„Vien juoką kelia planuojamos iš jos surinkti pajamos. Akivaizdu, kad to mokesčio tikslas yra ne surinkti pajamas, o nubausti prabangaus turto turėtojus. Manau, kad galutiniame variante apskritai galime susidurti su situacija, kad atsiras santykinai nedaug potencialių šio turto turėtojų, kurie realiai tą mokestį mokės“, – DELFI savo nuomonę apie trečiadienį priimtą NT mokesčio įstatymo pataisą išsakė ji.
Ekonomistė mano, kad netrukus turėtų pasipilti prašantys įvairių išimčių.
„Aš įsivaizduoju, kad tokiam milijonierių mieste kaip Palanga tuoj pat bus prašoma išlygų seniems žmonėms, pensininkams, kurie valdo namus, kurių vertė rinkos kainomis bent jau bumo metu gerokai viršijo milijoną. Ir ką jiems tokioje situacijoje daryti? Ar valstybė iš jų išpirks namus už tą milijoną ar du, tris? Galima sakyti, kad tai mokestis, neturintis daug prasmės ir tiek tų žinių. Populizmas absoliutus“, – sprendimą kritikavo V. Klyvienė.
Seimo priimtame NT mokesčio įstatyme numatyta, kad mokestis bus renkamas pagal Registrų centre kaupiamus duomenis. Ši institucija kasmet atlieka masinį viso šalyje esančio NT vertinimą.
Ekonomistė mano, kad prireikus susimokėti mokestį gali kilti daug ginčų, ar turtas iš tiesų vertas daugiau nei 1 mln. Lt.
Dar vienas įstatymo trūkumas – didelis ir nelankstus 1 proc. metinis tarifas vertei, viršijančiai 1 mln. Lt.
„Rimtas tarifas, jo dydis vers lobistines grupuotes spausti, kad atsirastų tam tikrų išimčių. Noriu pasakyti, kad yra labai daug diskusijų ir dėl tokios niekingos sumos, kurią planuojama surinkti, veltis į tokius reikalus kažin, ar apsimoka“, – sakė V. Klyvienė.
Taip pat neaišku, ar mokesčio administravimas nekainuos brangiau nei planuojama iš jo surinkti.
„Administravimo sąnaudos turi sudaryti nedidelę dalį pajamų. Gali būti, kad kai ta bazė yra tokia siaura, o terlionės rūpesčių ją administruoti, įvertinti kils daug, tai tada vėl... Jeigu sąnaudos sudaro santykinai didelę dalį nuo planuojamų gauti pajamų, mokesčių ekspertai sako, gal tada nereikia tokio mokesčio apskritai įvedinėti, nes jis neduoda jokios naudos, tik daro mokesčių sistemą sudėtingesnę, o tai nėra pageidautina“, – dėstė ekonomistė.
Iš visuotinio NT mokesčio būtų daugiau naudos
V. Klyvienė, kaip ir daugelis kitų ekonomistų, pritaria visuotiniam NT mokesčiui.
„Aš ir dauguma ekonomistų siūlėme įvesti daugiau mažiau visuotinį mokestį su tam tikru neapmokestinamu minimumu, kad nepaliestų pačių neturtingiausių žmonių ir su santykinai nedideliu tarifu, ką padarė latviai. Paskui pagal situaciją jie žaidžia su tais tarifais. Tokio mokesčio įvedime aš matau didesnę prasmę, jis būtų logiškas, būtų prevencija nuo ateityje galimai nestabilios NT raidos ir panašiai, o šito mokesčio prasmės aš nelabai matau“, – kalbėjo pašnekovė.
Mažiau nei už 1 mln. Lt butų prisipirkęs investuotojas nemokės
„Praktiškai per vieną mėnesį tikslas pasikeitė iš esmės“, – DELFI sakė J. Rojaka.
„Jeigu tikslas yra įvesti solidarumą, tam tikrą naštos pasidalinimą, tai, be jokios abejonės, toks mokestis, kurį teks mokėti šiek tiek daugiau nei 1100-ui asmenų, solidarumo šiek tiek duos. Kita vertus, jeigu pagrindinis tikslas išplėsti mokestinę bazę, pritraukti kiek įmanoma daugiau įplaukų, tai, žinoma, tai nėra tas variantas, kuris garantuoja didesnes įplaukas“, – kalbėjo analitikė.
Pasak pašnekovės, net ir priėmus įstatymą vis tiek išlieka daug klausimų dėl apmokestinamo turto vertės. Tarkime, įstatyme nustatyta, jog NT mokestis būtų taikomas turtui, kurio vertė viršija 1 mln. Lt pagal Registrų centro duomenis, tačiau J. Rojaka sako, jog rinkos vertės smarkiai atsilieka nuo kadastro duomenų, mat po NT bumo atėjo sąstingis.
„Mes matome, kad Lietuvos sąlygomis rinkos vertė šokinėja gana smarkiai ir tai, kas kainavo 2 mln. Lt prieš dvejus metus, tikriausiai dabar nekainuoja ir milijono, todėl ir planuoti tokias įmokas į biudžetą yra ganėtinai sudėtinga“, – aiškino J. Rojaka.
Analitikė taip pat sako esanti nustebusi, kad Seimas neapmokestino antro, trečio ir visų kitų būstų, kurių bendra suminė vertė gali ir nesiekti 1 mln. Lt. Anot jos, žmogus gali orientuotis ne į prabangų būstą, be supirkinėti pigesnį NT – ir nors tai yra investicija, ji nebus apmokestinama.
„Antras, trečias butas yra labiau investicijos, kurios iš principo taipogi turėtų būti apmokestinamos, jeigu mes siekiame solidarumo“, – svarstė DNB banko analitikė.
