Kauno apylinkės teismo laikinoji vadovė – „Savaitraščiui Kaunui“ teisėja Lina Žemaitienė – perspėja, kad nereikia ignoruoti raginimų sumokėti skolas, neturint užtektinai lėšų, įsiskolinimus geriau dengti dalimis, nei visai to nedaryti.

Ką daryti, kad dėl kelių dešimčių ar šimtų eurų skolos nereikėtų patirti dar daugiau nemalonumų – jaudintis gavus registruotąjį laišką iš teismo, o galiausiai sumokėti ne tik skolą bet ir solidžias bylinėjimosi išlaidas?

Kauno apylinkės teismo laikinoji pirmininkė L. Žemaitienė rekomenduoja kauniečiams patiems aktyviau rūpintis savo finansais ir nelaukti, kol bus kreiptasi į teismą.

Ypač budrūs turėtų būti gyventojai, nuomojantys savo butus.

Net ir tais atvejais, kai sutartis su komunalines paslaugas teikiančiomis įmonėmis sudaro patys nuomininkai, pasak teisėjos L. Žemaitienės, būsto savininkas turėtų kontroliuoti, ar sąskaitos laiku apmokamos. Susidarius nuomininkų įsiskolinimams, juos galiausiai turės padengti būsto savininkas.

Lina Žemaitienė

- Teisėjai pripažįsta, kad tapo savotiškais įkaitais, jiems tenka nagrinėti begalę bylų dėl skolų priteisimo. Tai – rutininis procesas, primenantis stovėjimą prie konvejerio, nuolat atliekant vieną ir tą pačią operaciją. Kaip didėjantis skolinių bylų skaičius veikia Kauno apylinkės teismo darbą?

- Darbo krūvis teisėjams yra iš tiesų nemažas, šįmet bylos dėl skolos priteisimo sudaro 35,6 proc. visų mūsų teisme nagrinėjamų civilinių bylų. Jaučiama bendra civilinių bylų didėjimo tendencija.

Vadinamosios skolinės bylos dažniausiai nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, t. y. nematant pačių žmonių, sprendimus priimant už akių.

Šie procesai reikalauja daug teisėjų darbo, nemažas krūvis tenka ir jų padėjėjams. Reikia perskaityti daug dokumentų, daugelyje bylų ieškovai prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl priimama atskira teismo nutartis, ja prašymas tenkinama arba atmetamas.

Pasitaiko įvairių situacijų, vieni skolininkai skolas sumoka, kiti teikia prieštaravimus. Būna ir tokių situacijų, kai mums tenka patiems ieškoti žmonių per darbovietes, gyventojų ir adresų registrus.

Tokios bylos, nors yra mažos, reikalauja daug žmogiškųjų išteklių.

Teisėjai savo darbą planuoja taip, kad dėl jiems tenkančio krūvio nenukentėtų kitų bylų nagrinėjimas.

- Minėjote, kad teismo darbuotojams tenka dirbti ir seklių darbą ieškant žmonių. Ar daug skolininkų specialiai slapstosi bandydami vilkinti laiką puikiai žinodami, kad jų atžvilgiu jau pradėtas teisminis procesas?

- Viskas priklauso nuo žmogaus mąstymo, jo išprusimo. Vieni galvoja – kuo ilgiau skolos nemokėsiu, kuo ilgiau manęs teismas neras, tuo bus geriau. Nesusimąstoma, kad egzistuoja procesinės palūkanos ir delspinigiai.

Didžioji dėl skolų į teismą besikreipiančių įstaigų dalis – įvairias komunalines paslaugas gyventojams teikiančios įmonės. Tai – bendrovė „Kauno energija“, gyvenamuosius namus administruojančios įmonės, butų ūkiai.

Dažnai kreipiasi kreditus išduodančios bendrovės ir įmonės, kurios perima kreditoriaus teises, populiariau kalbant – perperka skolų paketus.

Dažniausiai būna perkami gyventojų įsiskolinimai didelėms bendrovėms, pavyzdžiui, „Omnitel“. Pasikeitus ieškovui kreditoriaus teises įsigijusios įstaigos kreipiasi į teismą kaip savarankiški kreditoriai.

Anksčiau tokių bylų kiek mažiau sulaukdavome vasarą, nes žmonės atostogaudavo. Dabar, atsiradus Lietuvos elektroninių paslaugų portalui E.teismas.lt, advokatai dokumentus gali teikti ir nebūdami savo darbo vietose.

- Pasvarstykime, kaip būtų galima supaprastinti skolų ieškojimą. Ar tikrai būtina teismui dalyvauti procese, kai skola yra akivaizdi? Juk daugeliu atvejų aišku, kad šilumos tiekėjui tiekiant šilumą butas ar namas buvo šildomas.

