„Kas mane pažįsta, žino, kad aš linkęs drumsti vandenį. Šiandien nebus išimtis. Aš būsiu tas, kuris pranašauja apokalipses ir bando apginti tą nuomonę“, – diskusijoje apie NT rinkos burbulus sakė jis.

Apie tai, ką prieš ją sakė kiti pranešėjai galima paskaityti čia.

A. Antanavičius paprašė parodyti „Ober-Haus“ vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovo Sauliaus Vagonio naudotą grafiką, kuriame pavaizduotas ekonominių burbulų formavimasis.

„Esmė tokia, esą bankų finansavimas pakeitė visą NT rinkos kryptį. Nuo 2000 metų labai šoko rinkos kainos ir traktuojama, kad tai normalu ir natūralu. Mano supratimu, tai visiškai nenormalu ir galima rasti panašių atitikmenų greitųjų kreditų politikai. Tik čia yra kitas lygmuo ir bankai tai daro daug solidžiau“, – kalbėjo A. Antanavičius.

Jis palygino, kad greitieji kreditai sako, kad: „Va, jums trūksta 100 eurų vakarėliui, tai pasiskolink, o po to atiduosi“.

Tuo metu bankas sako: „Tau trūksta 100 tūkst. eurų svajonių būstui, tai tu nelauk, kol nukris kainos, pasiimk 100 tūkst. dabar ir atiduosi kada nors vėliau“.

„Tokia logika ir kaitina NT kainas“, – kalbėjo NT specialistas.

Esame prieš nuopolį?

A. Antanavičius rodė į grafiką ir pažymėjo, kad jame yra vienas pakritimas, vadinamas „bulių spąstais“ (angl. bull trap), kur rinka pagalvoja, kad viskas yra gerai ir augs toliau.

„Tada pasiekimas „return to normal“ (liet. grįžimas į normalumą). Tai pagal tai, ką jau kurį laiką girdžiu viešumoje ir ką šiandien pranešėjai kalbėjo, visi kalba, kad viskas yra gerai, subalansuota, grįžome į normalias vėžes. Man tai labai panašu į tą „grįžimą į normalumą“. Tada klausimas yra, kas laukia po jo?“ – klausė jis.

Specialisto teigimu, žmonės patys save (nebūtinai specialiai) įtikina tuo, ko nori.

„Tiesiog suveikia subjektyvūs dalykai, kai žmogus į kažką nekreipia dėmesio arba yra linkęs ignoruoti situaciją, nes to dar nėra buvę. Lietuvoje dar niekada nėra buvę, kad NT paaugtų 20 proc. ir tada labai stipriai smuktų į apačią“, – kalbėjo jis.

A. Antanavičius taip pat sukritikavo nuolatinį dabartinės situacijos lyginimą su 2008 metais.

„Sakoma, kad dar nepasiekėme tų laikų, todėl dar nekrisime. Tai yra visiškai techninis požiūris. O kodėl negali būti kitaip? Manau, kad labai didelė tikimybė, jog bus kitaip. Jei reikėtų lažintis, tai statyčiau už tai, kad esame toje vietoje „grįžimas į normalumą“, – sakė jis.

Kainos turėjo kristi dar 50 proc.

A. Antanavičius aiškino, kad Lietuvoje tarpas tarp „bulių spąstų“ ir istorinio kainų vidurkio yra gerokai didesnis, bet tai santykinis dalykas, nes 2 ar 3 metus buvo kainų stagnacija.

„Yra tam tikras mūsų konformistinis požiūris, kad pasiektas žemiausias kainų lygis yra kainų dugnas. Bet kas nusprendė, kad tai yra kainų dugnas? Dėl to, kad tai kurį laiką buvo stabilus lygis, dar nereiškia, kad tai dugnas.

Tai reiškia, kad buvo sustojęs kainų kritimas, o jis realiai sustojo dėl to, kad tuo metu pagrindiniai šalies bankai įsteigė antrines bendroves, kurių pagrindinis tikslas buvo supirkinėti varžytinėse parduodamą turtą ir neleisti kainoms nukristi“, – kalbėjo jis.

Specialisto manymu, toks bankų manevras buvo teisingas, jis apgynę rinką nuo totalaus sugriuvimo, nes kainos būtų važiavusios dar žemyn.

„Padariau paskaičiavimus, remdamasis užsienio praktika, ir tikras kainų lygis, mano nuomone, 2009–2010 metais turėjo nukristi dar 50 proc., jei nebūtų įsikišusios bankų antrinės bendrovės su dirbtiniu palaikymu. Tai paskaičiavau pagal tuometines vidutines gyventojų pajamas“, – pridūrė A. Antanavičius.

Būstas – perkaitęs

„Žmonės yra linkę ignoruoti neracionalumo momentą, kad perki pervertintą būstą, nes kainos greičiausiai vis tiek kils, tai nieko nepraloši. Manau, kad tai klaida. Tai spąstai, kuriuose yra ir mūsų rinka, ir visos kitos“, – įspėjo A. Antanavičius.

Jis sakė, kad tas kainų lygis, kuris yra dabar, yra palaikomas būtent dosnaus bankinio finansavimo – be jo kainų lygis turėtų būti kur kas žemiau.

„Būstas Vilniuje yra stipriai perkaitęs, stipriai pervertintas ir žmonės jį perkantys, mano supratimu, daro neteisingai ir permoka. Tai nėra tragedija, jei tikime, kad mūsų atlyginimai sparčiai augs ateityje, bet tai optimistinis požiūris“, – sakė A. Antanavičius.

Pavadino gąsdinimu

Į tokius pareiškimus sureagavo statybų bendrovės „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis.

„Tu protingas esi, viską... Bet labai nori pagąsdinti šitą publiką ir tautą“, – A. Antanavičiui sakė jis.

A. Avulio teigimu, esminė A. Antanvičiaus klaida – kad jis neatsižvelgia į gyventojų atlyginimų augimą.

Arvydas Avulis

„Mes tiesiog neturime kitos išeities, nes jau pusė milijono Lietuvos gyventojų išvyko dėl vienos priežasties: dėl to, kad Skandinavijoje yra du ar tris kartus didesni atlyginimai. Nori, nenori, visi mes čia tuos atlyginimus didinsime ir kuo greičiau jie pasieks žmonės, tuo greičiau mes atsipūsime nuo emigracijos. Jeigu atlyginimai auga, visa tavo teorija griūna“, – sakė A. Avulis.

Į ką A. Antanvičius atsakė, jog atlyginimai Lietuvoje dar nėra tokie, kad NT kainos augtų taip sparčiai kaip dabar.

NT konferenciją tiesiogiai galite stebėti čia.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (368)