D. Syrusaitė. Kur baigiasi ribos tarp darbuotojų privatumo ir darbdavio galimybių?

 (11)
Šią savaitę Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) priimtas bylos sprendimas, skelbiantis darbdavio teisę skaityti darbuotojų privačias žinutes, privertė suklusti tiek įmonių vadovus, tiek jų pavaldinius.
Daugailė Syrusaitė
Daugailė Syrusaitė
© Bendrovės nuotr.

Trečdalį paros laiko, o neretai ir ilgiau, praleidžiame darbe. Natūralu, jog būtent dienos metu tenka spręsti ir kasdienius asmeninius klausimus. Po paskutinės nutarties, kyla klausimas, o kas visgi leistina tiek vienai šaliai, tiek kitai?

Ką keičia teismo sprendimas?

Nagrinėtoje byloje darbuotojas buvo atleistas iš darbo, nes naudojo „Yahoo Messenger“ ne tik bendravimui darbo reikalais, bet ir susirašinėjimui su šeimos nariais. Teismas savo spendimu pateisino darbdavio elgesį, nes racionalu, jog darbdavys nori patikrinti, ar jo darbuotojas darbo valandomis atlieka darbines užduotis.

Buvo pripažinta, jog konfidencialios, asmeninės korespondencijos patikrinimas nebuvo darbuotojo teisės į privatumą pažeidimą. Tai reiškia, jog darbuotojas negali tikėtis išvengti patikrinimo, vien todėl, jog ten buvo jo privatūs duomenys ir susirašinėjimai. Svarbu tai, ar darbuotojas tam naudoja savo, ar darbdavio suteiktas priemones.

Buvo pripažinta, jog konfidencialios, asmeninės korespondencijos patikrinimas nebuvo darbuotojo teisės į privatumą pažeidimą. Tai reiškia, jog darbuotojas negali tikėtis išvengti patikrinimo, vien todėl, jog ten buvo jo privatūs duomenys ir susirašinėjimai. Svarbu tai, ar darbuotojas tam naudoja savo, ar darbdavio suteiktas priemones.
Daugailė Syrusaitė

Teismo sprendimas formuoja panašių situacijų reglamentavimą visoms Europos Sąjungos šalims ir tikėtinai darbdaviams suteiks daugiau galimybių bei laisvių įvertinti darbuotojo vykdomas pareigas, ypatingai sprendžiant darbo ginčus.

Situacijos nereikėtų vertinti vienareikšmiškai

Vis dėlto paskelbto bylos sprendimo ir susidariusios situacijos nereikėtų tikėtis pritaikyti visiems atvejais be išimties. Kiekviena situacija apima skirtingas aplinkybes, nuo kurių kinta ir ginčo sprendimas. Svarbu tai, jog teismas iš esmės pasakė, kad darbdavys turi teisę tikrinti būtent jo (darbdavio) suteiktas darbo priemones.

Tai reiškia, jog sprendimas nesuteikia teisių darbdaviui tikrinti kitų programų, pvz. Gmail ar Facebook profilių informacijos, jei tai nėra darbdavio duota paskyra. Teigti priešingai reikštų teisės į privatų gyvenimą pažeidimą.
Daugailė Syrusaitė

Tad tiek darbdavys, tiek darbuotojas turi žinoti savo teises bei pareigas, kurios gali kisti nuo situacijos aplinkybių bei įmonėje priimtų susitarimų.

Kur ieškoti pažeidimų?

Siekiant perprasti susidariusią situaciją ir priimtą sprendimą, galima pamodeliuoti kelias situacijas praktikoje.

Tarkime, įmonė skyrė darbuotojui telefoną darbo reikmėms. Mėnesio pabaigoje darbdavys gauna išties didelę sąskaitą. Patikrinus skambučių išklotinę paaiškėja, jog visą mėnesį buvo skambinama į Indiją, nors darbuotojas toje šalyje neturi jokių darbo reikalų. Tuo tarpu, darbuotojas tame telefone yra įsidiegęs „Facebook“ aplikaciją ir naudojasi asmenine paskyra.

