Stereotipus liudija faktas
„Turi būstą – butą, namą – gerai, o jeigu dar ir sodybą, pageidautina ant ežero kranto, – puiku, tada tu tikras lietuvis“, – šaržuoja 30-metė mano pašnekovė. Moteris tikina nuolatos susidurianti su mūsų visuomenėje paplitusiu stereotipu, jog kiekvienas turi turėti nuosavą būstą, o nuomotis tarsi „ne lygis“, ir visai nesvarbu, kad daugelyje šalių tai normalu.
„Čia kaip tame anekdote: jeigu iki 30-ies neturi meilės, tai ir neturėsi, jeigu iki 40-ies neturi namų, tai ir neturėsi, jeigu iki 50-ies neturi pinigų, tai ir neturėsi. Juk visi anekdotai irgi gimsta iš visuomenės gyvenimo. Jei turi vaikiną, klausia, kada gi vestuvės, kai vestuves atšoki, tada jau klausia, o kada vaikai, jų atsiradus – kada įsigysite būstą? Ir taip nuolatos“, – šypsosi alytiškė ir tikina, kad tai ne jos vienos problema, tokių replikų susilaukia ir jos pažįstamos bendraamžės.
Nuo stereotipų, kuriuos nagrinėti paliekame sociologams ir psichologams, grįžkime prie esminės temos – norint įsigyti būstą dažnam tenka minti bankų slenksčius ir bandyti suprasti, kokie gi tie reikalavimai eiliniam mirtingajam.
Laukiami pokyčiai
Visai neseniai Lietuvos bankas pateikė siūlymus dėl Atsakingojo skolinimo nuostatų pakeitimų, kuriais būtų įtvirtintas reikalavimas atsakingai vertinti kliento riziką dėl galimo palūkanų kilimo, o siūloma trumpesnė maksimali būsto paskolos trukmė spartintų paskolos grąžinimą ir mažintų perteklinio įsiskolinimo galimybę.
„Dabartinės palūkanų žemumos didina riziką pervertinti savo paskolos grąžinimo galimybes. Todėl atsiranda papildomas poreikis saugikliams, kad namų ūkiai išvengtų skaudžių pasekmių“, – sako Vitas Vasiliauskas, Lietuvos banko valdybos primininkas.
Jo teigimu, numatomais pakeitimais siekiama dviejų pagrindinių tikslų – užtikrinti, kad skolininkas būtų pasirengęs galimiems palūkanų pokyčiams, ir padėti išvengti prasiskolinimo.
Mažindamas perteklinio įsiskolinimo riziką, Lietuvos bankas siūlo nuo 40 iki 30 metų trumpinti maksimalios paskolos trukmę. Lietuvos banko analizė rodo, kad ilgesnė paskolos trukmė susijusi ir su dažnesniu paskolos įmokų vėlavimu. Kai kurios šalys, pavyzdžiui, Kanada, Prancūzija, Portugalija, Suomija, Bulgarija, riboja paskolos trukmę iki 25 metų.
Siūlomi Atsakingojo skolinimo nuostatų pakeitimai reikšmingai sumažintų perteklinio įsiskolinimo riziką, nes šiuo metu teoriškai įmanomas vienuolika kartų siekiantis maksimalus įsiskolinimo sumos ir metinių pajamų santykis sumažėtų iki maždaug šešių kartų.
Kiti šiuo metu galiojantys Atsakingojo skolinimo nuostatų reikalavimai, pavyzdžiui, 85 proc. paskolos ir įkeisto turto vertės (kainos) santykis, nesikeičia.
Siekiant neutralizuoti galimą pakeitimų poveikį skolinimo apimčiai ir sudaryti galimybes bankams lanksčiau atsižvelgti į išskirtinius atvejus, siūloma išimtis: dešimtadaliui suteiktų naujų būsto paskolų portfelio kredito įstaigos galėtų taikyti iki 60 proc. pajamų ir paskolos įmokos santykį.
Pakeitimai būtų taikomi tik naujoms būsto paskoloms, siūloma pakeitimų įsigaliojimo data – 2015 metų liepos 1 diena.
Šiuo metu dėl Atsakingojo skolinimo nuostatų pakeitimų Lietuvos bankas konsultuojasi su kredito rinkos dalyviais. Po šių konsultacijų Atsakingojo skolinimo nuostatų siūlomus pakeitimus svarstys ir tvirtins Lietuvos banko valdyba.
Sumažės nemokių klientų
„Danske Bank“ Asmeninės bankininkystės tarnybos direktorė Jūratė Nedzinskienė tikina, jog Atsakingojo skolinimosi nuostatų pakeitimus reikėtų vertinti teigiamai, nes pagrindinis jų tikslas yra apsaugoti vartotoją, kad prisiimti finansiniai įsipareigojimai klientui netaptų našta ateityje.
Alytiškės Neringos tikinimu, spręsti, kokiam laikotarpiui pasiskolinti, turėtų žmogus: „Esama begalės saugiklių, kas gali imti, kaip gali imti, o vėliau stebimasi, kad nekilnojamojo turto rinka miršta, – žmonės bijo imti paskolas, nes pernelyg prigąsdinami. Turėti paskolą nėra pasaulio pabaiga, turėti paskolą ir neturėti saugiklių, tokių kaip gyvybės ar būsto draudimas, yra blogai. Neigiamai vertinu užmojį dar labiau sugriežtinti reikalavimus, juolab kad ir tuos 15 procentų – pradinį įnašą – nėra lengva turėti.“
40 metų dažniausiai skolinasi asmenys, kurie planuoja skolą grąžinti per trumpesnį nei 30 metų laikotarpį, tačiau pradžioje nori, kad įmoka bankui sudarytų kuo mažesnę dalį jų pajamų.
