Ar tikrai egzistuoja klausimas, vienu šūviu galintis patiesti net 500 zuikių? O gal personalo atrankų specialistai per daug galvoja apie „teisingus“ klausimus ir galimus atsakymus, bet nesureikšmina to, kas lieka darbo pokalbio paraštėse? Nesuklyskite – tikrai vertėtų...

Nėra „super-klausimo“, bet yra „super-atsakymas“


Ar „super-klausimas“ egzistuoja?

Kiekvienas, susidūręs su personalo atranka, sutiktų: samdyti-nesamdyti dilema gali tęstis net ir sulaukus atsakymo. Juk svarbiausia – ne įmantrus klausimas, o gebėjimas išgauti mums aktualią informaciją. Net ir neteisingas atsakymas gali būti vertingas – tai puiki galimybė įvertinti kandidato mąstymą, jo charakterio bruožus, gebėjimą įveikti stresines situacijas. Svarbiausia – išsiaiškinti, ar kandidatas tinkamai elgiasi net ir tuomet, kai yra priverstas išeiti iš savo komforto zonos.

Apie išėjimą iš komforto zonos, kad ir netiesiogiai, straipsnyje „Super-klausimai“ kandidatams sprendžiant samdyti ar nesamdyti dilemą“ šiek tiek užsiminė Rūta Ratavičiūtė. Pravėrusi „super-klausimų“ lobynų skrynią, R. Ratavičiūtė netrukus vožė jos dangčiu per nagus ir konstatavo: jie neveikia.

Savo teiginį specialistė pagrindė Google pavyzdžiu ir didžiavosi, kaip sėkmingai plėtoja temą toliau – juk „žmogus yra per sudėtingas sutvėrimas, kad jį pavyktų įminti vienu klausimu“...

Vienu klausimu, tiesa, žmogaus gal ir neįminsi, tačiau teisingai interpretuodamas tai, kaip žmogus atsako į tą klausimą, gausi net labai vertingos informacijos.

Neverbalinis atsakymas – svarbesnis nei tas, kurį išgirstame


Kokiu principu kandidatas atsako į pateiktą klausimą? Kaip jis kalba – galbūt skuba, o gal kalbėjimo tempas tapo lėtesnis? Ar pastebėjote intonacijos pokyčių, dažnesnį mirksėjimą ar šokinėjantį žvilgsnį? Ar taip žmogus elgėsi ir anksčiau, o gal elgsena pasikeitė uždavus tam tikrą klausimą? Visa ši informacija – labai svarbi ir ją lengviausia išgauti užduodant netikėtus klausimus (net ir apie mašinos kondicionieriaus veikimo principą!).

R. Ratavičiūtė teisingai pastebėjo, kad „siekiant gautu atsakymu pagrįsti daromas išvadas, visų pirma reikia statistiškai įvertinti, ar šis klausimas tikrai parodys tą paslėptą reikšmę, kurios tikimės“. Gaila, kad mintis taip ir nebuvo išplėtota. Manau, kad įmantriai sugalvotas klausimas – tai ne tik skatinimas pateikti teisingą atsakymą, bet ir provokacija išsiduoti kūno kalba, balso tembru, ar intonacija.

Apdorokite visą kandidato pateiktą informaciją


Kodėl neaišku, kaip interpretuoti atsakymą į itin sudėtingą klausimą?

Baltapūkis personalo vadovas gal ir pasimestų, tačiau kiekvienas profesionalas suskubs gilintis į susiklosčiusią situaciją. Tai puiki proga pasidomėti kandidato vaikyste, pomėgiais, sužinoti apie papildomą išsilavinimą ir gyvenimo aprašyme nepaminėtus gebėjimus. Tai, kad kandidatas tiksliai nurodo, kiek Vilniuje troleibusų ar koks Laisvės alėjos plotis ir ilgis, simbolizuoja smulkmeniškumą. Galbūt tai sužinota visai netyčia, o gal šios žinios sietinos su pomėgiais… Bet kokiu atveju, toks atsakymas personalo atrankos specialistui – be galo naudingas.

