Kokybę ir prabangą anksčiau reiškusią sąvoką euroremontas dabar suprantame kaip plastiko prikimštą, nelabai skoningą būsto remontą, kurio jau nebenorime.
Gytis Zubavičius
© Asmeninis archyvas

Pastaraisiais metais Lietuvoje iš esmės pasikeitė požiūris į statybas, kurių neaplenkia tvaraus ir atsakingo vartojimo tendencijos, o specialistai į savo komandas priversti priimti dar vieną lygiavertį partnerį – užsakovą.

Statybų rinkoje įvyko didelis lūžis ir jau niekada nebeturėsime tik už darbą susimokančio, plastikinį euroremontą kaip faktą ir rezultatą priimančio kliento. Jam įdomios naujovės, jis žino, ko nori, ir gilinasi ne tik į tai, kaip viskas atrodo, bet ir iš ko padaryta.

Žmonės dabar patys aktyviai domisi pastatų statybose naudojamomis medžiagomis, jų saugumu bei kokybe.

Ypatingas dėmesys tenka tokiems parametrams kaip ekologiškumas, medžiagų natūralumas, šilumos laidumas, garso izoliacija ir kitos ne tik gyvenimo komfortui, bet ir sveikai kasdienei aplinkai svarbios savybės.

Tokia tendencija pakankamai suprantama – apie nuodus artimiausioje aplinkoje, savo namuose girdime labai dažnai ir įvairūs tyrimai bei eksperimentai jau spėjo jų atžvilgiu suformuoti žmonių atsargumą.

Tačiau šiemet birželį Londono daugiabutį „Grenfell“ prarijęs gaisras sufleruoja tikėtiną dar vieną labai rimtą pokytį: žmonėms pradeda rūpėti, ką jie gali rasti savo namų sienose.

Nesuklyskite, tai vyks ne rytoj ir ne poryt – tai vyksta dabar. Žmonės jau ima klausinėti apie pastatus to, apie ką anksčiau susimąstydavo tik vienas kitas, o laikai, kai vykdytojai galėjo veikti greitai ir nekokybiškai, panašu, eina į pabaigą.

Gali pasirodyti, jog kitose Europos šalyse esančių pastatų problemos Lietuvai yra mažai ar visai neaktualios.

Tačiau tokia prielaida yra klaidinga – nepaisant aukštingumų, miestų tankumų bei kitų skirtumų, mus visus vienija tie patys pavojai. Naudojame kuo pigesnes medžiagas, kurios, pagavusios kibirkštį, keliais akies mirksniais pelenais paverčia viską, išskyrus sienas. O jei sienos karkasinės – pelenais pavers ir jas.

Galima sakyti, kad savotišku euroremontu gali pasigirti didžioji dalis mūsų šalies daugiabučių, polistirenu apšiltintų mokymo įstaigų, individualių namų.

Todėl ir žmonių rūpestis primena visai ne isteriją, o susigaudymą savo aplinkoje ir suvokimą, kad pavojai jau įsisenėję.

Viena iš abejonių keliančių medžiagų neabejotinai yra ir putplastis. Nors jau dabar yra aiškiai nustatyta, koks gali būti pastatų išorinių atitvarų šiltinimo medžiagų degumas, tačiau nepaisant to, matome realias degumo greičio savybes – putplastis sudega labai lengvai ir po savęs nepalikdamas nė siūlelio.

Net ir čia architektai ir kiti statybų specialistai yra pasidaliję į dvi stovyklas. Viena vertus, yra teigiančių, jog dėl degių medžiagų jaudintis neverta, kadangi tol, kol yra tinkamai naudojamos statybose, pavojaus jos nesukelia.

Tuo tarpu kiti nerimauja, jog toks mąstymas rodo netinkamą ir nepakankamą saugumo suvokimą. Pasak jų, turi būti aiškiai atskirtos medžiagos, dėl kurių negali būti jokių kompromisų, o jų naudojimas – griežtai draudžiamas arba reguliuojamas.

