Šie įsitikinę, kad naujai statomi pastatai atvers Pandoros skrynią, kuri sukurs precedentą Užupyje augti aukštesniems nei įprasta statiniams.

Tuo metu nekilnojamojo turto vystytojas teigia, kad viskas vyksta pagal detalųjį planą, o su gyventojais projektas buvo derinamas nuo pat pirmųjų minučių.

Šiuo metu „MG Valda“ Užupyje, Polocko g., vysto naują projektą - „Užupio krantinės“. Užbaigus projektą buvusios siuvyklos „Vilija“ teritorijoje iškils trys blokai namų. Pirkėjams jau siūlomi ir parduodami Amatininkų, Mokslininkų ir Menininkų kiemelių vardus gavusiose teritorijose statomų namų butai.

Tačiau Užupio bendruomenei vystomas projektas kelia nemažą susirūpinimą – gyventojai bijo, kad naujai statomi namai sudarkys senamiestį, viršys leistiną aukštį bei aukštingumą ir užstos vaizdą į upę užupiečiams, kurie iki šiol ją matydavo iš namų.

Užupio bendruomenės vadovė Rėda Brandišauskienė teigė, kad užupiečiams Kultūros paveldo departamentas raštu buvo pažadėjęs, kad projektas bus derinamas specialioje komisijoje su bendruomene, kur bus įtraukta ir bendruomenė, tačiau vėliau po pusmečio paaiškėjo, kad projektas su departamentu vystytojo buvo suderintas, o įsipareigojimai bendruomenei užmiršti.

Pasak pašnekovės, bendruomenei pasiskundus Kultūros ministerijai, ši savo ruožtu įpareigojo departamentą atlikti patikrinimą dėl projekto, tačiau praėjus keliems mėnesiams galutinė išvada dar nepateikta.

„Mums šis projektas didžiausią susirūpinimą kelia keliais aspektais. Pirma, tai neleistinai keis Senamiesčio panoramą. Pavyzdžiui, žiūrint nuo Subačiaus apžvalgos taško, tai užims vos ne pusę Užupio ir ten bus užstatyta visiškai nebūdingu tai pakrantei statymo tipu – vos ne siena aklina palei krantą, ir toje panoramoje išsišoks siaubingai“, – kalbėjo R. Brandišauskienė.

Taip pat užupiečiams nepatinka, kad nauji pastatai bus aukščiausi Polocko gatvėje.

„Kokiu pagrindu naujas statinys turėtų dominuoti kitų atžvilgiu, – retoriškai klausė pašnekovė. – Jų dviejų aukštų su mansarda statinys bus aukštesnis nei greta esantis trijų aukštų statinys“.

Kitas aspektas, kuris neramina gyventojus, nors ir nugriautas sovietinės architektūros gamyklos pastatas, naujai statomi namai bus daug aukštesni nei nugriautas statinys ir jau stovinčių, kelių Užupio namų gyventojams užstos vaizdą į Vilnelę.

„Ir tai duoda precedentą ateityje statytis vis daugiau ir daugiau, ir daugiau vietoje, kuri šiaip turi pasauliniu mastu didžiausią paveldosauginį įvertinimą“, - pridėjo pašnekovė.

„MG Valda“: iš užupiečių nematome noro bendradarbiauti

Nekilnojamojo turto „MG Valda“ komunikacijos vadovas Simonas Lyvas aiškina, kad „Užupio krantinės“ projektas užims 1,24 ha buvusios „Vilijos“ siuvyklos teritoriją.

„Nekilnojamojo turto objektą sudaro vienas statinys, sudarytas iš dešimties korpusų bei požeminės automobilių stovėjimo aikštelės. Bendrasis plotas – 25803,56 kv. m. Statinį sudaro cokolinis, pirmas ir antras aukštai bei mansarda. Statinio aukštis, nurodytas techniniame projekte, kurio pagrindu išduotas leidimas, siekia iki 16 m. Pagal šios teritorijos detaliojo plano, patvirtinto dar 2008-aisiais metais, sprendinius statinių aukštis šioje teritorijoje gali siekti 21 m. „MG Valda“ įsigijusi sklypą atsižvelgdama į Vilniaus senamiesčio, kartu ir Užupio, architektūrinį unikalumą, savo iniciatyva sumažino ne tik statinio aukštį, bet ir užstatymo tankį bei intensyvumą lyginant su detaliuoju planu“, - teigė jis.

