Kaip skelbia „Inreal“ bendrovė, vidutinę naujo būsto kainą per paskutinius trejus metus išaugino dideli gyvenamojo nekilnojamojo turto projektai.
Nekilnojamojo turto sektoriaus bendrovės duomenimis, 2012-2015 (iki rugsėjo 22 d.) m. labiausiai naujų butų kainos pakilo Baltupiuose (+18,6 proc.), Žirmūnuose (+11,4 proc.) ir Antakalnyje (+10,8 proc.).
Kaip minėta anksčiau, ne visuose sostinės rajonuose fiksuojamas naujų butų kainų kilimas. Vilkpėdėje naujų butų kainos per trejus metus krito 9,7 proc., Naujininkuose – 4,3 proc., Pašilaičiuose – 0,7 proc.
„Inreal” investicijų ir analizės departamento vadovas Arnoldas Antanavičius teigia: „Didžiuosiuose būsto projektuose: „Antakalnio terasos“ Antakalnyje, „Ozo parke“ Baltupiuose, „Oslo namuose“ ir „Naujamiesčio namuose“ Naujamiestyje, „Vilmestos“ kvartale Pilaitėje bei „Bajorų kalvose“ Visoriuose kvadratinio metro kaina kilo vidutiniškai 14-18 proc. Kadangi šie projektai užėmė didelę rinkos dalį ir iš dalies tapo jos formuotojais, tai galima laikyti pagrindine priežastimi, kodėl didėjo vidutinė naujos statybos butų kaina Vilniuje“.
Pasak eksperto, rajonai, kurie gavo mažiau naujus projektus pradedančių statytojų dėmesio, buvo linkę išlaikyti stabilias kainas arba jas mažinti.
Ne vienodai kito naujų butų kainos ir kalbant apie skirtingų segmentų projektus. Per trejus metus prestižinės klasės butų kainos krito 2,2 proc., vidutinės klasės kilo 11,2 proc., ekonominės taip pat augo apie 7 proc.
„Inreal“ specialistai pastebi per trejus metus įvykusius pokyčius ir naujų butų vidutiniame plote. 2012 m. pradžioje vidutinis naujos statybos plotas buvo 64 proc., šiuo metu – apie 55 kv. m.
„Mažindami butų plotą vystytojai siekia didinti likvidumą, sėkmingai parduoti butus“, - kalbėjo A. Antanavičius.
Nepaisant sumažėjusio vidutinio naujos statybos buto ploto, specialistas pastebi, kad ryškėja nauja tendencija: vis populiaresniais tampa 3-4 kambarių butai.
„Manau, kad prie tokių tendencijų jau prisitaiko nekilnojamojo turto vystytojai ir toliau vidutinis būsto dydis jau neturėtų mažėti. Kartu turėtų didėti ir vidutinė suminė buto kaina“, - pridėjo jis.
Nors vidutinė kvadratinio metro naujo buto kaina per trejus metus pakilo, lyginant su 2012 m., galutinė kaina, kurią išleidžia pirkėjas naujam butui, sostinėje yra apie 6 proc. mažesnė. Prieš trejus metus vidutinė naujos statybos butui išleidžiama suma siekė 96,3 tūkst. eurų, šiuo metu – 90,7 tūkst. eurų.
„Tai rodo, kad rinkoje pirkėjai dar nėra tokie pajėgūs ir perkamoji galia dar nėra visiškai atsigavusi“, - pastebėjo nekilnojamojo turto ekspertas.
Kalbėdamas apie naujų butų kainų perspektyvas, A. Antanavičius įžvelgė galimybę, kad ateityje kainos gali mažėti dėl vis dar aktyvaus pasiūlos augimo.
Pasak jo, nors pernai metų pabaigoje dėl euro ar šių metų pradžioje dėl Lietuvos banko įvedamų sugriežtintų skolinimosi taisyklių butų pardavimai augo, rugpjūčio mėnesio duomenys rodo, kad naujos statybos butų buvo parduota apie 30 proc. mažiau nei šių metų vidurkis.
„Inreal“ ekspertui nerimą kelia ir didėjantis neparduotų naujos statybos butų „sandėlis“. Šiuo metu jame yra apie 4800 butų, o kiekvieną mėnesį jis pasipildo dar 80-100 naujų butų.
„Vadinasi, pirkimo tokio nėra, kad amortizuotų augančią pasiūlą“, - akcentavo pašnekovas.
Pasak jo, kol kas situacija nėra bloga: „Inreal“ skaičiuojamas likvidumo rodiklis siekia 1,5-1,6 (laikotarpis metais, per kurį būtų galima parduoti visus neparduotus butus).
„Bet jei pardavimai bus kaip rugpjūčio mėnesį ir toliau ar dar suprastės, tai šis rodiklis gali pakilti ir iki 2,5 metų“, - įžvelgė A. Antanavičius.
