Galima tvirtai pritarti siekiui Ignalinos elektros skirstykloje pastatyti konverterį – pastovios srovės intarpą. Toks techninis sprendimas padidintų Lietuvos elektros sistemos patikimumą ir būtų dar vienas žingsnis siekiant sinchroniazcijos su Europos elektros tinklais.
Ar tokiam žingsniui reikia tokios didelės partinės – politinės talkos?
Konvertoriaus statybai užtenka priimti Vyriausybės nutarimą, kuriame būtų patvirtintas šis projektas, ir ministrui R. Masiuliui pasirašyti įsakymą projektui įgyvendinti.
Kam dar reikia gaišti laiką ir gadinti popierių partijų susitarimui? Gal tik tam, kad parakas pasibaigtų pasirašant susitarimą ir jo pritrūktų pačiam projektui.
Jau matėme partijų susitarimą dėl krašto apsaugos finansavimo, kuriame buvo sutarta ir dėl Visagino AE įgyvendinimo.
Šiandien šio rašytinio susitarimo niekas nebeprisimena. Lygiai taip pat baigėsi premjero A. Butkevičiaus užkeikimai, kad tuoj tuoj bus apsispręsta dėl projekto ateities.
Ko gero per ankstyvi A. Kubiliaus pagyrimai skirti valdantiesiems už jų tariamą konstruktyvumą. Ar planuojama elektros perdavimo linija Visaginas – Kruonis realiai skirta Astravo AE elektros reeksportui į Lenkiją nerodo tikrųjų Vyriausybės siekių?
Gal partijų susitarimas tėra tik maskuojanti dūmų uždanga?
Tikrąją valdančiųjų pasirinkimą dėl Astravo parodys paprasta retorika.
Ar toliau bus skelbiamas susirūpinimas, kad Astravo AE neatitinka tarptautinių konvencijų?
Tada suprask, kad mums nerūpi valstybės ir tautos likimas, o tik trumpalaikė ir abejotina šio projekto nauda, jei tarptautinės konvencijos bus patenkintos. O gal bus parodyta politinė valia ir atsakomybė ir viešai pareikšta – Lietuvai jokiomis sąlygomis ir aplinkybėmis nepriimtina Astravo AE.