Pasak „MG Valdos“ atstovo bendrovė sklypą įsigijo 2014 m. birželį.

„Su Užupio bendruomenės nariais pirmasis susitikimas įvyko dar 2014 metų birželio 30 dieną. Patys inicijavome šį susitikimą norėdami susipažinti su Užupio bendruomene ir papasakoti apie planuojamas statybas Užupyje. „MG Valda“ taip pat savo iniciatyva dar 2014 m. spalio 9 d. Užupio meno inkubatoriuje „Kalnas“ pakvietė Užupio bendruomenę į susitikimą ir pristatė projekto sprendinius, planuojamų statybų apimtis, darbų eiliškumą ir kitas bendruomenei svarbias detales, susijusias su vystomu projektu. Po to sekė visa eilė susitikimų bendrovės patalpose ir Užupyje, kurių metu bendruomenės atstovams buvo sudarytos visos galimybės susipažinti su objekto sprendiniais. Bendrovė, statydama „Užupio krantines“, laikosi tų sprendinių, kurie buvo pristatyti bendruomenei – šiuo metu jie nėra pakeisti“, - pasakojo S. Lyvas.

Be to, pasak jo, atsižvelgiant į kai kuriuos individualius bendruomenės atstovų prašymus buvo koreguoti kai kurie sprendiniai ir suplanuoti papildomi darbai, buvę už projekto ribų, pavyzdžiui, lietaus kanalizacijos nuvedimas iš gretimais esančio kiemo ir panašiai

Nekilnojamojo turto vystymo bendrovės komunikacijos vadovas patikino, kad faktą, jog bendrovė bendravo su Užupio bendruomene, patvirtina pačių užupiečių parašyti skundai su priedais, kuriuose matyti „Užupio krantinių“ techninio projekto ištraukos, skirto skirtingoms institucijoms.

„Lygiagrečiai vyko diskusija apie Vilnelės krantinės, esančios prie „Užupio krantinių“, projektą. Šis projektas buvo iš esmės koreguotas atsižvelgiant į bendruomenės pageidavimus. Vilnelės krantinės teritorija priklauso Vilniaus savivaldybei, tačiau, atsižvelgusi į Užupio bendruomenės išsakytus pageidavimus, „MG Valda“ savo iniciatyva kreipėsi į kraštovaizdžio architektus, užsakydama Vilnelės pakrantės sutvarkymo projektą. 2014 gruodžio 30 d. įvyko pakartotinis susitikimas, kurio metu buvo pristatytas naujas krantinės tvarkymo projektas. Šiuo metu Vilnelės krantinės paruošiamieji tvarkymo darbai vykdomi pagal kartu su Užupio bendruomene suderintą sprendinių planą“, - aiškino pašnekovas.

Kaip teigiama įmonės pateikiamoje informacijoje, šiuo metu „Užupio krantinių“ teritorijoje yra įrenginėjami pamatai. Planuojama projektą baigti kitų metų pabaigoje.

Pasak jo, Užupio bendruomenės metami kaltinimai yra nepagrįsti, nes visa turėta bei prašoma informacija buvo pateikta, šiuo metu su visa informacija galima taip pat susipažinti.

„Po produktyvaus ir efektyvaus bendradarbiavimo su Užupio bendruomene laikotarpio Užupio bendruomenės atstovai savo iniciatyva pradėjo kreiptis į visas galimas institucijas su skundais apie projektą. Bendrovei „MG Valdai“, nuolat bendravusiai su Užupio bendruomenės atstovais, ši informacija apie rašomus skundus nebuvo suteikiama, pretenzijos nebuvo reiškiamos ir pastabos nebuvo išdėstytos. Dar daugiau – Užupio bendruomenė bendrovės atstovams teigė priekaištų „Užupio krantinių“ projektui neturinti. Toks bendravimas vyko dar iki šių metų pavasario. Tačiau pasirodo, kad pirmasis skundas Užupio bendruomenės iniciatyva buvo parašytas dar praėjusių metų liepos mėnesį, - komentavo S. Lyvas. - „MG Valda“ yra nemaloniai nustebusi dėl tokio dvejopo Užupio bendruomenės elgesio bei atviros diskusijos vengimo. Įmonei belieka spėlioti, kokios priežastys ar tretieji „MG Valdos“ ir Užupio bendruomenės diskusijose nedalyvavę asmenys lėmė tokį kardinalų bendruomenės požiūrio ir elgesio pasikeitimą“.

