Emigracija išlieka opiausia Lietuvos problema.
Algirdas Radušys
© Asmeninio albumo nuotr.

Kalbėdami apie jos priežastis visi skuba kaltinti ekonomiką ir didesnius atlyginimus užsienyje. Tačiau yra vienas reiškinys, kuris gali būti viena iš svarbiausių emigracijos priežastimi, tačiau apie jį Lietuvoje nenorima kalbėti.

Emigracijos mastai

Mūsų liks tik 1,65 mln. Neseniai ES Statistikos agentūros „Eurostat“ paskelbtose ES šalių gyventojų prognozėse iki 2080 m. Lietuvai piešiamas ypač pesimistinis scenarijus. Mūsų šalyje gyventojų skaičius demografiškai nyks sparčiausiai.

Didžiausią smūgį Lietuvai suduoda emigracija.

Pastarąjį dešimtmetį kasmet Lietuvą paliko po 30 tūkstančių žmonių.

Prognozuojama, jog nors emigracija sumažės, tačiau ir ateinančius dvidešimt metų Lietuvą kasmet paliks po dvidešimt tūkstančių žmonių kasmet. Todėl, nepaisant optimistiškai nuteikiančio augančio gimstamumo ir ilgėjančios vidutinės gyvenimo trukmės, emigracija suduos lemtingą smūgį mūsų valstybei.

Skolos ir emigracija

Šiandien vienas milijonas lietuvių yra oficialiai skolingi antstoliams. Nemaža dalis jų – ekonominiai, tiksliau, skolų emigrantai. Į užsienį šiuos lietuvius veja ne šiaip noras užsidirbti daugiau.

Veja noras pasislėpti nuo antstolių ir kreditorių bei išsilaisvinti nuo skolų ir atversti naują gyvenimo lapą.

Paradoksalu, tačiau tarp šių žmonių nemaža dalis nukentėjusių per Lietuvą palietusią 2008 – 2010 m. pasaulio ekonomikos krizę. Tai jaunos šeimos paėmusios milžiniškas paskolas būstui, kurio vertė per kelerius metus gerokai nukrito. Paskolas paėmę verslininkai, kurių verslai per krizę žlugo, o už paskolas įgytas turtas įklampino į beviltiškas skolas.

Praėjo jau daugiau nei dešimtmetis, tačiau daugumą šių žmonių vis dar slegia milžiniškos skolos. Nors įgytas turtas jau seniai parduotas iš varžytinių, liko beviltiškos skolos be vilties iš jų išlipti, net jei žmogus dirbtų visą gyvenimą.

Tokia situacija yra ypač kenksminga valstybei, visuomenei, šeimai.

Skolos – valstybės žaizda

Dauguma beviltiškų skolininkų išmoksta gyventi šešėlyje, vengdami oficialaus darbo, tampa našta valstybės socialinei sistemai, kadangi iš gaunamos pašalpos antstolis negali atskaičiuoti skolų. Dauguma skolininkų serga depresija, tačiau labiausiai nukenčia neviltyje ir depresijoje priversta gyventi skolininko šeima, kurią kartais lydi ir savižudybės šešėlis.

Todėl civilizuotos valstybės skolų problemą sprendžia iš esmės.

Beviltiškoje padėtyje atsidūrusiam piliečiui sudarydamos žmoniškas sąlygas bankrutuoti ir pradėti gyvenimą nuo balto lapo. Lietuva taip pat ėmėsi spręsti skolų problemą ir priėmė fizinių asmenų bankroto įstatymą.

Paradoksalu, tačiau per ketverius metus nuo įstatymo priėmimo mūsų šalyje bankrutavo vos 1000 žmonių, o skolininkų skaičius vis dar išlieka per milijoną.

Kaip spręsti situaciją?

Susidariusi nenormali situacija keisis tik tuomet, kai Lietuvos piliečiams bus sudarytos palankesnės sąlygos bankrutuoti Lietuvoje. Šiuo metu vis dar daugiau lietuvių bankrutuoja Latvijoje ir kitose valstybėse, nei savo gimtinėje.

Svarbiausia priežastis – daugiausia kreditorių interesus ginantis Fizinių asmenų bankroto įstatymas.

Tiesa ta, kad situaciją iš esmės pakeistų įstatymo pakeitimai. Pirma, įstatyme bankroto procedūra reikia paversti ne ginčo procedūra, tai reiškia, kad bankroto byla turėtų būti keliama, visada, jeigu įrodoma minimali skolų suma. Dabar gi, kreditoriai turi teisę nesutikti su skolininko noru bankrutuoti.

Antra, įstatyme būtina detaliau apibrėžti bankrutuojančio asmens mokumo plano sudarymo procesą, numatant, kokią dalį nuo gaunamų pajamų, jis turės atiduoti kreditoriams mokumo atkūrimo plano vykdymo laikotarpiu.

