiami duomenys neatitinka įmonės realios finansinės padėties.
