Vilnius švenčia gimtadienį ir dar vieną aukso amžiųistorinės nuotraukos

 (79)
„Šiuo metu Vilnius išgyvena labai gerą ir gražų periodą. Iš sovietinio miesto vėl virstame atgal į atvirą, daugiakultūrišką, kūrybingą ir dinamišką Europos šalies sostinę. Mums duota pamatyti labai gražų virsmą“, – stebėdamas, kaip paskutiniais metais keičiasi Vilnius, kalba buvęs sostinės vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis.
Vilnius seniau ir dabar
Vilnius seniau ir dabar
© DELFI

Sausio 25 d. - Lietuvos sostinės Vilniaus gimtadienis. Ši diena miestui ypatinga tuo, kad dar 1323 m. šią dieną gimė Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino laiškas, kuriame pirmą kartą užrašytas miesto vardas.

Portalas DELFI kviečia susipažinti su XIX-XX a. pradžios nuotraukomis, kuriose galima matyti, kaip istorinės Vilnius centro vietos atrodė tuomet, o kaip jos atrodo dabar.

„Jei lygintume tai, kas buvo XIX a. ir ką turime dabar, tai pokyčių yra visokių. Kai kurios vietos yra akivaizdžiai išgražėjusios“, – kalbėjo M. Pakalnis.

Pasak architekto prieš daugiau nei 100 metų tiek dabartinis Gedimino prospektas, tiek miesto Senamiestis atrodė apleisti, daug nebaigtų statinių.


M. Ažušilio nuotr./Juozapas Čechavičius: Šv. Onos ir Bernardino bažnyčios Vilniuje, 1874m. VUB. Redagavimas VVA.

„Pats prospektas gal ir buvo kurtas pagal to laikmečio kanonus, bet Senamiestis buvo ganėtinai purvinokas ir apdriskęs, – savo pastebėjimais dalijosi architektas. – Dabar Vilnius daugeliu atveju yra kitoks. Senasis Vilnius buvo daug labiau aptriušęs, nebuvo toks blizgantis ir šviečiantis kaip dabar“.


T. Vinicko nuotr./Aušros (Medininkų) vartai, apie 1905-1907m. Išleido Klara Rio.

M. Pakalnis pastebėjo, kad per paskutinius 20 metų Vilniuje gyventojai ir miesto svečiai galėjo stebėti labai greitai besikeičiantį miesto veidą: „Iš provincijos miesto Vilnius tapo Europos šalies sostine ir pokyčiai yra aiškiai matomi“.


M. Ažušilio nuotr./Vilhelmas Zacharčikas: Vilniaus katedra, 1866m.

Paklaustas apie į prestižinį rajoną pavirtusį Užupį, M. Pakalnis priminė, kad istoriškai šis rajonas buvo priemiestis, susiformavęs už miesto sienos, kur gyveno vargingesnis visuomenės sluoksnis. Nors rajonas ir galėjo atrodyti romantiškai, tačiau čia stovėjo apgriuvę pastatai.

„Gyventojams ten didelio gėrio nebuvo, – kalbėjo pašnekovas. – Vertingiausia Užupio dalis, aplink Užupio angelą, yra išlikusi, tačiau toliau stovi sovietiniai daugiabučiai. Dar pats atsimenu, kai Užupis buvo ganėtinai smirdintis, purvinas ir aptrupėjusiais namų kampais. O dabar jis pavirtęs šviečiančia ir blizgančia miesto dalimi“.


T. Vinicko nuotr./Jurgis Hopenas: Užupis ir Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčios bokštas, 1935 m.

Architektas pastebėjo, kad ir vaizdas į Gedimino kalną nuo kitos Neries upės pusės per šimtmetį gerokai pasikeitė: senasis Gedimino bokštas turėjo du aukštus ir trečiame – telegrafo ryšio būdelę, kuri vėliau pavirto šiuo metu stovinčiu trečiuoju bokšto aukštu.

„Taip pat Valdovų rūmai buvo apdriskę, o dabar yra šiek tiek „pakelti“ ir atrodo daug įspūdingiau“, - pastebėjo architektas.