- Įstatymuose numatyta, kad skolą išieškoti galima tik per teismą. Nors egzistuoja ir kitas būdas – bendradarbiauti.

Kalbant apie skolas už komunalines paslaugas, akivaizdu, kad būstą turintis žmogus žino, jog nemoka už jam teikiamas paslaugas. Įmonės į teismą nesikreipia dėl vieno, dviejų ar net trijų mėnesių, manau, retai kreipiasi, kai pinigai nemokami ir pusę metų.

Būstą turintis ir metus laiko už jį nemokantis žmogus puikiai supranta, ką daro, kad skola didėja ir ji niekur nedings. Norėdami išvengti rimtesnių nemalonumų, žmonės turėtų ne delsti, o patys kreiptis į įstaigą, kuriai yra skolingi.

Noriu pabrėžti, kad paslaugas teikiančios įmonės į norinčius padengti įsiskolinimus gyventojus žiūri tikrai geranoriškai. Net ir teisme pasitaiko atvejų, kai bylos nagrinėjimas atidedamas, skolininkui patariama atvykti į tam tikrą skyrių, kur bus sudarytas grafikas skolai padengti, žmogui suteikiant galimybę ją per kurį laiką išmokėti dalimis.

Situacijos, kai byla dėl skolos priteisimo pasiekia teismą, buvo galima išvengti patiems skolininkams kreipiantis į paslaugas teikiančias bendroves ir su jų atstovais tariantis dėl skolos grąžinimo.

- Ką daryti tiems, kurie neturi finansinių galimybių sumokėti skolą, kurią teismas jau priteisė? Koks likimas jų laukia, kur reikia ieškoti išeičių?

- Jeigu jau priimtas teismo įsakymas, žmogus skolą pripažįsta, tačiau neišgali jos iš karto sumokėti, dažniausiai kreipiamasi į teismą prašant ją išskaidyti dalimis. Tam dažniausiai neprieštarauja ir įmonės, kurioms jie skolingi.

Žmogus teismui turi pateikti dokumentus, pagrindžiančius, kodėl jis negali iš karto sumokėti visos skolos. Tai gali būti mažos pajamos, kitos skolos, mažamečiai vaikai, ligos ir pan. Mes skiriame teismo posėdį, kuriame išskaidome skolos mokėjimą dalimis metams, kartais net dvejiems.

Įstaigos, kurioms skolos mokamos dalimis, su tuo sutinka. Nepamenu, kad dėl tokio sprendimo būtume sulaukę skundų.

Svarbu, kad žmogus būtų deklaravęs savo gyvenamąją vietą. Jeigu žmogus išvykęs gyventi į užsienį ar registruotas prie Kauno savivaldybės, mūsų darbuotojams yra labai sunku jį surasti ir įteikti dokumentus. Nors stengiamės tai daryti, kai kuriose situacijose tiesiog gaila žmonių. Nepavykus to padaryti teismo išlaidos tik didėja.

- Įvairius darbus daugiabučiuose atliekantys būsto administratoriai vėliau visiems gyventojams pateikia sąskaitas, jas nurodo apmokėti per kelis mėnesius. Pasitaiko atvejų, kai tai padaryti žmonės tiesiog pamiršta. Ką patartumėte kauniečiui, kuris tiesiog pamiršo apmokėti jam pateiktas sąskaitas ir gavo teismo įsakymą dėl priteistos skolos?

- Gavę teismo įsakymą žmonės reaguoja skirtingai. Vieni ateina ir sako, kad gavo vos ne nuosprendį ir tapo nuteistaisiais. Nors tai – pati paprasčiausia forma, kuria priteisiama skola. Kitaip tariant, teismas konstatuoja skolos buvimo faktą.

Jeigu gavote teismo įsakymą, kuriame nurodoma, kad skola priteista, patarčiau ją tiesiog sumokėti. Jeigu žmogus iš tiesų buvo pamiršęs apmokėti sąskaitą, skolą pripažįsta, nurodytą sumą sumoka ir pateikia tai įrodančius dokumentus teismui bei įstaigai, kuriai buvo skolingas. Tada įsakymas panaikinamas.

Jeigu žmogus nesutinka su skola, jis teismui gali teikti prieštaravimus. Tokie atvejai gana reti, bet jų pasitaiko. Kartais susiduriame su situacijomis, kai mokėjimai nesuvaikšto, žmogus skolą sumoka penktadienį po pietų, o pirmadienį jau teikiami ieškiniai.