Tiesa, dažniausiai tokio kalibro klausimai pateikiami kūrybinių sričių specialistams arba tiems, kurie darbe turėtų susidurti su nenumatytomis situacijomis.

Tinkama tai ne visiems, tačiau užduoti tokį klausimą – gera idėja.

Galima remtis ne tik Google, bet ir Apple ar kitų didžiųjų kompanijų pavyzdžiais. Kandidatuojantys į pozicijas Microsoft korporacijoje taip pat gauna netradicines užduotis – iš 100 monetų visiškai atsitiktinai atrinkti tik tam tikras, sugalvoti, kokiose dėžėse slepiasi obuoliai, o kuriose – apelsinai, nors galima atidaryti tik vieną dėžę iš daugelio...

Iš pirmo žvilgsnio užduotys atrodo sudėtingos ir nelogiškos, tačiau jos atskleidžia kandidato mąstymo būdą. Toks interviu – tai elgsenos tyrimo ir techninių klausimų mišinys, kurio tikslas – nebūtinai teisingas atsakymas, bet informacija, padedanti priskirti kandidatą strategų, vykdytojų ar kitam darbuotojų tipui.

Nori gero darbuotojo – klausk apie darbą


Skaitydama R. Ratavičiūtės straipsnį, norėjau draugiškai patapšnoti per petį už pastebėjimą, kad tikslingiau klausti ne apie asmenines savybes, bet apie darbo tikslus, jų siekimą ir pasiektus rezultatus. Tokiu principu vadovaujasi ir jau anksčiau mano minėta Microsoft korporacija – kandidatams užduodami hipotetiniai (kaip elgtumėtės, jei…) ir reflektiniai (kaip elgėtės, kai…) klausimai.

Taip įvertinama kandidato patirtis, gebėjimas orientuotis situacijoje ir spręsti iškilusias problemas. Galbūt praeityje susiklosčiusi problema buvo išspręsta vienaip, bet panašią dilemą ateityje kandidatas spręstų kitaip? Atsakymai į šiuos klausimus atspindi kandidato kaip žmogaus ir kaip specialisto progresą.

Platesnis žvilgsnis

Sutikite su manimi, dažniausiai darbuotojo ieškome tam tikroms pareigoms užimti. Visgi pasitaiko situacijų (įmonė smarkiai plečiasi, išaugo įvairesnių specialistų poreikis ar kt.), kai personalo vadovai į kandidatą žvelgia visai kitu kampu. „Ar jis tiktų mano kompanijai?“ – štai kur esminis klausimas.

Technologijų milžinė Google potencialius darbuotojus vertina ne tik pagal konkrečiai pozicijai tinkamas žinias ir įgūdžius, bet ir pagal tai, kaip žmogų galima deleguoti skirtingiems darbams ir vaidmenims. Čia svarbiausia – kad kandidatas pasižymėtų plačiu mąstymu ir gebėtų į tą patį klausimą pažvelgti iš skirtingų perspektyvų. Tai parodo, ar žmogus apskritai galėtų būti organizacijos dalimi.

Taigi, grįžtu prie idėjos, kad nėra „super-klausimo“, yra tik geros provokacijos. Vertinant kandidatą, svarbiausia ne tai, ko teiraujamės, o tai, kaip interpretuojame gaunamą verbalinę ir neverbalinę informaciją.

Balso intonacija, klaidžiojantis žvilgsnis ar netikėtai pasikeitęs elgesys suteikia vertingos informacijos apie kandidato gebėjimą prisitaikyti prie situacijos ir susidoroti su stresu. Nevertinkite žmogaus vien pagal atsakymus į Jūsų pateiktus klausimus – tai apgaulinga. Verčiau pamėginkite suvokti kandidato mąstymo būdą ir jo pritaikomumą tam tikroje pozicijoje.

Štai ir Jūsų atsakymas į samdyti – nesamdyti dilemą.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (5)