Esate jaunos įmonės, įsikūrusios prieš du ar tris mėnesius, vadovas. Neturite jokių sąsajų su kitomis įmonėmis, jokia veikla anksčiau neužsiėmėte. Neturite jokios banko kredito istorijos. Ar jūs būsite aktualus ir patrauklus klientas bankui? Veikiausiai, ne.
Agnė Volosenkinaitė
© Asmeninio albumo nuotr.

Kai kuriuose bankuose netgi yra būtina sąlyga, kad įmonė būtų įsteigta ar veiktų vienerius metus. Tad kaip gauti lėšų verslui pradėti? Susitikinėti su potencialiais investuotojais ir bandyti įtikinti savo idėja? Gal pabandyti tarpusavio skolinimosi platformas, t.y. gauti paskolą iš paprastų žmonių?

Tarpusavio skolinimosi platformos – vienas iš šaltinių gauti paskolą. Kol kas minėtomis galimybėmis gali pasinaudoti tik fiziniai asmenys savo verslui pradėti ar vystyti. Kai įsigalios Sutelktinio finansavimo įstatymas (tikimasi, kad tai įvyks jau vasaros pradžioje), paskolos tiesiogiai galės siekti ir įmonės.

Minėjau, kad tarpusavio skolinimosi platformos aktualios jaunų įmonių vadovams, tačiau, kaip rodo praktika, paskolų siekia ir fiziniai asmenys, jau turėję santykių su bankais.

Kaip pavyzdį pateiksiu vieną „šviežią“ istoriją. Apie verslininką iš Kauno, kuris jau kelis kartus buvo paėmęs paskolų iš bankų ir kreditų unijų, tačiau šį kartą dėl greitesnio aptarnavimo pasuko kitu keliu – pasirinko tarpusavio skolinimosi platformą. Kitaip tariant, jis pasinaudojo nauja galimybe gauti paskolą fiziniam asmeniui, norinčiam pradėti verslą.

Taigi verslininkas, kaip fizinis asmuo, siekė gauti 35 tūkst. Eur paskolą nekilnojamojo turto remontui. Jis planuoja Kaune atidaryti taip vadinamas bendradarbiavimo (co-working‘o) erdves.

Kaip manote, per kiek laiko paprasti žmonės paskolino verslo pradžiai? Per 7 dienas buvo surinkta 35 tūkst. Eur suma. Šiek tiek įdomios statistikos – verslininkui paskolino 387 asmenys, vidutinė investicija yra apie 90 Eur, didžiausia investuota suma 8 tūkst. Eur. Tai vienas pirmųjų atvejų Lietuvoje, kai paprasti žmonės paskolina tokią didžiulę pinigų sumą.

Taigi gauti paskolą naujam verslui užtruko tik kiek daugiau nei 2 savaites – nuo dokumentų pateikimo iki paskolos gavimo.

Tikėtina, kad banke minėtas procesas užtruktų kur kas ilgiau. Žinoma, sutelktinio finansavimo nesiūlyčiau vertinti kaip alternatyvos banko paskolai. Ilgalaikis banko klientas vargu ar skolinsis iš tarpusavio skolinimosi platformų, bankas veikiausiai jam pasiūlys mažesnes palūkanas, paskolos garantijas.

Tarpusavio skolinimosi platformos atveria galimybes pradedantiesiems verslams – tiems, kurie nori greičio ir lankstumo, be jokių biurokratinių ištęstų procesų.

Kol Lietuvoje nėra patvirtintas Sutelktinio finansavimo įstatymas, per platformą fiziniams asmenims smulkiajam verslui vystyti galima pasiskolinti iki 100 tūkst. Eur. Tiesa, projektai turi būti susiję su nekilnojamuoju turtu. Kai įsigalios Sutelktinio finansavimo įstatymas, įmonėms iš fizinių asmenų bus galimybė pasiskolinti iki 500 tūkst. Eur.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

E. Džiugytė. Londonas praranda pasaulio finansų centro vardą (6)

Jungtinei Karalystei ir Europos Sąjungai ( ES ) dėliojant skyrybų planą, pasigirsta vis daugiau...

T. Poviliauskas. Ką verslui reiškia silpnesnis JAV doleris?

Nuo metų pradžios euras sustiprėjo JAV dolerio atžvilgiu 10 proc., tad mūsų šalies...

J. Markauskas. Sveikas gyventojų pajamų augimas – tikslas, o ne pavojus Lietuvai (11)

Rugpjūčio mėn. pradžioje Europos centrinis bankas ( ECB ) paskelbė komentarą , kuriuo įvertino...

J. Baltrušis Baltrušaitis. Kylanti grėsmė Lietuvos eksportuotojams į Jungtinę Karalystę (2)

Pastaruosius 10 metų turėjau galimybę dirbti keliose didžiausiose Europos komercinių baldų...

R. Vainienė. Verslo liudijimas – šešėlis ar būdas jį įveikti? (12)

Pastebėjau, kad valdžiai labai nepatinka paprasti dalykai.

Top naujienos

Į populiarumo viršūnes braunasi primiršta šventė: išleidžia tūkstančius eurų (9)

Jei anksčiau prabangiausia šeimos švente buvo įvardijamos vestuvės , tai pastaruoju metu į...

Hobis tapo antrąja profesija (2)

Garsiausiame Pietų Dzūkijos turguje, veikiančiame Lazdijų rajono Veisiejų miesto pakraštyje,...

Orai: įspūdingą karštį nuplaus liūtys

Panašu, kad šį savaitgalį vėl sulauksime panašios karščio kulminacijos kaip ir praėjusį:...

Laisvalaikio veikla lietuviui atnešė milijonus: atskleidė sėkmės formulę (21)

Vienas iš „ Vinted “ įkūrėjų Justas Janauskas , atsimindamas studijų laikus Vilniaus...

Sutemus į „Karklę“ sugūžėjo minios: konfiskuoja ir alkoholį, ir narkotikus papildyta 23:40 (66)

Penktadienio vidurdienį duris atvėrusio festivalio „ Karklė “ apsaugos darbuotojai nesnaudžia...

Ekspertai kai kuriuos Laisvės aikštės pertvarkos projektus pavadino isteriškais (20)

Dailės galerijoje aptarus 10 pateiktųjų projektų, kaip atnaujinti Laisvės aikštę ir jos...

Kai katės pervertina savo galimybės: bando įsirangyti į kelis kartus mažesnes vietas (7)

Yra vienas dalykas, kurį katės mėgsta daryti labiau nei valgyti ir tinginiauti - bandyti sutilpti...

Socialiniame tinkle paatviravo apie sekso metu patirtus sužalojimus (17)

Seksas turėtų būti malonus dalykas, bet kartais jis pasisuka priešinga linkme ir tampa…...

Šiltesni nei įprasta orai išsilaikys ne tik rugpjūtį, bet ir rugsėjį (11)

Pagal dabar turimą informaciją, ne tik rugpjūčio pabaiga, bet ir rugsėjo pradžia turėtų būti...

Joniškio rajone iš voljero pabėgo meška (75)

Penktadienį Joniškio rajone esančiame Kirnaičių kaime iš kavinėje „Plūgo broliai“ esančio...