Siekdama įvertinti ES valstybių narių inovacijų ekosistemos būklę, Europos Komisija naudoja vadinamąją Inovacijų švieslentę (angl. Innovation Scoreboard). Šis tyrimas leidžia įvertinti valstybių inovacijų sistemų stipriąsias bei silpnąsias vietas, reitinguoti valstybes pagal įvairius inovacijų ekosistemos parametrus.
Aleksandras Izgorodinas
© Asmeninis archyvas

Negana to, Europos Komisija plačiai naudoja Inovacijų švieslentės tyrimo rezultatus teikdama rekomendacijas valstybėms narėms dėl inovacijų sistemos tobulinimo.

Šie tyrimai yra atliekami nuo 2008 m., tačiau tokie faktoriai kaip priėjimas prie naujų statistinių duomenų, besikeičiantys politikos formavimo prioritetai, verslo skaitmenizacija ir kiti aspektai paskatino Europos Komisiją inicijuoti Inovacijų švieslentės metodologijos peržiūrą.

Šiuo metu Inovacijų švieslentės tyrimas yra atliekamas naudojant 25 komponentus. Europos Komisijos siūlymuose dėl metodologijos tobulinimo komponentų skaičius yra padidintas iki 27, o dalį senų rodiklių siūloma panaikinti.

Taip pat siūloma tobulinti penkių rodiklių skaičiavimo metodiką. Vertinant pagal šiuo metu galiojančią Inovacijų švieslentės metodologiją, Lietuva yra 24 vietoje tarp ES valstybių narių pagal inovacijų sistemos stiprumą.

Latvijai tenka 25 vieta, o Baltijos regione Inovacijų švieslentės tyrime pirmauja Estija, kuri užima 14 vietą tarp ES valstybių. Europos Komisijos siūlomi metodologiniai pokyčiai, tikėtina, gali pakoreguoti tiek Lietuvos, tiek ir likusių Baltijos šalių pozicijas Inovacijų švieslentėje.

Lietuvos, Latvijos ir Estijos pozicijos tarp ES valstybių pagal naujus Europos Komisijos siūlomus Inovacijų švieslentės rodiklius

Šaltinis: Europos Komisija, Eurostat, Global Entrepreneursihip Monitor, Lietuvos inovacjų centro skaičiavimai
Šaltinis: Europos Komisija, Eurostat, Global Entrepreneursihip Monitor, Lietuvos inovacjų centro skaičiavimai

Vertinant pagal Inovacijų švieslentę, Lietuva pasižymi geresniais nei ES vidurkis rezultatais pagal žmogiškųjų išteklių komponentus, tačiau Europos Komisijos siūlomi metodologiniai pokyčiai Lietuvai yra nenaudingi. Savo siūlymuose Europos Komisija siūlo į tyrimą įtraukti mokymosi visą gyvenimą rodiklį.

Eurostat duomenys rodo, kad pagal šį rodiklį Lietuva užima tik 21 vietą tarp ES valstybių narių – pvz., 2015 m. tik 5,8 proc. 25-64 m. amžiaus lietuvių dalyvavo įvairiose mokymuose. Latvija pagal šį komponentą yra vienu laipteliu žemiau nei Lietuva (22 vieta), tuo tarpu Estija pagal šį rodiklį patenka į geriausią rezultatą demonstruojančių ES narių dešimtuką.

Mokymosi rodiklių kontekste Lietuvai nenaudingas yra ir dar vieno naujo Europos Komisijos siūlomo rodiklio atsiradimas – verslo įmonių suteikiami IT kompetencijų tobulinimo mokymai savo personalui.

Remiantis Europos Komisijos atliktos apklausos rezultatais, Lietuvoje tik 10 proc. įmonių savo darbuotojams reguliariai teikia galimybę tobulinti savo IT gebėjimus, ir dėl tokio rezultato Lietuva atsiduria tik 26 vietoje tarp ES valstybių.

