Seimas patvirtino naują Žemės mokesčio įstatymą, pagal kurį savivaldybėms suteikiama daugiau galių nustatyti žemės mokesčio tarifus. Sostinės meras Artūras Zuokas teigia, kad Vilniaus savivaldybės pozicija – siekti, kad nesąžiningiems ar spekuliatyviems verslininkams tektų didžiausias žemės mokesčio tarifas, todėl jie bus apmokestinti maksimaliu 4 proc. tarifu.
„Tai žemės savininkai, kurie nusipirkę žemės, laiko ją, galbūt norėdami vėliau parduoti brangiau, ir šiuo metu niekaip nenaudoja, arba yra iš viso apleidę žemę, suformavo sklypus statyboms, bet neplėtoja statybų ir t.t. Seniūnijose renkama informacija apie tokius sklypus ar teritorijas. Pavyzdžiui, kur yra apleistos statybos, nešienaujama žolė, ir niekaip nenaudojama žemė. Tokia informacija perduodama savivaldybei. Be to, veikla tam tikroje teritorijoje fiksuojama dokumentuose – įvairiuose leidimuose, deklaracijose“, - kaip atpažins spekuliantus DELFI pasakojo A. Zuokas.
Iki šiol įstatyme buvo numatytas 1,5 proc. mokesčio tarifas nuo nominalios indeksuotos žemės vertės, naujajame įstatyme nustatyta mokesčio tarifo riba – iki 4 proc., mokestį skaičiuojant nuo rinkos vertės, kuri yra gerokai didesnė nei pirmoji.
Sklypus pirks spekuliantai?
„Ober-Haus“ Rinkotyros ir vertinimo skyriaus vadovas Saulius Vagonis įsitikinęs, kad be labai aiškių kriterijų sunku įvardinti, kas yra miestui prasikaltęs spekuliantas, neprižiūrintis savo turto, o kas - rūpesčių dėl krizės prispaustas verslininkas, sunkiai mokantis palūkanas bankui už tą patį įkeistą sklypą.
„Būtų įdomu išgirsti labai konkrečius kriterijus. Reikia pripažinti, kad gali būti įvairių dalykų, kai kas norėdamas parduoti žemę tyčia laiko ją nesutvarkytą, bet nemažai verslo patiria sunkumų: negauna banko kredito, susiduria su tos pačios savivaldybės biurokratinėmis problemomis projektuodamas pastatus, keisdamas žemės paskirtį, įsivėlė į ginčus su kaimynais ar pan., tai gali būti veiklą planuojantys subjektai, bet negalintys nieko padaryti”, - svarsto S. Vagonis.
Pasak jo, žemės rinka šiuo metu visiškai sustojusi, todėl net ir norintieji parduoti savo nevystomus sklypus vargu, ar ras pirkėją už padorią kainą. Dėl tos pačios priežastis sunku prognozuoti ir kainų korekciją.
„Šiuo metu nėra prielaidų, kad tie sklypai patektų į rankas tų, kurie kažką veiktų. Labai tikėtina, kad tie sklypai pusvelčiui atiteks lygiai tokiam pačiam spekuliantui, kuris tik bus pajėgus mokėti tą mokestį”, - kalba S. Vagonis.
„Kas bus, jeigu tie sklypai yra įkeisti bankui ir žmogus dabar nieko negali daryti, iš paskutiniųjų moka palūkanas, o dabar prisidės dar vienas mokestis, nes jis nieko nedaro, nors neturi pinigų, nes moka palūkanas bankui? O to turto vertė gerokai mažesnė negu paskola”, - kalba S. Vagonis.
Prognozuoja kainų kritimą
„Be abejonės, kad kainos kris, vienareikšmiškai. Šiandien rinkos nėra, tų pirkėjų praktiškai nėra. Tas įstatymas padarytas neapgalvotai, jis pablogins ne tik spekuliatyviais tikslais žemės įsigijusiųjų padėtį, bet ir kitų”, - sako R. Dargis, pridurdamas, kad, nors kainos kris, tikslios korekcijos žemės sklypų rinkoje šiuo metu neįmanoma prognozuoti.
„RE/MAX Lietuva“ regiono direktorius Žiuljenas Galeckas įsitikinęs, kad pirkėjų sklypams Vilniuje kol kas daug nėra ir dideli skersvėjai rinkos neištiks. „Nėra pirkėjų, ką čia bepajudinsi, daryk ką nori“, - sakė Ž. Galeckas.
„Inreal“ Konsultacijų ir analizės departamento vadovas Arnoldas Antanavičius mano, kad skaičiuojant nuo rinkos vertės mokestinė našta garantuotai išaugs, kas gali atbaidyti investuotojus, kitaip tariant – potencialus sklypų pirkėjus, norinčius juose kažką daryti ir galinčius mokėti mokesčius.
„Neapibrėžtumas bei papildoma mokestinė našta gali mažinti investicijų kiekį. Tikėtina, jog, siekdami minimizuoti riziką, potencialūs investuotojai, skaičiuodami investicinių projektų preliminarius pelningumo rodiklius, taikys maksimalų mokesčio tarifą, dėl kurio projektų finansiniai rodikliai gali nebetenkinti investuotojų lūkesčių, todėl tokių investicijų būtų atsisakoma“, - kalbėjo A. Antanavičius. Anot jo, kuo didesnės išlaidos tenka nekilnojamajam turtui, tuo labiau jo vertė mažėja.
„Jei naujai įvesti mokesčiai būtų smarkiai didesni nei mokami šiandien, tai tikėtina, jog dalis savininkų būtų linkę atsisakyti savo turto. Dėl šios priežasties išaugusi pasiūla galėtų paveikti ir sklypų kainas“, - sakė A. Antanavičius. Anot jo, kitokia padėtis su žemės ūkio paskirties žemės sklypais, jie gali sulaukti daugiau pirkėjų.
Tuo tarpu Registrų centro duomenys dėl sandorių skaičius Vilniaus mieste nėra labai pesimistiški.
2007 m. registruota 2660 sandorių. Su sunkmečiu jų skaičius mažėjo: 2008 m. registruota 1530, 2009 m. -1253 sandoriai, nuo 2010 m. rinka pradėjo kiek atsigauti ir buvo įregistruota 1730 žemės sklypų sandorių Vilniaus mieste, 2011 m. per vienuolika mėnesių – 1919.
DELFI pašnekovai tvirtina, kad toks statistikos augimas neatspindi tikrosios padėties ir dabar daugiau registruojama ne realių sandorių, kuomet sklypas įgyjamas už rinkos vertę, o įvairūs perleidimai, sklypų sujungimai, bankų perėmimai ir pan.