Pasak jo, „MG Valda“ savo iniciatyva ne vieną kartą kreipėsi į atsakingus bendruomenės vadovus dėl tolesnių klausimų, susijusių su „MG Valdos“ projektu ir investicijomis į Užupį, derinimo.

„Deja, noro bendradarbiauti, susitikti, derinti pozicijas iš Užupio bendruomenės nematome, dar daugiau – nematome noro ieškoti sprendimų, nes paskutiniu metu sulaukiame tylos į mūsų paklausimus arba gauname tik ultimatyvius pareiškimus. Esame įsitikinę, kad diskusijos, o ne grasinimai ir ultimatumai, padeda suderinti pozicijas ir rasti abiem pusėms priimtiną sprendimą“, - kalbėjo S. Lyvas.

Detalusis planas nėra nuginčytas

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovė spaudai Vida Aliukonienė teigė, kad bendrų reikalavimų Užupyje ar bet kurioje kitoje vietovėje statomiems statiniams nurodyti negalima: rodikliai nustatomi konkrečiai teritorijai galiojančiuose teritorijų planavimo dokumentuose.

Komentuodama šiuo metu Užupyje vykstančių statybų eigą specialistė teigė, kad gegužės mėnesį inspekcija iš Kultūros paveldo departamento gavo raštą, kuriame nurodyta, kad nagrinėjant Užupio bendruomenės skundą nustatyta, kad Polocko g. 17 statyba vykdoma galimai neteisėto statybos leidimo pagrindu.

Minėtą statybos leidimą Vilniaus miesto savivaldybės administracija išdavė šių metų kovo 26 d.

„Inspekcija pagal jai priskirtą kompetenciją tikrina, ar Statybos įstatyme nurodytos projektą patikrinti privalančios institucijos tikrino statinio projekto sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams. Projektą IS „Infostatyboje“ pagal savo kompetenciją tikrino ir jam pritarė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Kultūros paveldo apsaugos skyrius, Kultūros paveldo departamentas, Visuomenės sveikatos centras ir kt. Kultūros paveldo departamentas privalėjo patikrinti, ar detaliojo plano sprendiniai bei techninio projekto sprendiniai atitinka Vilniaus senamiesčio apsaugos reglamento reikalavimus“, - teigiama inspekcijos parengtame atsakyme.

Pasak V. Aliukonienės, Kultūros paveldo departamento raštuose nurodoma, kad kai kurie detaliojo plano, kuriuo vadovaujantis parengtas statinio projektas, sprendiniai (dėl požeminio užstatymo tankumo, sklypo skaidymo į keturias dalis, planuojamų pastatų tipų, statinio aukštis iki karnizo) nėra numatyti Teritorijų planavimo įstatyme.

„Tačiau Teritorijų planavimo įstatymas leidžia detaliuosiuose planuose numatyti papildomų reikalavimų. Todėl vien tai, kad detaliajame plane yra numatyti ne tik pagrindiniai, bet ir papildomi sprendiniai, nesudaro pagrindo vertinti jį kaip neteisėtą. Be to, Kultūros paveldo departamento teritorinis padalinys, svarstant detaliojo plano projektą Nuolatinėje komisijoje, jam pritarė. Žemės sklypui galioja minėtas detalusis planas, kuris nėra nuginčytas, todėl kovo 26 d. išduodant leidimą statyti bei projekto pagrindu vykdant statybos darbus privaloma vadovautis galiojančio detaliojo plano sprendiniais“, - pridėjo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovė spaudai.

Inspekcija atkreipia dėmesį, kad pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymą Kultūros paveldo departamentas kontroliuoja kultūros paveldo tvarkybą ir priežiūrą, stabdo fizinių ir juridinių asmenų atliekamus veiksmus nekilnojamosiose kultūros vertybėse, jų teritorijose ir apsaugos zonose, jeigu nustatomi paveldosaugos reikalavimų pažeidimai.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (320)