Vilniaus būsto rinkoje – pavojingos tendencijos

 (72)
Nors praėjusiais metais Lietuvos būsto rinka kiek sulėtino savo apsukas, tačiau bendri paklausos rodikliai nedaug atsiliko nuo itin aktyvių 2014 metų. Pasak „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovo Sauliaus Vagonio, Vilniuje vėl kaip ir prieš 7–8 metus stebimas naujų plėtotojų rinkoje atsiradimas, kuris signalizuoja, kad net ir nepatyrę rinkos dalyviai imasi sudėtingų plėtros ir turto realizacijos procesų.
© DELFI / Mindaugas Ažušilis

Registrų centro duomenimis, pernai Lietuvoje sudaryta beveik 9 proc. mažiau butų ir 7 proc. mažiau namų pirkimo-pardavimo sandorių nei per 2014 m. Šiame kontekste labai išsiskiria sostinė, kur sandorių skaičiaus nuosmukis buvo praktiškai nejuntamas. Palyginti su 2014 metais, Vilniuje butų sandorių skaičius per 2015 metus sumažėjo tik 1 proc., o namų sandorių kiekis ūgtelėjo net 16 proc.

Kituose šalies didmiesčiuose fiksuotos šiek tiek prastesnės tendencijos – Kaune butų sandorių skaičius sumenko 10 proc., Klaipėdoje – 7 proc., Šiauliuose – 8 proc., Panevėžyje – 6 proc. Skirtingai nei Vilniuje, likusiuose šalies didmiesčiuose 2015 m. namų sandorių skaičius taip pat mažėjo: Kaune ir Klaipėdoje – 3 proc., Šiauliuose – 10 proc., o Panevėžyje – net 24 proc.

Akivaizdu, kad šalies sostinė pernai išlaikė lyderio pozicijas ir rinkos aktyvumas pastebimai skiriasi nuo kitų šalies didmiesčių. Tą puikiai iliustruoja santykinės butų ir namų sandorių apimtys, tenkančios miestų gyventojams. 2015 metais Vilniuje 1 tūkst. gyventojų teko 19,8 parduoto būsto (butų ir namų), Klaipėdoje – 19,1, Šiauliuose – 16,5, Kaune – 15,4, o Panevėžyje – 13,1. Tad kiti šalies didmiesčiai nuo Vilniaus miesto pagal rinkos aktyvumą 1 tūkst. gyventojų atsilieka nuo 5 proc. (Klaipėdoje) iki 50 proc. (Panevėžyje).

Pernai ir toliau fiksuotos sparčiai augančios investicijos į Lietuvos gyvenamųjų patalpų sektorių. Statistikos departamento duomenimis, per 2015 metus gyvenamųjų pastatų statybos darbų atlikta už 423 mln. eurų (17 proc. nuo visų atliktų statybos darbų) arba 38 proc. daugiau nei per 2014 metais. Akivaizdu, kad didelė dalis šių darbų teko daugiabučių statyboms šalies sostinėje, kurioje fiksuojamos rekordinės pasiūlos apimtys per pastaruosius 7 metus.

„Ober-Haus“ duomenimis, 2015 metais Vilniuje pastatyti 3 558 butai arba 27 proc. daugiau nei 2014 metais. Sostinėje iš viso įgyvendinti 44 skirtingi daugiabučių namų projektai. Palyginti su 2014 metais, matomas akivaizdus naujos statybos butų pasiūlos augimas centrinėje miesto dalyje ir prestižiniuose rajonuose: 2015 metais naujai pastatytų butų dalis miegamuosiuose rajonuose mažėjo nuo 75 iki 60 proc. Centrinėje miesto dalyje (Naujamiestyje, Senamiestyje ir Užupyje) naujos statybos butų dalis 2015 metais ūgtelėjo nuo 13 iki 17 proc., prestižiniuose rajonuose (Antakalnyje, Žvėryne ir Valakampiuose) augo nuo 12 iki 23 proc.

Saulius Vagonis
Saulius Vagonis
© Ober-haus.lt nuotr.

„Deja, bet ne visi plėtotojai gerai apskaičiuoja savo galimybes ir įgyvendinamų projektų potencialą, todėl net ir itin aktyvioje dabartinėje rinkoje galima išgirsti liūdnų istorijų apie nekokybiškai pastatytus ar taip ir nepabaigtus projektus bei nukentėjusius pirkėjus“, – pastebi S. Vagonis.

Bet kokiu atveju, šiuo metu pirkėjas Vilniuje turi itin plačias pasirinkimo galimybes beveik visose Vilniaus miesto zonose ir gausų įvairią patirtį turinčių plėtotojų būrį. Šiemet plėtotojai ir toliau vilios pirkėjus gausia butų pasiūla, kadangi Vilniuje per metus planuojama pastatyti tiek pat butų kaip ir 2015 metais (apie 3,6 tūkst.), bus baigti tokie projektai kaip „Užupio vartai“, „Domino namai“, „Naujoji Pilaitė“, „Naujoji Rivjera“, „Antakalnio parkas“, „Linkmenų ežerai“ ir kt.