K. Pansevič nuotr./Neries pakrantė ir pilies kalnas, apie 1905-1908 m. Išleido D. Vizūnas.

Pasiteiravus, kada, architekto nuomone, Vilnius išgyveno savo architektūrinį aukso amžių, M. Pakalnis įvardijo tris laikotarpius.


M. Ažušilio nuotr./Katedros bažnyčia, apie 1910m. Išleido Teodor Piętka, Breslau.

„Vienas periodas buvo, kai buvo sukurtas Vilniaus barokas. Sunku pasakyti apie gotikinį Vilniaus laikotarpį, nes tik piešinius turime, bet manau ir šis laikas. O dabar turime naują atgimimą: pavyzdžiui, atsirado naujo laikotarpio ženklai – aukštybiniai pastatai“, - pridėjo architektas.


K. Panvevič nuotr./V. Zacharčikas: Vilniaus universitetas ir Generalgubernatūra apie 1866m.

www.DELFI.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Naujienų prenumerata

Nekilnojamasis turtas

Vilniaus valdantieji išbraukė klausimą dėl arenų NT mokesčio (2)

Vilniaus taryba trečiadienį nesvarstė nekilnojamojo turto mokesčio lengvatų arenoms ir koncertų salėms klausimo. Opozicija tvirtino, kad atleisti nuo mokesčio numatyta tik vieną iš 10-ties objektų - „MG Baltic“ akcininkų valdomą Vito Gerulaičio teniso akademiją. Vilniaus meras Remigijus Šimašius tai pavadino technine klaida.

Specialistai pataria, kaip tvarkytis su valstybiniu nekilnojamuoju turtu (1)

Naujausiais Valstybės turto informacinės paieškos sistemos (VTIPS) duomenimis, valstybė turi daugiau nei 30 000 nekilnojamojo turto objektų, kurių bendras plotas siekia beveik 17 mln. kv. m. Įsibėgėjus valstybinio nekilnojamojo turto (NT) registravimui tapo akivaizdu, kad valstybė patiria nuostolių dėl neefektyvaus jo valdymo. Pasak nekilnojamojo turto ekspertų, sprendžiant šią problemą, pirmiausia reikia inventorizuoti visą turtą, parduoti perteklinį, o likusiam taikyti nuomos principą. Tokiu būdu valstybinės institucijos būtų skatinamos atsakingai naudoti nekilnojamąjį turtą, rašoma "Newsec" pranešime spaudai.

Lapkritį augo NT pardavimai (4)

Nekilnojamojo turto (NT) rinka rudens pabaigoje išliko rami – pagal pirkimo sandoriais perleistų objektų skaičių lapkritis 3,4 proc. nusileido spaliui. Visgi net ir po pasyvaus lapkričio šiemet būsto rinkos rodikliai jau spėjo aplenkti visų 2015 m. rezultatus.

Užsislaptinęs turtuolių kvartalas žengia naują žingsnį: atveria savo vartus (165)

Vilniaus Laurų gyvenvietė transformuojasi ir pamažu keičia uždaro, šeimyniniais ryšiais pagrįsto, tik privilegijuotiesiems skirto rajono įvaizdį. Nekilnojamojo turto brokeriai pastebi, kad ilgai save nuo smalsuolių akių saugojusiais Laurais domisi prabangaus, vertę išlaikančio būsto ieškantys bei saugumą ir privatumą vertinantys pirkėjai.

Lazdynų baseino idėja iš vizijos pradeda virsti darbais (1)

Antradienį Vilniaus miesto savivaldybė paskelbė daugiafunkcio Lazdynų sveikatinimo centro rangos konkursą. Praėjusiais metais pristatyta architektūrinė idėja virsta baseino statybomis – parengus baseino projektą ir gavus visus leidimus, pradėtas rangos darbų konkursas. Naujas plaukimo baseinas Vilniuje nebuvo statomas jau tris dešimtis metų, rašoma savivaldybės pranešime spaudai.