ES ryžtas taikyti sankcijas šioms dviem šalims yra sveikintinas – tai turėtų padėti sustiprinti pasitikėjimą ES fiskalinių taisyklių sistema.
Vis dėlto apmaudu, kad tų pačių taisyklių pažeidimai didžiosiose ir mažesnėse ES šalyse narėse iki šiol buvo vertinami skirtingai. Be to, po Jungtinės Karalystės referendumo rezultatų ES išgyvena politinio neapibrėžtumo laikotarpį, todėl griežtesnis ES tonas gali dar labiau sustiprinti trintį tarp šalių narių sostinių ir Briuselio.
Šis sprendimas dar ir gali pagerinti sąlygas kraštutinėms politinėms jėgoms augintis politinį kapitalą eskaluojant demokratijos deficito problemą.
Nesugeba tilpti į nustatytus rėmus
Dar 2009 m. Ispanijai ir jos kaimynei Portugalijai, kaip ir daugeliui kitų ES valstybių, buvo pradėtos taikyti perviršinio deficito procedūros, reiškiančios, jog valstybių biudžeto deficitai viršija ES teisės aktuose nustatytą 3 proc. BVP ribą.
Kartu buvo nustatytos datos, iki kada šių šalių biudžeto deficito perviršiai turi būti ištaisyti.
Per septynerių metų laikotarpį ES institucijos perviršinio deficito ištaisymo laikotarpį ne kartą pratęsė: Ispanijai tris kartus, Portugalijai – du. Tačiau nei Ispanijos, nei Portugalijos vyriausybė net ir 2015 m. nesugebėjo tilpti į ES nustatytus rėmus. Į tai ir sureagavo (kiek neįprastai) ES institucijos.
Politinis nestabilumas abiejose šalyse
Prie Lisabonos ir Madrido nesugebėjimo laikytis fiskalinių taisyklių daug prisidėjo rinkimų ciklas šiose šalyse.
Portugalijoje ir Ispanijoje 2015 m. vykę nacionaliniai rinkimai tapo trukdžiu politikams vykdyti griežtesnę taupymo politiką.
Šalyse, kuriose daugiau kaip du trečdaliai gyventojų didžiausia šalies problema laiko aukštą nedarbo lygį, tik kas dešimtas gyventojas mano, kad šalies ūkio padėtis yra gera, o „diržų veržimosi“ politika vis dar neatnešė apčiuopiamų rezultatų, tradicinių pažiūrų politikams tampa vis sunkiau įtikinti rinkėjus netikėti populistiniais kraštutinių pažiūrų partijų pažadais.
• Portugalija
Po 2015 m. spalio 4 d. įvykusių Portugalijos Parlamento rinkimų trapią mažumos vyriausybę pavyko suformuoti kairiųjų pažiūrų atstovui A. Costa, tačiau šios vyriausybės stabilumas priklauso nuo kraštutinių kairiųjų partijų palaikymo, kurios pasisako prieš bet kokią taupymo politiką ir bandymus atitikti ES taisykles.
A. Costai tenka laviruoti tarp bendradarbiavimo nacionaliniu lygiu su taupyti nelinkusiais kolegomis ir pastangų įtikinti partnerius ES, kad Portugalijai reikia papildomai laiko, kad ekonomika atsistotų į tvaraus augimo vėžes. Dėl šios sudėtingos politinės padėties, susidariusios po rinkimų, ir kairiųjų pažiūrų Portugalijos vyriausybės nenoro imtis aktyvių konsolidacijos priemonių šalies biudžetas susiduria su per didelio išlaidavimo rizika.
• Ispanija
Politinė aklavietė Ispanijoje tęsiasi nuo praėjusių metų gruodžio, kai po įvykusių parlamento rinkimų nė vienai iš dviejų didžiausių tradicinių politinių partijų – nei dešiniajai Liaudies partijai (Partido Popular), nei kairiajai Ispanijos socialistinei darbo partijai (Partido Socialista Obrero Español) – nepavyko suformuoti valdančiosios daugumos.
Tokiems rinkimų rezultatams daugiausia įtakos turėjo užsitęsusi recesija, išaugęs nedarbo lygis ir korupcijos skandalai, krėtę valdžioje nuo 2011 m. buvusią Liaudies partiją.
Lyginant 2011 m. ir 2015 m. rinkimų rezultatus, matyti, kad ši partija neteko net trečdalio mandatų. Politinėms partijoms nepavykus susitarti, šių metų birželio 26 d. Ispanijoje vyko priešlaikiniai rinkimai, kuriuos laimėjo nuosaikiosios dešinės Liaudies partija. Antrąją vietą rinkimuose užėmė Ispanijos socialistinė darbo partija.