Tokiais atvejais teikiami prieštaravimai, kurie siunčiami kreditoriams, jeigu konstatuojama, kad skola sumokėta, tačiau pinigai per vėlai pateko į banko sąskaitą, kreditoriams atsisakius prašymo, teismas panaikina įsakymą.

Jeigu asmuo mano, kad nėra skolingas, ar galvoja, kad iš jo per daug prašoma, jis taip pat gali pateikti prieštaravimą, kuris siunčiamas kreditoriui. Jame nebūtina nurodyti jokių argumentų ir motyvų, užtenka parašyti žodį prieštarauju.

Vėliau kreditorius sprendžia, ar prieštaravimas argumentuotas, kad jis galėtų atsisakyti savo reikalavimų ir nutraukti bylą. Kai kreditorius nesutinka su prieštaravimu, jis teikia ieškinį teismui, tada byla nagrinėjama ginčo teisena. Bylos, kuriose yra prieštaravimų, dažniausiai nagrinėjamos teismo posėdžiuose.

Kai žmogus skolą sumoka paskutinę dieną, nežinodamas, ar dėl to bus kreiptasi į teismą, siūlyčiau paskambinti įmonei ir informuoti apie pervestus pinigus.

- Dažnai žmonės piktinasi, kad už gana nedidelės bylos parengimą ir jos pateikimą teismui priskaičiuojamos gana solidžios sumos advokatams. Yra įtarimų, kad kai kurie būsto administratoriai, jų pasamdytos advokatų kontoros iš to pelnosi. Kaip galima sumažinti bylinėjimosi išlaidas?

- Vienas dalykas, kai skola 2 tūkst. eurų, o advokatų paslaugos įvertintos 200 eurų. Kitas – kai skola 200 eurų ir tai pačiai sumai įvertintos patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Jeigu išlaidos atrodo neproporcingos, teismas į tai atsižvelgia ir gali jas sumažinti. Jei išlaidos neviršija advokatų tarybos nustatytų ribų, belieka vienas kelias – bendradarbiauti su į teismą padavusia įmone.

Manau, kad tai vyksta retai. Geriausia išeitis – nelaukti teismo.

- Pasitaiko atvejų, kai žmonės tampa skolininkais ne dėl savo kaltės – išnuomoja butus, o tik po kurio laiko paaiškėja, kad už paslaugas niekas nemokėjo ir gresia rimti teisiniai nemalonumai. Ką patartumėte žmonėms, nusprendusiems išnuomoti butą?

- Patarčiau kontroliuoti, kontroliuoti ir dar kartą kontroliuoti. Tai galima daryti nebūtinai tiesiogiai bendraujant su nuomininkais, bet ir per komunalines paslaugas teikiančias įmones.

Jeigu žmogus išvykęs, Lietuvoje lieka giminaičiai, kurie gali pagelbėti. Nesudėtinga paskambinti arba parašyti ir pasiteirauti, ar viskas laiku apmokama, ar nesikaupia skolos.

Nuomojant butus sutartis su komunalinių paslaugų teikėjais dažnai sudaro patys nuomininkai.

Jei nuomininkas pinigų nesumokės, skolą turės padengti savininkas. Už viską atsako savininkas, jis yra atsakingas už tai, kad įsileido nuomininkus, nemokančius už paslaugas.

Skola niekur nedingsta, ją vis vien reikės sumokėti. Ji negali būti panaikinama ar išskaidoma visiems gyventojams.

2015 m. Kauno apylinkės teismas gavo 28 tūkst. 422 civilines bylas. Iš jų dėl skolos priteisimo – 8 tūkst. 780 bylų.

Ginčo teisena, priimant sprendimą už akių ar bylą nagrinėjant posėdžiuose – 5 tūkst. 552. Dokumentinis procesas, kuriame priimamas preliminarus sprendimas, taikytas 623 atvejais.

Dėl prašymo išduoti teismo įsakymą 2015 m. nagrinėtos 2 tūkst. 603 bylos.

2015 m. bylos dėl skolos priteisimo Kauno apylinkės teisme sudarė 30,89 proc. visų civilinių bylų.

Iki 2016 m. gegužės 16 dienos teismas gavo 10 tūkst. 11 civilinių bylų. Iš jų dėl skolos priteisimo – 3 tūkst. 654.

2 tūkst. 930 bylų išnagrinėta ginčo teisena, priimant sprendimą už akių arba teismo posėdžiuose. 123 bylos nagrinėtos dokumentiniuose procesuose, gauta 511 bylų dėl teismo įsakymo išdavimo.

Bylų dėl skolos priteisimo procentas nuo visų gautų civilinių bylų iki šių metų gegužės 16 d. sudaro 35,60 proc.