Valdininkai praregėjo: matyto „pastato“ tikrai nėrapapildyta

 (77)
Tik sulaukę teisėsaugos ir žiniasklaidos dėmesio Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) valdininkai išsiaiškino akivaizdų dalyką. „Pastato“, kurio savininkams išnuomota valstybinė žemė prestižinėje vietoje, iš tikrųjų nėra. Nuomos sutartis dėl sklypų po nesančiu „gyvenamu namu“, turi būti nutraukta.
Daiva Gineikaitė
Daiva Gineikaitė
© Verslo žinios / J.Grigelytės nuotr.

Kaip rašė DELFI, STT neseniai pradėjo aiškintis, kaip Vilniaus Žvėryno rajone buvo suformuoti ir išnuomoti valstybinės žemės sklypai.

Metų pradžioje sostinės įmonė „Vilniaus vystymo kompanija“ už 15,1 tūkst. eurų privačiai bendrovei pardavė Žvėryne esantį betono luitą, kurį matininkai įvardino kaip „Pastatas – Gyvenamasis namas“.

Liepą NŽT Vilniaus skyrius po „pastatu“ esančius sklypus 55 metams išnuomojo bendrovei „Rinega“, kuri neturi ir niekada neturėjo nė vieno darbuotojo.

Dar spalį NŽT informavo Žemės ūkio ministeriją, kad šis sandoris sudarytas „nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų“, o išnuomoti sklypai reikalingi „esantiems (statomiems) statiniams eksploatuoti“.

Vis dėlto kilus triukšmui žiniasklaidoje gruodžio 10 d. skyriaus specialistai fiziškai patikrino sklypus ir nustatė, kad jie naudojami ne pagal paskirtį: juose „nėra statinių, nėra vykdomi statybos darbai“.

NŽT direktorė Daiva Gineikaitė DELFI teigė, kad spalį sprendimas priimtas „remiantis skyriui pateiktais rašytiniais dokumentais“, o sutarties nutraukimas pradėtas „atlikus faktinį žemės naudojimo patikrinimą vietoje“.

Valdininkai praregėjo: matyto „pastato“ tikrai nėra
© DELFI (T.Vinicko nuotr.)

Vadovė taip pat tikino, kad siekiant išvengti panašių istorijų, tarnybos specialistai raginami ne tik žiūrėti į dokumentus, bet ir matyti, kas realiai yra.

„Vykdant ilgalaikę NŽT teritorinių padalinių patikros programą, padaliniai skatinami aktyviau taikyti faktinius žemės naudojimo patikrinimus, dažniau rengti taip vadinamus „išvažiavimus į vietą“, o priimant sprendimus atidžiau tikrinti pateiktus dokumentus“, – aiškino D. Gineikaitė.

Jos teigimu, tarnyba laukia teisėsaugos išvadų, ar jos pavaldiniai prisidėjo prie galimai neteisėto sandorio.

„Jei bus nustatyti kaltininkai, jie turės atsakyti įstatymų numatyta tvarka“, – žadėjo direktorė.

Nuomos sutartį vasarą pasirašęs NŽT Vilniaus skyriaus vedėjas Arvydas Juška tarnybą spalį paliko dėl pablogėjusios sveikatos.

STT patvirtinto, kad be NŽT, kratos gruodžio 3 d. dar buvo atliktos „keliose bendrovėse“.

Kaip „Rinega“ direktorius nuomos sutartį su NŽT pasirašęs Edvinas Lukaševičius nei telefonu, nei el. paštu neatsakė, ar ketina skųsti teismui tarnybos sprendimą ją nutraukti.

Sostinės savivaldybei priklausanti „Vilniaus vystymo kompanija“, kuri pardavė „pastatą“ ant valstybinės žemės dėl šių įvykių turėjo sušaukti valdybą.

Mero Remigijaus Šimašiaus prašymu ši turėtų „nustatyti kaltuosius ir priimti atitinkamus sprendimus dėl jų galimybių toliau eiti pareigas“.

Mero patarėjas Aleksandras Zubriakovas informavo, kad valdybos posėdis nukeltas, jis turėjo vykti antradienį 10 val. Vis dėlto nesusirinkus kvorumui valdybos posėdis vėl nukeltas.

Tyrimui dėl neaiškių sandorių vadovaujantis Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras Arūnas Stankevičius neatsakė, kokios įtakos teisėsaugos tyrimui turės NŽT sprendimas, kada tyrimą planuojama baigti ir kada byla galėtų būti perduota nagrinėti teismui.

Jis teigė laukiantis papildomos informacijos iš pareigūnų.

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vedėja Elena Martinonienė DELFI informavo, kad kol vyksta tyrimas, nėra galimybės pasakyti, kokie bus jo baigimo terminai.

„Sutarčių, su kurių sudarymu susijusias aplinkybes aiškinasi ikiteisminį tyrimą atliekantys pareigūnai, nutraukimas savaime nesąlygoja sprendimo nutraukti ikiteisminį tyrimą. Šiuo metu galime informuoti, kad įtarimai šioje byloje niekam dar nėra pareikšti, o detalesni duomenys apie tyrimą dominančius asmenis nėra skelbtini“, – komentavo vedėja.

www.DELFI.lt
Naujienų prenumerata
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Nekilnojamasis turtas

Savivaldybė svarsto vietoje Profsąjungų rūmų statyti koncertų salę (16)

Vilniaus savivaldybė puoselėja planus vietoje Profesinių sąjungų rūmų pastatyti Vilniaus koncertų salę - tam svarstoma ieškoti investuotojų, prašyti lėšų Vyriausybės. Vyriausybės atstovai planus vertina skeptiškai ir sako, jog šiuo metu yra kitų valstybei svarbių statybų projektų.

Alytuje duris atvėrė pirmasis šalyje bendradarbystės centras (8)

Alytuje atidarytas pirmasis Lietuvoje bendradarbystės centras „Spiečius“ – šiuolaikiška darbo erdvė versliems ir aktyviems, praneša Alytaus miesto savivaldybės administracija.

Savavališkoms statyboms – griežtas atkirtis (7)

Lietuvos Respublikos prezidentės Dalios Grybauskaitės inicijuotos Statybos įstatymo, Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo ir Civilinio proceso kodekso pataisos priimtos Seime, rašoma pranešime spaudai.

Vilniaus vystymo kompanijos vadovas A. Velutis dirbo su jos konkursus laiminčios įmonės projektais (13)

Naujasis Vilniaus savivaldybės nekilnojamojo turto vystymo projektus prižiūrinčios Vilniaus vystymo kompanijos (VVK) vadovas Andrius Velutis, anksčiau dirbdamas šioje bendrovėje, rengė projektus, pagal kuriuos statė viena didžiausių statybos įmonių Lietuvoje „Irdaiva“, laiminti daugiausiai VVK skelbiamų viešųjų pirkimų.

Palangoje – grandiozinis projektas, pritrauksiantis vokiečius (99)

Jau po trejų metų gegužę Palangoje duris turėtų atverti naujas didžiulis sveikatingumo paslaugų kompleksas su 150 kambarių viešbučiu. Projekto iniciatoriai – Vokietijos sveikatingumo asociacija, žadanti, kad į Lietuvos pajūrį atvyks dar daugiau vokiečių.