Galima galvoti, jog pigios ir gerokai mažiau saugios medžiagos statybose naudojamos vien tam, kad būtų sumažinta sąmata ir pavyktų laimėti paskelbtą pirkimą.

Tačiau prieš paskelbiant konkurso laimėtoją, reikėtų neužmiršti ir projekto turinio, kurio vertinimas priklauso nuo medžiagas siūlančių projektuotojų kompetencijos. Rinkitės konkuruojančias rangos ir projektavimo darbų įmones – tai padidins jūsų šansus sužinoti efektyviausią sprendimą ne tik kainos, bet ir saugumo prasme.

Tik nuo mūsų priklauso, ar ir kiek ilgai toleruosime išorinį euroremontą.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

A. Sagatauskas. Kada e. prekyba Lietuvoje rimčiau susigrums su tradicinėmis parduotuvėmis? (3)

Nors prekyba internetu Lietuvoje kol kas sudaro menką visos mažmeninės prekybos dalį, pastaruoju...

E. Džiugytė. Londonas praranda pasaulio finansų centro vardą (10)

Jungtinei Karalystei ir Europos Sąjungai ( ES ) dėliojant skyrybų planą, pasigirsta vis daugiau...

T. Poviliauskas. Ką verslui reiškia silpnesnis JAV doleris?

Nuo metų pradžios euras sustiprėjo JAV dolerio atžvilgiu 10 proc., tad mūsų šalies...

J. Markauskas. Sveikas gyventojų pajamų augimas – tikslas, o ne pavojus Lietuvai (16)

Rugpjūčio mėn. pradžioje Europos centrinis bankas ( ECB ) paskelbė komentarą , kuriuo įvertino...

V. Labanauskas. Mirusiesiems į užsienį patekti vis dar lengviau nei gyviesiems (3)

Kalbėti apie laidojimo paslaugų verslą – vis dar nemažas iššūkis, mat, kaip simboliškai tai...

Top naujienos

Taikinyje atsidūrusioje Lietuvos darbo biržoje vyksta tikrai keisti dalykai (15)

Lietuvos darbo biržoje vyksta keisti dalykai. Ši svarbi institucija, turinti rūpintis šalies...

Nors mirk iš juoko: lietuvė surinko absurdiškiausius darbo pasiūlymus (66)

Minimalus atlyginimas už pilną darbo dieną penkerių metų darbo patirtį turinčiam buhalteriui,...

A. Vaišnys. Tarp rugpjūčio vardų ir ženklų – apie dramą, kuri nestatoma (1)

„ Kultūros ministerija skelbia Dalios Tamulevičiūtės lietuvių autorių scenos meno kūrinių...

Traukiniu iš Kauno į Vilnių – greičiau nei per valandą (5)

Nuo šiol greičiausiu traukiniu nuvykti iš Kauno į Vilnių netruks nė valandos. „Lietuvos...

Butų nuoma Klaipėdoje ir Šiauliuose – miestai pajuto studentų mažėjimą (16)

Klaipėdos ir Šiaulių universitetuose mažėja studentų ir pokyčius jau pajuto šiuose miestuose...

Šiurpą kelianti istorija: dingusios švedų žurnalistės kūnas rastas smarkiai sudarkytas (50)

Jūroje netoli Kopenhagos rasti moters palaikai priklauso Švedijos žurnalistei Kim Wall, praeitą...

Dėl sukčiavimo teisiamam Mios vyrui – dar vienas smūgis (15)

Dainininkės Vilijos Pilibaitytės-Antanavičienės ( Mia ) vyras Nerijus Antanavičius ,...

Kaip per savaitę sureguliuoti cholesterolio kiekį kraujyje (16)

Mokslininkai tvirtina, jog cholesterol io lygį galima sureguliuoti be jokių vaistų - tiesiog...