Palyginimui, pagal IT mokymų rodiklį pirmaujančioje Austrijoje net 37 proc. darbdavių savo personalui reguliariai suteikia galimybę gerinti IT kompetencijas. Šio rodiklio kontekste Lietuva nežymiai atsilieka ir nuo Latvijos (24 vieta), ir nuo Estijos (22 vieta).

Konkurencijos su kitomis Baltijos valstybėmis kontekste Lietuvai neatneša naudos ir Europos Komisijos siūlymas į metodologiją įtraukti verslumo komponentą. Valstybių verslumo rodikliams įvertinti Europos Komisija siūlo naudoti Global Entrepreneurship Monitor (GEM) kasmet atliekamo pasaulinio verslumo tyrimo rezultatus.

Šio tyrimo kontekste Europos Komisija siūlo atsižvelgti į GEM atliekamos apklausos dėl visuomenės požiūrio į naujų įmonių steigimo galimybes. GEM atliekamo verslumo tyrimo rezultatai rodo, kad Lietuvoje 31,7 proc. apklaustųjų 18-64 m. amžiaus respondentų mato geras galimybes artimiausiu metu steigti naujas įmones, o Latvijoje ir Estijoje taip mano atitinkamai 34,7 ir 49 proc. apklausos dalyvių.

Nepaisant to, kad požiūrio į verslumą atžvilgiu Lietuva pralaimi tiek Latvijai, tiek Estijai, ES valstybių kontekste Lietuvos rezultatas yra patenkinamas – šio rodiklio įvedimas bendros Lietuvos pozicijos Inovacijų švieslentės tyrime nepablogins. ES valstybių kontekste pagal visuomenės požiūrį į verslumą Lietuva užima 14 vietą, Latvijai ir Estijai atitenka atitinkamai 11 ir 3 vieta.

Naujų rodiklių kontekste Lietuvai naudingiausias yra Europos Komisijos pasiūlymas įvesti interneto spartos rodiklį. Tiksliau formuluojant, įmonių apklausos metu bus fiksuojama respondentų dalis, kur duomenų parsisiuntimo sparta siekia mažiausiai 100 Mb/s. Eurostat duomenimis, 2016 m. Lietuvoje kas penktoje (21 proc.) apklaustoje įmonėje interneto sparta viršijo 100 Mb/s, kas ES valstybių kontekste reiškia 9 vietą. Latvijai atiteko 6 vieta (22 proc.), o Estijai – tik 19 vieta (12 proc.).

Lietuvai taip pat naudingas yra Europos Komisijos siūlymas iš metodologijos išbraukti pateiktų patentų sveikatos mokslų ir klimato kaitos srityse rodiklį. 2016 m. inovacijų švieslentės rezultatai rodo, kad pagal šį rodiklį Lietuva smarkiai atsilieka nuo ES vidurkio, tad galimas patentų rodiklio pašalinimas Lietuvai būtų naudingas.

Europos Komisijos siūlomi Inovacijų švieslentės skaičiavimo metodologijos pakeitimai daugiausiai naudos atneš Estijai, kuri dėl metodologijos pakeitimų (o ypač dėl verslumo ir mokymosi visą gyvenimą rodiklių įvedimo) turėtų dar labiau pagerinti savo pozicijas tarp ES valstybių ir dar labiau atitrūks nuo kitų Baltijos valstybių.

Lietuvai siūlomi pakeitimai atneša tiek gerų, tiek ir blogų naujienų: interneto spartos rodiklio įvedimas bei su patentais susijusio rodiklio panaikinimas teigiamai paveiktų Lietuvos poziciją, tačiau itin prastas pasirodymas tarp ES valstybių mokymosi visą gyvenimą ir IT mokymų personalui atžvilgiu visiškai neutralizuotų šiuos laimėjimus.