2015-ieji metai nebuvo itin gausūs pasiūlos atžvilgiu kituose šalies didmiesčiuose. „Ober-Haus“ duomenimis, Kaune per 2015 metus iš viso pastatyti 255 butai (9 daugiabučių projektai) arba 40 proc. mažiau nei 2014 metais. Klaipėdoje plėtotojai taip pat išlieka atsargūs ir per 2015 metus įgyvendino 6 nedidelius daugiabučių projektus, kuriuose įrengtas 131 butas. Ir tai yra 27 proc. mažiau nei jų buvo pastatyta 2014 metais. Didesnio pasiūlos šuolio šiuose didmiesčiuose nenumatoma ir šiemet, kadangi plėtotojai jau seniai pamiršo apie didesnių projektų plėtrą ir koncentruojasi į mažesnės apimties daugiabučius.

„2006–2009 m. laikotarpiu Kaune ir Klaipėdoje kasmet buvo pastatoma nuo 600 iki 1,1 tūkst. butų, todėl dabartinės apimtys atrodo ne itin gausios. Tačiau tam įtakos turi esama rinkos situacija ir plėtotojų nenoras prisiimti didesnės vertės projektų įgyvendinimo“,– teigia S. Vagonis.

Šiauliuose ir Panevėžyje situacija dar vangesnė ir šiuose miestuose projektus įgyvendina tik keli plėtotojai. Pernai Šiauliuose pastatytas vienas daugiabutis Miglovaros gatvėje (27 butai), o Panevėžyje po šešių metų pertraukos įgyvendinamas nedidelis penkių namų mažaaukštės statybos projektas Molainių gatvėje, 2015 m. čia pastatyti du namai, kuriuose įrengta 12 butų.

„Kaip ir prognozavome prieš metus, praėjusius metus galima laikyti itin sėkmingais būsto rinkai, kadangi bendri būsto paklausos rodikliai iš esmės išsilaikė panašaus lygio kaip ir 2014-aisiais. Gal kiek nuvilia vis dar per mažos daugiabučių namų statybų apimtys Kauno ir Klaipėdos miestuose, tačiau plėtotojai įsidrąsina ir šiuose didmiesčiuose ir stengiasi po truputį įgyvendinti vis įdomesnius projektus, pavyzdžiui, „YIT Kaustos“ vystomas gyvenamasis projektas „Piliamiestis“ Kauno centrinėje miesto dalyje, kur per penkerius metus planuojama pastatyti apie 400 butų.

O prognozuojamos artimiausių metų ūkio augimo perspektyvos, žmonių perkamosios galios didėjimas bei žemos palūkanos gali ir toliau sėkmingai stimuliuoti bent jau didžiausių šalies miestų nekilnojamojo turto rinkas bei prisidėti prie sėkmingo naujai statomų ir planuojamų projektų įgyvendinimo“, – teigia S. Vagonis.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Nekilnojamasis turtas

Nacionalinio stadiono konkurse liko du dalyviai (15)

Beveik 90 mln. eurų vertės nacionalinio stadiono Vilniuje statybos ir valdymo koncesijos konkurse liko du dalyviai - koncerno „Icor“ inžinerinių tinklų bendrovės „Axis Industries“ vadovaujamas konsorciumas ir bendrovė Vilniaus nacionalinis stadionas, kurią specialiai šiam projektui įkūrė „Kauno dujotiekio statybos“ (KDS) grupė ir Lenkijos „Budimex“.

Centrinėje NATO būstinėje – ir lietuviški baldai (2)

Gegužės 26 dieną NATO viršūnių susitikimas Briuselyje vyksta naujoje NATO būstinėje. Šiame susitikime dalyvaujanti ir Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasidžiaugė, kad naujoje NATO būstinėje bus ir lietuviškų akcentų – čia stovės „Ergolain“ minkšti baldai. Šią minkštų baldų seriją BAY kompanijai sukūrė dizaineriai Inesa Malafej ir Arūnas Sukarevičius (dizaino studija „etc.etc“).

Paveldosaugininkai bando užkirsti kelią Belmonto užtvankos Vilniuje griovimui (19)

Aplinkos ministerijos norima išardyti Belmonto užtvanka Vilniuje yra kultūros vertybė, teigia paveldosaugininkai. Siekiant tam užkirsti kelią, pradėta procedūra įtraukti užtvanką į kultūros vertybių registrą.

Statybos inspekcija aiškinasi, ar teisėtai išduotas leidimas statyboms prie Misionierių vienuolyno (17)

Statybos inspekcija aiškinasi, ar teisėtai išduotas leidimas daugiabučio statyboms sostinės senamiestyje prie Misionierių vienuolyno, vietoje buvusio Vaikelio Jėzaus vaikų prieglaudos pastato, kuriame sovietmečiu veikė ligoninė.

Jungiasi „Re/Max“ ir „Reon“ (2)

Lietuvos nekilnojamojo turto rinka sulaukė pokyčių - „Re/Max“ kompanija jungiasi su gyvenamosios paskirties patalpų nuomos rinkos lydere „Reon“.