Net ir kilus konfliktinei situacijai bei paėmus telefoną patikrai, darbdavys neturėtų teisės šniukštinėti asmeninės socialinio tinklo paskyros.
Daugailė Syrusaitė

Nemažai įmonių darbuotojų taip pat darbo reikmėms naudojasi asmeniniu telefonu ir įsidiegia darbovietės elektroninio pašto dėžutę. Kilus įtarimams dėl netinkamai vykdomų pareigų, darbdavys šiuo atveju turėtų teisę peržiūrėti tik įmonės pašto dėžutėje esančią informaciją. Vis dėlto vadovai turėtų iš anksto pasirūpinti ir labai aiškiai susitarti darbo sutartyje ar darbo tvarkos taisyklėse, kokiais principais asmeninis telefonas bus naudojamas darbo reikmėms. Priešingu atveju, darbuotojo asmeninis telefonas bei visa jame esanti informacija būtų laikoma darbuotojo nuosavybe, kurios darbdavys neturi teisės tikrinti.

Darbdaviai turi atkreipti dėmesį, jog jų teisė tikrinti darbuotojų informaciją apima tik jų pačių paskirtas paskyras arba skirtas konkrečias priemones. Papildomų įrodymų ieškojimas asmeninėse paskyrose be teisinio pagrindo potencialiai taptų asmens privatumo pažeidimu.

Padėtų aiškios darbo taisyklės

Siekiant išvengti nemalonių situacijų ateityje bei jas spręsti sklandžiau, darbdaviai turėtų susirūpinti aiškių darbo tvarkos taisyklių parengimu. Jose būtina apsibrėžti, jog darbo įrankiai negali būti naudojami asmeniniais tikslais ir, kad darbuotojas negali darbo metu tvarkyti savo asmeninių reikalų, išskyrus tiek, kiek tai leidžia LR Darbo kodeksas ir kiti darbo įstatymai. Jeigu darbuotojas elgtųsi priešingai, darbdavys galėtų fiksuoti darbo tvarkos pažeidimą.

D. Syrusaitė. Kur baigiasi ribos tarp darbuotojų privatumo ir darbdavio galimybių?
© DELFI (K.Pansevič nuotr.)

Na, o darbuotojai turėtų atidžiai susipažinti su darbdavio nustatomomis sąlygomis ir aklai nepasirašinėti. Jei darbovietėje pertraukos griežtai reguliuojamos, asmeniniai reikalai turėtų būti tvarkomi būtent suteiktu laisvu laiku.

Net jei įmonėje tvarka atrodo labai liberali, darbuotojai neturėtų piktnaudžiauti. Reikia suprasti, jog kilus nesutarimui, vertinimas ir galimas patikrinimas vyks pagal rašytinį susitarimą, o ne bendrą dvasią ir nuotaiką įmonėje.

www.DELFI.lt
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus
 
Naujienų prenumerata

Nuomonės

T. Povilauskas. Kokių grūdų kainų tikėtis ūkininkams šį sezoną (1)

Lietuvoje prasidėjo javapjūtė – vis daugiau kombainų pasirodo žieminių pasėlių laukuose.

L. Galdikienė. Dalijimosi ekonomika ‒ kam grėsmės, o kam galimybės? (7)

Žurnalo „The Economist“ teigimu, pasaulio visuomenė skyla į dvi dalis. Vienoje pusėje atsiduria žmonės, turintys pinigų, bet stokojantys laiko.

R. Grajauskas. Lietuvos ekonomika vis dar važiuoja pirmu bėgiu (10)

2,0 proc. – tiek per antrąjį ketvirtį, palygti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, augo Lietuvos ekonomika.

J. Rojaka. Lietuvos BVP: tragedijos nėra, bet ir proveržio nesimato (5)

Antrąjį 2016 metų ketvirtį Lietuvos BVP ūgtelėjo 2 proc. ir buvo kiek lėtesnis, nei DNB prognozavo. Letargiškas prekybos partnerių augimas ir žaliavų kainų nuopuolis neleido spurtuoti eksportui, nors tikime, kad bendras eksporto poveikis šiemet turėtų prisidėti prie ekonominio augimo. Vien remiantis vartojimu būtų sunku tikėtis tvarios ir sparčios ūkio plėtros, kuri užtikrintų konkurencinį pranašumą ir stabdytų emigraciją.

G. Nausėda. Spartesnio augimo perspektyva tampa abejotina (66)

Antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2015 metų ketvirčiu, Lietuvos BVP išaugo 2 procentais.