Tikėtina, kad įsigaliojus Europos Komisijos siūlomiems metodologijos pokyčiams, Lietuva vis tiek liktų Inovacijų švieslentės rikiuotės uodegoje. Be to, egzistuoja reali tikimybė, kad Lietuva užleistų savo pozicijas Latvijai ir liks paskutinė tarp Baltijos valstybių – Lietuvos ir Latvijos pozicijų pagal naujus Europos Komisijos siūlomus palyginimas rodo, kad nauji rodikliai visgi yra labiau naudingi Latvijai nei Lietuvai.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

A. Sagatauskas. Kada e. prekyba Lietuvoje rimčiau susigrums su tradicinėmis parduotuvėmis? (3)

Nors prekyba internetu Lietuvoje kol kas sudaro menką visos mažmeninės prekybos dalį, pastaruoju...

E. Džiugytė. Londonas praranda pasaulio finansų centro vardą (10)

Jungtinei Karalystei ir Europos Sąjungai ( ES ) dėliojant skyrybų planą, pasigirsta vis daugiau...

T. Poviliauskas. Ką verslui reiškia silpnesnis JAV doleris?

Nuo metų pradžios euras sustiprėjo JAV dolerio atžvilgiu 10 proc., tad mūsų šalies...

J. Markauskas. Sveikas gyventojų pajamų augimas – tikslas, o ne pavojus Lietuvai (16)

Rugpjūčio mėn. pradžioje Europos centrinis bankas ( ECB ) paskelbė komentarą , kuriuo įvertino...

V. Labanauskas. Mirusiesiems į užsienį patekti vis dar lengviau nei gyviesiems (3)

Kalbėti apie laidojimo paslaugų verslą – vis dar nemažas iššūkis, mat, kaip simboliškai tai...

Top naujienos

Lietuvos bankas persikels iš prabangaus pastato: specialistai įvardija vienintelį jo privalumą

Lietuvos bankui paskelbus, kad išsikraustys iš pačiame miesto centre esančių pastatų į...

Seimo socdemai su valstiečiais bando sudaryti slaptą paktą (136)

DELFI duomenimis, antradienį Seimo Socialdemokratų frakcijos bei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų...

Dėl suvalgyto saldainio – konfliktas su prekybos centro apsaugos darbuotoju (205)

Prieš pirkdami maisto produktus turguje, nesibodite jų paragauti, o pardavėjai tai leidžia.

Nuo dukrytės gimimo iki bilieto į Europos čempionatą: geresnės vasaros naujokas negalėjo tikėtis

Pirmadienio vakarą komandos draugai Eimantą Bendžių sveikino su dukrytės gimimu, o jau po paros...

Į L. Somovo ir Jazzu koncertą Vilniuje tūkstančiai renkasi „apsiginklavę“ skėčiais ir apklotais (3)

Antradienio vakarą į Vilniaus Universiteto botanikos sodą renkasi minios Leono Somovo ir Justės...

J. Baronui pavyko pasprukti, nes nuo kojos buvo nuimta apykojė (92)

Po išpuolio sostinės Antakalnio mikrorajone esančioje picerijoje policijos ieškomas tris kartus...

D. Adomaitis paskelbė galutinį rinktinės dvyliktuką papildyta trenerio interviu (190)

Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės trenerių štabas likus kiek daugiau nei savaitei iki Europos...

1 euras Odesoje – per dideli pinigai: parodė, ką galima nusipirkti už centus (151)

Pigiau nei Odesoje – sunku surasti. Šiame Ukrainos kurorte už centus galite važinėti viešuoju...

Paauglių liga laikyta aknė vis dažniau puola suaugusiuosius (2)

Su odos problemomis, tokiomis kaip aknė, vis dar susiję daugybė mitų, žmonės tiki senoviniais...

Nepamirštamas pasimatymas: vaikino išradingumas nustebino (8)

Ši istorija atsiųsta konkursui „Pasimatymas, kurio niekada nepamiršiu“ . Dėkojame Gabijai už...