Šiuo metu šį klausimą sprendžia kreditorių susirinkimas, kuris neretai siekia didesnių mokėjimų, nei skolininkas išgali, o skolininkui nesusitarus su kreitoriais, teismas gali nutraukti bankroto bylą. Dėl šių prieasčių bankroto procedūra tama rizikinga, kad skolininkas, išleidęs pinigus teisininkams, nepasieks bankroto finišo. Šiuo metu daug iškeltų bankroto bylų Lietuvoje yra nutraukiamos, būtent dėl kreditorių piktnaudžiavimo.

Geras fizinių asmenų bankroto pavyzdys yra Latvija, kadangi ten daug klausimų jau yra išspręsta įstatymuose, tuo metu, Lietuvoje klausimai paliekami spręsti kreditorių susirinkimui, todėl į Latviją dairosi dažnas lietuvis nusivylęs fizinių asmenų bankroto galimybėmis Lietuvoje.

Politikams laikas susivokti

Gyventojų skaičiumi ženkliai mažesnėje nei Lietuva kaimyninėje Latvijoje, kasmet vidutiniškai iškeliama du su puse karto daugiau bankroto bylų. Nuo 2008-ųjų metų Latvijoje jau iškelta per 8602 fizinių asmenų bylos, vidutiniškai 956 bylos per metus. Tuo tarpu Lietuvoje per ketverius metus po įstatymo priėmimo iškeltos vos 1427 bylos, 357 per metus.

Nutrauktų bankroto bylų Lietuvoje yra dvigubai daugiau (106), nei šią procedūrą užbaigusiųjų. Lietuvoje bankrutavo vos 49 asmenys, šiuo metu vykdomos 1272 fizinių asmenų bankroto bylos.

Taigi, kalbėdami apie ekonominę emigraciją, kalbėkime ir apie beviltiškas skolas dėl kurių dalis lietuvių palieka Lietuvą, o čia likusi dalis dažnai dingsta ekonomikos šešėlyje. Gal tai paskatins Lietuvos politikus ne tik žodžiais, bet ir konkrečiais veiksmais tarnauti Lietuvos žmogui.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

R. Vainienė. Verslo liudijimas – šešėlis ar būdas jį įveikti? (7)

Pastebėjau, kad valdžiai labai nepatinka paprasti dalykai.

D. Ulickas. Ar A. Jagelavičiūtė teisėtai reklamavo paskolų bendrovę? (14)

Socialiniame tinkle „Facebook“ stilistės Agnės Jagelavičiūtės paskelbtas įrašas, kuriuo...

P. Stankevičius. Darbo rinkai toliau kaistant, atlyginimų ir kainų spiralė suksis toliau (42)

Paspartėjus ekonomikos augimui, nedarbo lygis Lietuvoje antrąjį metų ketvirtį nukrito iki 7 proc....

G. Zubavičius. Lietuva jau išaugo euroremontus. Kas toliau? (6)

Kokybę ir prabangą anksčiau reiškusią sąvoką euroremontas dabar suprantame kaip plastiko...

I. Genytė-Pikčienė. Lietuvos infliacija dar paspartėjo (5)

Kainų tendencijos pastaruoju metu – viešojoje erdvėje ypač populiari tema. Augantis infliacijos...

Top naujienos

A. Kubilius prabilo apie spąstus, kurie gali sutrukdyti pasivyti ES pragyvenimo vidurkį (235)

Lietuvai pasivyti Europos Sąjungos (ES) pragyvenimo vidurkį gali sukliudyti vidutinių pajamų...

JAV karo laivo įgulai atsirūgo vizitas Klaipėdoje: sekso vakarėlis baigėsi skandalu (127)

Dar vasario pradžioje į Klaipėdą draugiško vizito užsukęs JAV karo laivas „ USS Hue City...

Prasta vasara smogė ne tik Palangos verslininkams (5)

Lietinga vasara problemų pridarė ne tik nuomojantiems kambarius pajūryje. Paslaugas kaimo turizmo...

V. Putinas spaudžia Baltarusiją dėl Baltijos šalių (302)

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas didina spaudimą Baltarusijai nukreipti naftos krovinių...

Greitkelyje Vilnius – Kaunas vilkikas nuvažiavo nuo kelio: formuojasi kilometrinės spūstys (10)

Greitkelyje Vilnius – Kaunas vilkikas nuvažiavo nuo kelio. Sprogus padangai jis atsidūrė...

A. Užkalnis. Blogybių šaknis yra dviratininkai (275)

Nežinau, ar jūs pastebėjote, bet mūsų vasarėjančioje Lietuvoje (iki kitų metų tikrai...

Ar išsiveržus superugnikalniui liktume gyvi?

Ugnikalniai visais laikais kėlė didžiulę grėsmę gyvybei. Apie tai, ar šiais laikais...

Ėmė griežčiau tikrinti remontuojamus kelius: už broką skyrė baudų (46)

Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos griežtina kokybės...

Papildomi eksperimentai: D. Adomaičiui tenka galvoti ne tik apie Europos čempionatą (2)

Nors dabar Dainiaus Adomaičio galvoje daugiausiai vietos užima mintys apie artėjantį Europos...

Jautrūs plaukai: patarimai jiems plauti (1)

DELFI Stilius jau rašė, kas kiek dienų reikėtų plauti sausus ir riebius plaukus, tačiau žmones...