Pavyzdžiui, 2011 – 2016 m. Lietuvos realusis BVP (t. y., eliminuojant infliacijos poveikį) išaugo 16 proc. – tai buvo ketvirtas geriausias rezultatas visoje ES ir geriausias rezultatas Baltijos regione.
Lietuvos ekonomika vis labiau atsikrato pasaulio finansų krizės sukeltų padarinių – Lietuvos BVP jau 5 proc. viršija prieškrizinį lygį, o eksporto apimtys 2016 m. buvo daugiau nei 50 proc. didesnės nei prieš krizę. Pramonės gamybos apimtys per penkerius metus padidėjo daugiau nei trečdaliu; vartojimas 2011 – 2016 m. išaugo ketvirtadaliu ir jau pasiekė prieškrizinį lygį.
Vis dėlto, pastaruoju metu Lietuvos ūkio plėtra pradėjo šlubuoti – pernai, pagal ekonomikos augimo tempus, Lietuvai teko tik 13 vieta tarp ES valstybių. Palyginimui, Lenkijos (kuri apskritai nepatyrė recesijos 2008 – 2009 m.) ekonomika pernai išaugo 2,8 proc., o itin išsivysčiusios Švedijos BVP pernai padidėjo 3,3 proc. Lietuvos ekonomika auga nuo pat 2010 m. pabaigos ir jau yra gana arti savo potencialo, tad ūkio plėtrą vis labiau riboja struktūrinės problemos, o tarp jų viena aštriausių yra prasta demografinė situacija.
„Eurostat“ duomenys rodo, kad per pastarąjį dešimtmetį Lietuvos populiacija traukėsi sparčiausiai visoje ES: 2006 – 2016 m. Lietuva neteko 401 tūkst. gyventojų, o procentine išraiška gyventojų skaičius sumažėjo 12,2 proc. 70 proc.
Lietuvos gyventojų sumažėjimo lėmė prasti migracijos rodikliai, kas itin neigiamai paveikė šalies darbingo amžiaus gyventojų tendencijas: 56 proc. (t. y., daugiau nei pusė) per pastarąjį dešimtmetį stebimo bendro gyventojų skaičiaus mažėjimo sudarė būtent darbingo amžiaus gyventojų kategorijoje.
Vertinant nominalia išraiška, per pastarąjį dešimtmetį Lietuva neteko 225 tūkst. darbingo amžiaus asmenų, o procentinis darbingo amžiaus gyventojų skaičiaus sumažėjimas Lietuvoje (13 proc.) yra antras didžiausias po Latvijos.
Negana to, Lietuvos visuomenė sparčiai sensta. Pavyzdžiui, 2006 m. pusė Lietuvos gyventojų buvo vyresni nei 38 m., tuo tarpu 2016 m. pusė Lietuvos gyventojų jau buvo vyresni nei 43 m. Pagal medianinį gyventojų amžių (padalija gyventojus į dvi vienodas dalis taip, kad pusė jų yra jaunesni nei medianinis amžius, kita pusė – vyresni) Lietuva užima aštuntą vietą visoje ES.
Tai reiškia, kad Lietuva jau dabar patenka tarp dešimties seniausią gyventojų populiaciją turinčių ES valstybių. Prieš dešimtmetį šimtui darbingo amžiaus gyventojų Lietuvoje teko 24 pagyvenę asmenys, tuo tarpu 2016 m. šimtas darbingo amžiaus gyventojų jau turėjo išlaikyti 28 pagyvenusius asmenis.
Demografiniai iššūkiai kamuos ir daugelį kitų ES valstybių: Europos Komisija prognozuoja, kad iki 2050 m. 80 ir vyresnių gyventojų dalis populiacijoje Europoje padvigubės; 60 ir vyresnių gyventojų dalis išaugs nuo 20 proc. 1995 iki 25 proc. 2020 m.; jeigu šiuo metu vienam nedirbančiam Europoje tenka keturi dirbantieji, tai 2050 m. vienam nedirbančiam teks tik du dirbantieji.
Be jokios abejonės, demografinės problemos itin skaudžiai atsiliepia ekonomikos augimui, tačiau visuomenės senėjimas ES mastu verslui sukuria ir nemažai naujų galimybių.
Pavyzdžiui, 65 m. ir vyresnių asmenų pajamos Europoje jau dabar viršija 3 000 mlrd. Eur per metus. Vyresnės visuomenės poreikius atliepiančių namų rinka Europoje patrigubės iki 2020 m., o telemedicinos sprendimų naudojimas ES iki 2020 m. padvigubės. Telemedicinos sprendimų naudojimas leis iki 2020 m. bent 25 proc. padidinti vyresnių asmenų veiklumą.
Pavyzdžiui, Bulgarijoje sveikatos apsaugos technologijų tobulėjimas, kokybiška interneto infrastruktūra bei pigus interneto paslaugų prieinamumas padėjo išspręsti medicinos įstaigų šalies regionuose trūkumą.
Mobilios komunikacijos ir nešiojamų elektroninių daviklių integracija sukūrė sąlygas perkelti medicininių paslaugų teikimą į elektroninę (t. y., telemedicinos) erdvę. Inovatyvus Bulgarijos įmonės „Check Point Cardio“ sukurtas kardiodaviklis, kuris klientams yra siūlomas bendradarbiaujant su telekomunikacijų bendrovėmis, leidžia nuotoliniu būdu 24 val. per parą stebėti pagyvenusių pacientų, turinčių chroniškų širdies lygų, būklę.
Duomenys realiu laiku yra perduodami į kelias medicinos klinikas, kur daktarams yra pateikiama analitinė paciento širdies būklės analizė. Technologija leidžia tuo pačiu metu stebėti iki 3 tūkst. pacientų širdies būklę.
Taigi, nors Europos mastu vykstantis visuomenės senėjimas kelia rimtą ilgalaikę grėsmę ES ekonomikos raidai, auganti pagyvenusiems žmonėms skirtų prekių ir paslaugų rinka sukuria verslui nemažai naujų nišų.
Verslas, ketinantis žengti į pagyvenusiems žmonėms skirtą vartojimo rinką, turi atsiminti, kad vyresnei kartai skirtų produktų ir paslaugų reklama bei pozicionavimas reikalaus itin specifinių įgūdžių – pavyzdžiui, vyresnė karta itin ribotai naudojasi internetu ir kitomis naujomis technologijomis, kurios vis dažniau yra naudojamos marketingo ir reklamos tikslais.
Antra, šiuo metu vyresnės kartos poreikiai vis dar neatliepiami tipiniuose produktuose – vyresnės kartos rinkos poreikiai vis dar nėra akivaizdūs, o pastangos kurti vyresnės kartos poreikius atitinkančius produktus kol kas yra labai fragmentuotos.
Negana to, nauji sprendimai dažnu atveju yra sunkiai tarpusavyje suderinami, brangūs bei sudėtingi ir reikalauja specifinių technologinių įgūdžių, kurių vyresnės kartos atstovai dažnai neturi.