Griežtėjantys energetiniai reikalavimai naujai statomiems pastatams stumia iš gyvenimo tradicinius rąstinius namus.
© Shutterstock nuotr.

Šiuo metu visi naujai statomi pastatai turi atitikti B energetinio naudingumo klasę, o nuo 2020 m. visi statiniai jau privalės priklausyti AA+ energetinei klasei.

Aplinkos ministerijos Statybos ir būsto departamento Statybos normavimo skyriaus vyriausiasis specialistas Tomas Baranauskas sakė, kad jau dabar tik iš rąstų suręsti namai rizikuoja neatitikti energetinio naudingumo reikalavimo.

„Jeigu vertintume iš konstruktyvinės pusės, medis yra tikrai gera konstrukcija, kuri gali būti naudojama. Tačiau gryno rąsto sienos nebeatitinka dabar keliamų reikalavimų. Rąstinis namas turėtų būti apšiltintas, jame turi būti papildomas termoizoliacinis sluoksnis. Man jau yra tekę matyti namų Lietuvoje, kurių sienos statomos dedant rąstą, termoizoliacinį sluoksnį ir po to vėl rąstą arba jo imitaciją“, - DELFI komentavo jis.

Tradicinis lietuviškas namas – rizikos zonoje
© Shutterstock nuotr.

Dabar, kad būtų pasiekta B energetinio naudingumo klasė, namo sienos varža turi būti 5 kv. mK/W, o, pasak pašnekovo, rąsto varža geriausiu atveju yra apie 2 kv. mK/W.

Tiesa, Statybų įstatymas numato išimtis vasarnamiams ir mažesniems nei 50 kv.m namams. Tokiems statiniams energetiniai reikalavimai negalios ir jie galės būti statomi toliau.

Taigi lietuviško rąstinuko ateitis tik būti vasarnamiu, bet ne namu nuolatinia gyvenimui?

„Kiek teko matyti užsienyje, iš gryno rąsto statomi tik vasarnamiai. Paskutiniu metu kalbama, kad tokių namų daug Norvegijoje, bet gryno rąsto statomi tik vasarnamiai. Jeigu norima juose gyventi, naudojamos papildomos priemonės arba renkamasi kitą konstrukciją“, - komentavo T. Baranauskas.

Pasak pašnekovo, žmonėms, kurie nepaiso reikalavimų, nepavyks įregistruoti baigto namo, nes prieš registruojant pastatą yra privalomas namo energetinio naudingumo sertifikavimas.

Lietuviai randa savų išeičių

Medinių namų gamintojų asociacijos vadovas Tomas Braškys pripažįsta, kad tik iš rąstų renčiamiems namams naudojimo galimybės siaurėja.

„Reikalavimai namų energetiniam naudingumui didėja kiekvienais metais. Negaliu teigti, kad jau šiuo metu rąstinis namas neatitinka reikalavimų, nes skaičiuojamas viso namo energetinis efektyvumas, pavyzdžiui, jeigu rąstinių sienų ten bus nedaug, langai bus geros kokybės, o stogas stipriai apšiltintas, tai galbūt namas ir atitiks reikalavimus. Bet kokiais 2020 m. jau tikrai neturėtų atitikti“, - DELFI komentavo jis.

Pasak asociacijos vadovo, ateityje teks rąstinius namus šiltinti arba iš išorės, arba iš vidaus.

„Gyvenamojo namo tik iš rąstų neleidžia statyti be apšiltinimo. Jeigu žmogus nori gyventi natūraliai, sveikoje aplinkoje, vis tiek reikalaujama jį apšiltinti“, - pripažino pašnekovas.

Pasak jo, gamintojams vis dar yra likusios išimtys, taip pat jie daug rąstinių namų eksportuoja.

Rąstiniai namai Norvegijoje
Rąstiniai namai Norvegijoje
© Bendrovės nuotr.

„Pavyzdžiui, Norvegijoje, kur daug mūsų gamintojų eksportuoja savo produkciją, yra padarytos išimtys autentiškai tradicinei rąstinei statybai. Ten tokių griežtų reikalavimų nėra, juo labiau, kad jie nepriklauso Europos Sąjungai. Pavyzdžiui, jeigu klijuoto tašo namai eksportuojami į ES, jie yra šiltinami, jeigu jie eksportuojami į Aziją, tuomet ne, nes ten nėra tokių griežtų reikalavimų“, - tvirtino asociacijos vadovas.

