Apmokestino ir mažamečius
Uostamiesčio verslininkas Antanas Bosas savo pusantrų metukų dukrytei dovanojo prabangius apartamentus, kainuojančius daugiau nei milijoną litų. Vyriausybei apmokestinus brangų nekilnojamąjį turtą, mažoji Urtė Magdalena taps mokesčių mokėtoja.
„Tai šeimos turtas, susimokėsime. O ką daryti – taip Vyriausybė nusprendė. Tik administruoti tą mokestį bus brangiau nei valstybė turės iš to naudos“, – prognozavo A.Bosas.
Verslininkas neslėpė, kad absurdas ir neteisybė tokį mokestį įvesti sunkmečiu. A.Boso įsitikinimu, tai tik žaidimas prieš rinkimus. Socialinės atskirties, kaip deklaruojama, tai tikrai nesumažins.
„Žmonės gelbstisi kaip gali, pamatysite, dauguma taip pasielgs, kaip “Snoro„ savininkai, savo privatų turtą perregistruos į įmonių balansą, ir viskas pasibaigs“, – mano milijonierius.
Esą Vyriausybė gali visai nesurinkti to mokesčio, nes jau dabar prasidėjo turto pervertinimas. „Vertintojai taip užversti darbu, kad prisišaukti nebeįmanoma“, – neslėpė verslininkas.
Kokia tikroji vertė?
Karklės, Kalotės, Radailių ir Normantų kaimuose sodybos kainuoja nuo 1,1 mln. iki 1,7 mln. litų, vieno kv. metro būsto kaina ten siekia nuo 3 456 iki 7 850 litų.
Turto vertintojų teigimu, skelbimuose atsispindi savininko noras gauti tam tikrą pinigų sumą už parduodamą turtą. Bet tas noras dažnai neatspindi tikrosios turto vertės. Registrų centro vertinimas esąs daugmaž realus.
Brangaus nekilnojamojo turto savininkai bus apmokestinti pagal Registrų centro duomenis. Jei žmogus nesutinka su ta verte, jis galės atlikti individualų vertinimą.
Ir jei argumentai bus pagrįsti, Registrų centre būsto ar žemės įvertinimas gali būti persvarstytas.
Vertintojų teigimu, įsigaliojus įstatymui, derėtų pasidomėti savo turto verte.
Registrų centro duomenimis, Lietuvoje yra 741 gyvenamasis namas ir 4 667 žemės sklypai, kainuojantys daugiau nei milijoną litų.
Valstybinis cinizmas
Klaipėdietis verslininkas Egidijus Sabataitis, kurio nekilnojamasis turtas įvertintas 8 mln. litų, įsitikinęs, kad turtingų žmonių Lietuvai nereikia.
„Jei esi ubagas, gali gyventi, tavęs neapkraus mokesčiais. Jei esi kiek turtingesnis, geriau jau bėk iš čia, tik tada gerai gyvensi. Pasistengsiu viską parduoti ir išvažiuoti iš Lietuvos. Tikrai nejuokauju, parduosiu verslą, parduosiu nekilnojamą turtą ir išvažiuosiu. Nematau perspektyvos čia gyventi“, – naujieną rėžė E.Sabataitis.
Susisiekimo ministro patarėjas Rolandas Bražinskas mano, kad Seimas pasiklydo traktuotėse. Iš pradžių visiems esą buvo kalbama apie prabangos mokesčius, bet priimtas nekilnojamojo turto mokestis.
„Ar tai yra prabanga, jei žmogus pasiėmė paskolą ir, tebūnie, įsigijo būstą brangesnį nei milijonas litų. Juk jis moka palūkanas bankui ir dar turės mokėti turto mokestį. Tai kokia čia prabanga, čia jau – bėda. Jis įsigijo bėdą, už kurią bankui vergaus 25 metus. Čia yra bėdos, o ne prabangos mokestis. Tokie žmonės jau tampa socialiai pažeidžiami“, – savo poziciją dėstė R.Bražinskas.
Siekė išvengti spekuliacijų
Prezidentė Dalia Grybauskaitė vakar pasirašė Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo
pataisas. Pataisomis įvedamas 1 proc. mokestis brangiam fizinių asmenų nekilnojamajam turtui, kurio vertė viršija 1 mln. litų.
Pasak Lietuvos vadovės, šis mokestis užtikrins skaidresnius santykius Lietuvos nekilnojamojo turto rinkoje ir formuos solidaresnę mokesčių sistemą.
Naujas mokestis esą užkirs kelią spekuliacijoms to turto kainomis.
Teigiama, kad fizinių asmenų nekilnojamojo turto mokestis egzistuoja daugelyje užsienio valstybių. Jį moka beveik visų ES šalių gyventojai.
Komentaras
Vaitiekūnas Raimundas, Rinkodaros specialistas
Neatmetama galimybė, kad milijonierių, turto mokesčio mokėtojų, gali padaugėti, tereikia pakeisti verčių skaičiavimo metodiką. Todėl žmonės išeities ieško jau dabar. Tas, kuris gudresnis, Registrų centre greitai apiformino nebaigtą statybą. Ir gyvens 10 metų, iš tokių „nebaigtos statybos“ namų niekas jokio nekilnojamojo turto mokesčio neims. Gali būti, jog Palangos senbuviams, turintiems sklypus arčiau jūros ir gražesnį namuką, paaiškės, kad jų turtas kainuoja daugiau nei milijoną, ir jiems teks mokėti tą turto mokestį. Juk kuo arčiau jūros, tuo didesnė kaina. Tai liečia ir Melnragės gyventojus. Bet tikimybė, kad Mokesčių inspekcija surinks tą planuojamą sumą iš nekilnojamojo turto mokesčio, labai nedidelė, nes realiai turtingų žmonių nėra tiek jau daug. Nemažai yra tokių, kurie turi ne vieną sklypą ir prisistatę namų, turėdami ūkininko pažymėjimus. Ar tokie irgi bus apmokestinami, nes jie juk nėra ūkininkai? Pirmiausia reikėjo apsibrėžti aiškią mokesčio skaičiavimo metodiką. Dabar viskas priklausys nuo turto vertintojų sąžinės. Nes yra daugybė abejotinų vertinimų, vienaip įvertinamas turtas, kad gautų kreditą iš banko, kitaip, kai reikia mokėti mokesčius. Žmonės labai greitai sugalvos, kaip apeiti šitą įstatymą. Valstybė gali likti prie suskilusios geldos ir mes tai matysime jau kitais metais. Juk jau jaučiama tendencija, kad nekilnojamasis turtas įregistruojamas kaip įmonės turtas. Suprantu, kad priėmus šitą įstatymą labiausiai nukentės valstybė, nes kiekvienam mokesčiui įgyvendinti reikalingi ir žmonės, ir ištekliai. Tačiau kiek galima plėsti tą biurokratų armiją? Tiesa, iš valstybinio aparato grįžta didžiausi mokesčiai, faktiškai jie daugiausia suneša atgal į iždą. Bet didinti biurokratų armiją, kai visiškai nevystoma gamyba, valstybei – didelė prabanga. Tokie Vyriausybės veiksmai niekur neveda. Visi stambūs verslai pamažu išsikrausto iš Lietuvos.
