Tokių namų Lietuvoje – tik 6

 (193)
Aplinkos ministerija skelbia, kad Lietuvoje daugėja energiškai taupių pastatų. Vis dėlto A+ energinio naudingumo klasės sertifikatą kol kas yra gavę tik 6 namai.
Pasyvus namas
Pasyvus namas
© Structum nuotr.

Aplinkos ministerija džiaugiasi, kad šalyje daugėja namų, kuriems priskiriama A naudingumo klasė. Jei 2013 m. A ir A+ energinio naudingumo klasės reikalavimus atitiko sertifikatus gavę tik du pastatai, pernai tokių namų registruota 16 A klasės ir 6 A+ klasės. Tuo metu B klasės energinio naudingumo sertifikatus pernai gavo 2378 (2013 m. - 1710) statinių.

Vienas iš nedaugelio A+ klasės energinio efektyvumo sertifikatą turintis namas stovi Kauno rajone, Akademijos miestelyje. Jame šią žiemą pragyveno Mindaugas Dagys su šeima.

Namo savininkas džiaugėsi, kad naujame name šildymas kainuoja daug pigiau nei jam tekdavo mokėti gyvenant bute Kaune. Pasak M. Dagio, gyvenant pasyviame, 135 kv. M ploto name šildymo išlaidos per metus siekia apie 500 Lt (apie 145 eurai).

“Bute per mėnesį žiemą tiek mokėdavau“, - teigė jis.

Paklaustas, kodėl nusprendė investuoti į A+ energinės klasės namus, M. Dagys prasitarė, kad pats yra projektuotojas ir tai pirmasis jo tokio tipo suprojektuotas namas. Name sumontuota kombinuota šildymo sistema.

„Pirmame aukšte yra grindų šildymas dujiniu katilu, antrame aukšte – elektriniai šildytuvai“, - pasakojo jis.

Tikima, kad pasyvaus namo statybos kainuoja 10-15 proc. daugiau nei įprasto, tačiau pašnekovas su tokiu teiginiu nesutinka.

„Tas skirtumas susidaro, jei rengiama rekuperacinė sistema, - teigė jis. - Pagal Vokietijos skaičiavimus tai taip yra, bet aš to nepajaučiau“.

Taikosi į dar aukštesnę klasę

Dar vienas A+ energinio naudingumo klasės sertifikatą turintis namas stovi Rokantiškių soduose, Vilniuje. Namo savininkas Sergejus Miakinkovas portalui DELFI pasakojo, kad kol kas šiame name dar niekas negyvena, todėl pasakyti, kiek tokio namo išlaikymas kainuoja, dar per anksti. Namas yra įrenginėjamas. Name sumontuotas geoterminis šildymas.

A+ energinės klasės namas dar neturi gyventojų ir Kaune, Lubinų g., tačiau namą pastatęs Eurgenijus Kovalkovas teigė, kad namui šeimininkai surasti ir jie į naują namą turėtų įsikelti šį pavasarį. Name įrengtas geoterminis vanduo-oras šildymas.

Statybomis užsiimantis E. Kovalkovas pasakojo, kad namas Lubinų g. - pirmas jo bandymas nusitaikyti į vieną iš aukščiausių energinių klasių.

Tiesa, gali būti, kad kitas naujai statomas verslininko namas, kuris bus greitai vertinamas dėl energinės klasės sertifikavimo, gaus A++ klasę. Name įrengtas geoterminis šildymas oras-oras.

„Gali būti, kad ir A++ pasieksime klasę, bet dar tik daro sertifikavimus. Turėtume pasiekti, nes namas yra su saulės elementais, tai visiškai šiluma turėtų būti nemokamai“, - kalbėjo jis.

Pasak pašnekovo, anksčiau jis statė B, C klasės energinio efektyvumo namus: „Bet kai pastatėme B klasės, pažiūrėjome, kad iki A klasės nedaug ir reikėjo“.

E. Kovalkovas prasitarė, kad žmonės domisi energiškai efektyviais namais, tačiau neretai naujovės juos dar gąsdina.

„Sprendimai, kur nėra radiatorių, šildymo sistemos kaip įprasta, dar kelia daug klausimų gyventojams. Geoterminiai šildymai taip pat. Jie nori radiatorių, tradicinių pečių, kad būtų kaip tradiciniame name“, - kalbėjo pašnekovas.

Verslininkas teigė besitikintis, kad situacija keisis nuo 2016 m., kai naujai statomi pastatai turės atitikti ne žemesnius nei A energinės klasės reikalavimus.

Likę trys A+ klasės sertifikatus turintys namai stovi Kleboniškyje, Kaune, Panaros kaime, Merkinės sen., ir Dubysos g., Kaune.

DELFI primena, kad Lietuvoje privalu sertifikuoti kiekvieno naujo pastato energinį naudingumą. Toks sertifikatas būtinas pastato rekonstravimui, atnaujinimui, pardavimui ar nuomai. Ši prievolė pagal Statybos įstatymą įsigaliojo 2013 m.

Pagal energinį naudingumą pastatai skirstomi į 9 klases: A++, A+, A, B, C, D, E, F ir G. A++ klasė rodo, kad pastatas beveik nenaudoja energijos.

Nuo 2016 m. visi naujai statomi pastatai turės atitikti ne žemesnę kaip A klasę, todėl energiškai taupių pastatų daugės.

Aplinkos ministerija skelbia, kad šiuo metu taupiausi energiniu požiūriu gyvenamieji namai vidutiniškai sunaudoja apie 49 kWh/kv. m per metus, iš jų šildymui – apie 19 kWh/kv. m. Nerenovuoti daugiabučiai sunaudoja apie 318 kWh/kv. m arba šildymui – apie 275 kWh/kv. m.

www.DELFI.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Naujienų prenumerata

Nekilnojamasis turtas

Prabangos ieškantiems kauniečiams – pasiūlymas uždarame kvartale prie ežero (208)

Prabangos ieškantiems Kauno gyventojams - sklypai prie ežero aptvertoje teritorijoje už dvigubai didesnę nei įprastinė kainą.

10 statybų bendrovės patarimų, į ką atkreipti dėmesį perkant būstą (15)

Skaičiuojama, kad nuo metų pradžios Vilniuje parduota daugiau nei 1700 naujos statybos butų.

Vyriausybė uždegė žalią šviesą pakeitimams dėl būsto paskolų (12)

Trečiadienį Vyriausybė posėdyje pritarė Finansų ministerijos ir Lietuvos banko parengtiems įstatymų pakeitimams, kurie įneštų naujovių būsto paskolą norintiems gauti gyventojams ir paskolas išduodančioms kredito įstaigoms.

Lietuviai mieliau renkasi būstą užmiestyje (14)

Statistika rodo, kad Lietuvos gyventojai, kitaip nei Vakarų Europos piliečiai, mieliau renkasi pirkti būstą užmiestyje nei miesto centre. Dažniausiai tai lemia noras turėti bent nedidelį žemės plotą prie namo bei gyventi arčiau gamtos.

Būsto nuomos rinkoje – kelerius metus neregėta situacija (93)

Kelerius metus neregėta situacija susidarė būsto nuomos rinkoje. Didmiesčiuose padaugėjus nuomojamų butų, ėmė kristi nuomos kainos.