Pasak pašnekovo, lietuviai randa išeičių, kaip, nepaisant ribojimų, vis tiek gyventi rąstiniame name.

„Jeigu žmonės įsigyja rąstinį namą, jie nenori jo šiltinti. Kaip kas susitvarko, rodo šiltinimą, o realiai arba jį vėliau nusiima, arba nepadaro visai. Nežinau, įvairiai“, - pripažino T. Braškys.

Lietuvos statybininkų asociacijos vadovas Dalius Gedvilas DELFI sakė, kad mediena kaip statybinė medžiaga turi ateitį, tik jų kaina gali būti didesnė, nes reikia daugiau laiko apdirbant medieną.

„Medžio energetinės pralaidumo savybės yra kur kas geresnės nei mūro. Aš manau, kad mediniai namai turi gerą ateitį. Tik jie gali būti labai brangūs, jeigu būtų statomi kokybiški. Vakaruose ir Skandinavijoje mediniai namai yra populiarūs, tačiau jų kaina yra didelė, nes medį apdirbti reikia laiko“, - kalbėjo jis.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Prokurorai ėmėsi tirti, ar Lietuvos įmonės pažeidė ES Rusijai taikomas sankcijas

Prokurorai pradėjo ikiteisminį tyrimą, kad Lietuvos įmonės galėjo pažeisti Europos Sąjungos...

Lietuvos paštas tęsia Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos centrinių paštų pardavimo procesą

Valstybės valdomas Lietuvos paštas tęsia centrinio pašto pastatų Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje...

Skelbiamas S. Dariaus ir S. Girėno stadiono rangovo konkursas (7)

Kauno savivaldybė ruošiasi S. Dariaus ir S. Girėno stadiono rekonstrukcijos darbams: pradedama...

Būsto statyba Rusijoje šiemet sumenko dešimtadaliu (2)

Per septynis šių metų mėnesius Rusijoje pastatyta 33,4 mln. kvadratinių metrų naujo gyvenamojo...

„Capital PRO“ konsultuos „Lietuvos draudimą“ (1)

Didžiausiam Baltijos šalyse nekilnojamojo turto verslo tinklui „Capital“ priklausantis „...

Top naujienos

G. Paluckas rėžė koalicijos partneriams: reikia ne naikinti, o kurti (67)

Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas sukritikavo penktadienį...

Kiek studentai mokės už butus Vilniuje (47)

Rugpjūtis ir rugsėjis tradicinis būsto nuomos pikas miestuose, kuriuose yra aukštosios mokyklos....

Laukiniai reklamos vakarai: feisbuko žvaigždėms – savos taisyklės (50)

Praėjusią savaitę nuskambėjusi istorija, kai Lietuvos bankas viešai pabarė feisbuko...

Kraupi moters išpažintis: brolis pirma pardavė kiemo draugams, o toliau prievartavo pats (140)

Nuo savo praeities ji bėgo ilgai ir baisią paslaptį slėpė ir nuo mylimųjų, ir nuo vaikų,...

Pasiruoškite: vaizdas sostinės gatvėse skirsis kaip diena ir naktis (33)

Pirmąsias rugsėjo savaites eismas sostinėje taps kur kas intensyvesnis – į gatves išvažiuos...

(Ne)laimingoji turistė išgyveno jau trečiąją teroro ataką

Po Europą keliaujanti jauna Australijos pilietė buvo įvykių epicentre, kai teroristai surengė...

Kas nutinka, kai po žeme sprogsta atominė bomba (1)

Egzistuoja daug būdų, kaip žemėje iškasti milžinišką duobę, tačiau neabejotinai pats...

Ar tai jau ženklas? „Valstiečių“ ministerijoje atsirado postas buvusiai V. Tomaševskio bendražygei (96)

Žemės ūkio ministro, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos ( LVŽS ) atstovo Broniaus...

Dvejus metus laukta „Karklė“ prasidėjo: festivalininkai į linksmybes neskuba (9)

Penktadienio vidurdienį festivalis „ Karklė “ pagaliau atvėrė vartus. Ir nors palapinių...

Turistai iš JAV ir Vokietijos atvyksta į Lietuvą dėl neįprastos pramogos (10)

Jeigu artimiausią sekmadienį ir pirmadienį – rugpjūčio 20 dieną Vilniuje ir rugpjūčio 21...