Nuogąstavimas dėl populistinių judėjimų sėkmės rinkimuose nepasitvirtino. Kairieji populistai – partija „Podemos“ liko trečioje vietoje. Ketvirta liko centristinių pažiūrų partija „Ciudadanos“.
Vis dėlto nė viena partija nesurinko pakankamos balsų daugumos, kad galėtų sudaryti stabilią vyriausybę. Praėjus beveik mėnesiui, vis dar vyksta derybos dėl valdančiosios koalicijos sudarymo. Liaudies partija siekia į koaliciją pritraukti kairiąją Ispanijos socialistinę darbo partiją ir pirmą kartą istorijoje sudaryti vokiškojo stiliaus didžiąją koaliciją.
Vis dėlto pastaroji partija į tokią galimybę žiūri skeptiškai, nes mato, kaip suprastėja valdančiųjų partijų reitingai, ir ypač dėl to, kad žino, jog galimos ES sankcijos vers vyriausybę laikytis taupymo politikos dar bent kelerius metus. Ispanijos socialistinės darbo partijos susitarimas su dešiniąja Liaudies partija suteiktų galimybę vyriausybę kritikuoti kairiesiems populistams „Podemos“ ir jie iki ateinančių rinkimų gali išsiugdyti kritinę masę rinkėjų.
Precedento neturintis ES apsisprendimas
ES finansų ministrų patvirtinta sankcijų taikymo procedūra prieš nacionalinio biudžeto formavimo įsipareigojimų nesilaikiusias Ispaniją ir Portugaliją yra precedento neturintis ES apsisprendimas nepaisyti baimės, kad pernelyg griežtas Briuselio požiūris gali dar labiau paskatinti priešiškas populistines nuotaikas ES narėse.
Šis sprendimas taip pat parodo tai, kad ES fiskalinės politikos kryptis vis dar formuoja už taupymo politiką pasisakanti Vokietija ir jai pritariančios valstybės. Ši stovykla stengiasi nenusileisti už didesnę fiskalinės politikos manevro laisvę pasisakančioms Pietų Europos valstybėms, prie kurių vis aktyviau prisideda Prancūzija.
ES sutartyse nustatytas taisykles jau ne kartą buvo pažeidusi ir pati Prancūzija, tačiau ES institucijos nesiryžo skirti sankcijų antros didžiausios euro zonos ekonomikos šaliai. Europos Komisijos (EK) požiūrį į tokią situaciją geriausiai iliustruoja jos pirmininko J. C. Junckerio šių metų birželio pradžioje viename interviu apie fiskalinių taisyklių nesilaikymą Prancūzijoje pasakyti žodžiai: because it‘s France (angl. nes juk tai Prancūzija).
Prancūzijai, kaip ir Ispanijai, perviršinio deficito ištaisymo terminas buvo pratęstas net tris kartus: pirmą kartą – iki 2013 m., vėliau iki 2015 m., o naujausiu sprendimu, priimtu 2015 m. kovo mėn., – iki 2017 m. Toks EK nenuoseklumas gali padidinti mažesnių ES šalių narių nepasitikėjimą ES institucijomis, skirtingai traktuojančiomis tų pačių taisyklių pažeidimus didžiosiose ir mažesnėse šalyse narėse.
Tiesioginiai padariniai
Didžiausios finansinės baudos, kurios gali būti pritaikytos Ispanijai ir Portugalijai, sudarytų iki 0,2 proc. BVP. Taip pat gali būti sustabdyta dalis šioms šalims skiriamos ES struktūrinių fondų paramos. Atsižvelgiant į sudėtingą politinę padėtį ES, maksimalių baudų patvirtinimas mažai tikėtinas. Vis dėlto net ir į simbolinių finansinių sankcijų patvirtinimą finansų rinkos gali sureaguoti neigiamai.
Artimiausiomis liepos savaitėmis (per 20 dienų nuo liepos 12-oios, kai buvo pradėta sankcijų skyrimo Ispanijai ir Portugalijai procedūra) turėtume sužinoti, kokias konkrečias baudas pasiūlys EK, atsižvelgdama į tų dviejų šalių argumentus šiuo klausimu.
Pirmosiomis rugpjūčio savaitėmis galutinai paaiškės, kuo baigsis ši situacija. Akivaizdu, kad atsiras opozicionierių bet kokiam priimtam sprendimui, teigiančių, kad ES ir dar kartą pasirinko ne tokią politikos kryptį. Galimas sankcijų skyrimo precedentas turėtų priversti suklusti ir Lietuvos biudžeto formuotojus.
