Registrų centro duomenimis, pernai metais Lietuvoje buvo daugiau nei 863 tūkst. butų. Masinio vertinimo rezultatai rodo, kad visų jų vertė siekė beveik 23,7 mlrd. eurų.

Vidutinė buto kaina didžiausia Neringos savivaldybėje – 81,5 tūkst. eurų. Antroje vietoje – Vilnius (vidutinė buto kaina – 53,7 tūkst. eurų). Palyginimui – Vilniuje yra beveik 230 tūkst. butų, tuo metu Neringos savivaldybėje – vos 1457.

Pagal didžiausią vidutinę butų kainą į penketuką taip pat patenka Klaipėda (34,5 tūkst. eurų), Palanga (33,8 tūkst. eurų) ir Vilniaus rajonas (26,3 tūkst. eurų).

Mažiausia vidutinė buto kaina Akmenės rajone (2,4 tūkst. eurų), Alytaus rajone (3,8 tūkst. eurų), Kalvarijose (5,3 tūkst. eurų), Pasvalio rajone (5,9 tūkst. eurų) ir Pagėgiuose (6 tūkst. eurų).

Registrų centro duomenimis, daugiausia butų yra Vilniaus mieste (beveik 230 tūkst.), Kaune (apie 120 tūkst.) ir Klaipėdoje (daugiau nei 74 tūkst.). Mažiausiai – Rietave (1294), Birštone (1326), Neringos savivaldybėje (1457).

Kainos atspindi pajamas

Nekilnojamojo turto agentūros „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas Saulius Vagonis, kalbėdamas apie naujų daugiabučių projektų perspektyvas ateityje, teigė, kad reikia kalbėti apie artimą ir tolimą ateitį.

„Artimą ateitį, kokius trejus metus, nematau didesnių perspektyvų, kad vystytojai imtųsi didesnių projektų nei vienas du projektai, išskyrus didžiausius Lietuvos miestus (Vilnių, Kauną, Klaipėdą) ir kurortus. Net Panevėžyje su Šiauliais daug projektų nesimato“, – sakė jis.

Pasak specialisto, jei Vilniuje naujų daugiabučių projektų skaičiuojama dešimtimis, Klaipėdoje ir Kaune apie dešimt, o Panevėžyje ir Šiauliuose net ir geriausiais metais, prieš krizę, nebuvo statybų bumo.

„Po Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos jau daugiau galima šnekėti ne apie Šiaulius ir Panevėžį, bet kurortus – Druskininkai, Palanga ir Neringa. Čia yra tie miestai, kur yra ir vyksta statybos. Visi kiti miestai yra plėtotojų užribyje ir manau, kad kol nepasikeis situacija žmonių pajamose, niekas nesikeis“, – komentavo pašnekovas. Pasak jo, visuose kituose miestuose naujos statybos būstas yra sunkiai įperkamas.

S. Vagoniui, kalbant apie kitus miestus nekilnojamojo turto vystytojai skaičiuoja, kad gyventojui gali kainuoti tiek pat naujos statybos butas, kiek pasistatyti namą.

„Turėtų kilti labiau žmonių pajamų lygis, ko aš per artimiausius metus nelabai tikiuosi. Galbūt žiūrint į ilgesnę perspektyvą (5-10 m.), jei iš tikrųjų mūsų gyvenimo lygis gerokai pagerės, žmonės pradės pirkti naujesnius būstus, situacija keisis“, – vylėsi S. Vagonis.

Kalbėdamas apie ne pajūrio kurortus, kaip Birštonas, ir naujus daugiabučių projektus juose, nekilnojamojo turto ekspertas taip pat daug vilčių nededa: „Per paskutinius metus buvo 2 ar 3 namai buvo pastatyti ir panašu, kad niekas neskuba pirkti tų butų, nors yra neloti Kauno, ir kaip savotiški Trakai vilniečiams“.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (358)