DELFI kalbintas Kauno miesto savivaldybės Gyvenamojo fondo administracijos skyriaus Administravimo poskyrio vedėjas Algimantas Andriulevičius aiškino, kad lifto mokestis susidaro iš trijų dalių: už suvartotą elektrą, liftų techninę priežiūrą ir kaupiamasis mokestis. Jei daugiabutis priklauso bendrijai, mokesčius nustato bendrijos administracija, susitarusi su liftų priežiūros paslaugas teikiančia įmone. Jei bendrijos nėra, mokestį nustato namo administratoriai, kurių sprendimas turi būti patvirtintas savivaldybės.
Didžioji dalis mokesčio – už priežiūrą
„Nesvarbu, ar liftas naujas ar senas, techninė liftų priežiūra atliekama periodiškai, šios paslaugos mokestis ir sudaro didelę dalį mokesčio už liftą. Mažiau už liftus gali mokėti naujesnių daugiabučių gyventojai, nes modernizuoti liftai sunaudoja mažiau elektros energijos“, - aiškino specialistas.
A. Andriulevičius teigė girdėjęs skundus apie mokesčio dydį, skaičiuojamą pagal buto plotą, tačiau teigė, kad šį klausimą išspręsti būtų sunku. „Žmonių, įregistruotų bute, skaičiaus apmokestinimas lifto mokesčiu neišspręstų problemos. Juk penki žmonės viename bute gali daug mažiau kartų pasinaudoti liftu nei vienas asmuo, kuris dažnai palieka namus“, - svarstė pašnekovas.
Kol kas nuostata, kad už komunalinius mokesčius reikia mokėti pagal gyvenamąjį plotą, įtvirtinta Civiliniame kodekse.
„Idealiausias būdas būtų mokestį skaičiuoti pagal važiavimo liftu skaičių. Moderniuose liftuose naudojama sistema, kur gyventojas turi pasinaudoti kortele, kad į jį patektų – taip būtų galima suskaičiuoti, kas ir kiek naudojasi liftu. Tačiau šiuo atveju vėl kiltų problemų – gyventojas nenorėtų savo vardu vežti kaimyno“, - spėliojo specialistas.
Tarifų atskleisti nenori
Vilniaus miesto savivaldybės atstovai teigė, kad tarifus už naudojimąsi liftais daugiabučiuose nustato ne savivaldybė, o bendrijos ar namo administratoriai.
DELFI kalbinti sostinės mikrorajonų namų administratorių ar bendrijų atstovai atskleisti, kiek konkrečiai moka gyventojai už liftą nenorėjo – tai neva komercinė paslaptis.
Nenorėjusi prisistatyti vieno namų administratoriaus buhalterė teigė, kad vidutiniškai mokestis yra apie 0,2 Lt/kv. m.
Pašnekovė teigė, kad šiuo metu skaičiuojamas mokesčio modelis geriausiai atspindi situaciją: „Pagal gyventojų skaičių ir negalėtume skaičiuoti, nes tokių duomenų neturime. Be to, registruotų gyventojų skaičius bute gali neatitikti realybės. Juk vienas registruotas asmuo gali butą išnuomoti penkiems kitiems gyventojams“.
Fabijoniškėse veikiančios bendrijos atstovas teigė, kad liftų mokestis yra nustatomas susitarus su liftų priežiūros paslaugas teikiančia įmone. Taip pat nenorėjęs prisistatyti specialistas aiškino, kad lifto mokestis taip pat priklauso nuo daugiabučio namo aukščio, tačiau neturėtų priklausyti nuo liftų skaičiaus laiptinėje. Pašnekovas prasitarė, kad vidutiniškai vieno lifto priežiūra namui kainuoja apie 260 Lt.
DELFI anksčiau rašė ir apie gyventojų priekaištus, kad lifto mokestis „pripaišomas“ butų savininkams, net jei šie bute negyvena.
Mokesčiai už gyventojus, o ne plotą
Praeitų metų spalio mėnesį Seimas balsavo dėl Civilinio kodekso pataisų svarstymo, kuris daugiabučių gyventojus įteisintų mokėti bendrus mokesčius pagal gyventojų skaičių, o ne gyvenamąjį plotą. Įsigaliojus siūlomai įstatymo pataisai, pagal gyventojų skaičių būtų skaičiuojamas ne tik lifto, bet ir bendros elektros, teritorijos priežiūros, buitinių atliekų išvežimo mokesčiai.
Iniciatyvą pataisoms parodęs Seimo narys Julius Dautartas tuomet teigė, kad tokie pakeitimai teigiamai paveiktų bendruomenės buitinę kultūrą.
Tačiau tokie parlamentaro pasiūlymai buvo priimti ir su skepticizmu. Nesant privalomai tvarkai registruotis būtinai toje vietoje, kur gyvenama, kiltų klausimų, keli žmonės ir už ką turi mokėti.