„Danske Bank“ Asmeninės bankininkystės tarnybos direktorės nuomone, pakeitus nuostatus kreditavimo rinkos dalyviai turės tinkamai informuoti klientą apie visas kreditavimo sąlygas, kurias jis galės lengvai palyginti ir priimti sau naudingiausią sprendimą.
„Natūralu, kad kredito gavėjo įvertinimo sugriežtinimas ir kredito termino sutrumpinimas turės įtakos išduodamų kreditų skaičiui. Tačiau tikėtina, kad dėl šių apribojimų mažės ir nemokių klientų“, – naudą klientui ir pokyčius bankams komentuoja J.Nedzinskienė.
Fiksuotosios ar kintamosios?
Šiandien gyventojai skolinasi vidutiniškai 21 metų laikotarpiui ir paskolos įmokoms skiria ne daugiau kaip 30 proc. savo pajamų – trukmė kaip ir neturėtų gąsdinti apie paskolą dar tik galvojančiai alytiškei.
Finansų rinkos ekspertų nuomone, pernai būsto paskolų rinka Lietuvoje augo daugiau nei 20 proc. O šiandien rekordines žemumas pasiekusios palūkanos – viena priežasčių, kuri skatina žmones susimąstyti, ar ne pats laikas būtent dabar įsigyti nuosavą būstą. Tiesa, tai – šiandiena, o kokios palūkanos bus po metų ar dvejų, belieka spėlioti, mat ekspertai prognozuoja tik jų kilimą. Dėl šios priežasties šiandien aktyviai diskutuojama ir apie tai, kokias palūkanas – fiksuotąsias ar kintamąsias – rinktis imant būsto paskolą.
Į šį klausimą vienareikšmio atsakymo nėra, sprendimą priima pats klientas, todėl bankų atstovai tegali patarti.
„Fiksuotąsias palūkanas renkasi klientai, kurie nori išvengti palūkanų kilimo rizikos ateityje. Paskolos suteikimo metu fiksuotosios palūkanos paprastai yra didesnės negu kintamosios, todėl klientas turi apsispręsti, ar nori mokėti daugiau palūkanų dabar, kad ateityje išvengtų kilimo kintamųjų palūkanų atveju. Didžioji dalis paskolų suteikiama kintamosiomis palūkanomis“, – komentuoja „Danske Bank“ Asmeninės bankininkystės tarnybos direktorė.
Nuo 2014 metų Alytuje šio banko skyrius neturėjo nė vieno kliento, kuris imtų kreditą su fiksuotosiomis palūkanomis.
„Šiuo metu kintamosios palūkanos yra labai žemos ir neprognozuojama, kada artimiausiu metu turėtų sparčiai kilti. Tikėtina, šie faktoriai lemia tokį rezultatą“, – tikina pašnekovė.
Paklausta, ar dėl rekordiškai žemų palūkanų išaugo kreditų gavėjų skaičius, J.Nedzinskienė atsakė, kad to nepastebėta, – daugiau įtakos turi nekilnojamojo turto rinkos aktyvumas, turto kainos, bendra ekonominė situacija šalyje ir ateities prognozės bei, žinoma,konkretaus kliento situacija ir poreikiai.
Ar yra ką pirkti?
Apie nekilnojamojo turto rinką ir miestelėnų aktyvumą kalbame su nekilnojamojo turto agentūros „Miroda“ direktore Rima Mitkiene. Ji taip pat tikina, jog itin didelio aktyvumo sumažėjus bankų palūkanoms nėra, juolab kad situacijai įtakos turėjo ir valiutos pakeitimas, neramumai Ukrainoje.
Pasak mūsų kalbintos alytiškės Neringos, susirasti būstą Alytuje, kuris atitiktų visus pageidavimus, – sunki užduotis.
O ką mano nekilnojamojo turto rinkos ekspertė?
„Taip, Alytuje pasiūla nėra milžiniška, tačiau jeigu skaičiuojame vieno, dviejų ar trijų kambarių butus ir pasiūloje esti po 30 variantų, tai normali pasiūla Alytaus rinkai. Šiandieninė situacija nėra buminė, kad nebūtų galima susirasti tinkamo varianto. Be abejo, tas, kuris ieško, nori nusipirkti pigiai ir gerą, bet tokių nebūna. Dažnas, kuris ieško, paprastai per kelis mėnesius išsirenka. 2007 metais pirko viską, būdavo siūlomi vos keturi ar penki butai, galima sakyti, nebuvo iš ko rinktis. Šiandien pirkėjas išrankesnis, įnoringesnis, niekur neskuba, o pasirinkti tikrai yra iš ko“, – komentuoja „Mirodos“ direktorė.
R.Mitkienė įsitikinusi, kad šiandieniniai Atsakingojo skolinimo nuostatai kur kas labiau įpareigoja klientą apmąstyti savo galimybes: „Kai buvo atleistos vadžios, kai bet kas galėjo imti paskolas be sutaupyto lito, buvo nenormalu. Dabar reikalavimai ganėtinai adekvatūs – tas, kas gali, kas pasitaupęs, tas ir pasiima paskolą, o lazdos peržengti nereikia.“
Būstai dažniau perkami už skolintus ar savus pinigus? Pašnekovės nuomone, santykis veik vienodas: „Didesnį būstą dažniau įsigyja su paskola, jeigu apie butus – praktiškai po tiek pat. Ne paslaptis, kad nemaža dalis perka ir už grynuosius pinigus. Todėl procentaliai beveik vienodai.“
