Tokį pokytį statybų parodoje „Resta“ dalyvaujantys verslininkai sieja su žmonių psichologija – belaukdami euro jie nori investuoti pinigus.
„Tam įtakos turi ir oras: žiemos nebuvo, todėl darbai nestojo. Antra priežastimi laikyčiau planus įsivesti eurą. Dauguma žmonių jau suprato, kad euras tikrai bus ir nori investuoti savo pinigus, nes baiminasi kainų kilimo. O pinigų gyventojai sutaupė nemažai ir nori juo išleisti. Taip pat grįžta išvažiavusių žmonių pinigai“, - DELFI sakė statybines medžiagas tiekiančios bendrovės „Lemora“ komercijos direktorius Marijus Mačiulskas.
Skirtingų statybinių medžiagų pardavimas, pasak jo, šiemet lyginant su praėjusiais metais padidėjo 20-100 proc.
Pasak pašnekovo, žmonės sutaupytus pinigus dažniausiai leidžia naujų namų statybai. „Nepaisant kalbų, renovacija nevyksta plačiai: rajonuose ji aktyvesnė, o Vilniuje dar labai vangi“, - sakė M. Mačiulskas.
Pasiteiravus, kaip dabartines apyvartas galima lyginti su pikiniu 2007 m. laikotarpiu, jis sakė: „Kalbant iš mūsų kompanijos pozicijų, tą apyvartą mes pasiekėme jau užpernai, o pernai ją viršijome“.
„Manau, kad dabar dar nepasiektas augimo pikas, didžiausia banga ateis vėliau. (...) Baugina tai, kad viskas per greitai kyla, kad jis tik greičiau nesusprogtų nei buvo per 2009 m. krizę“, - pripažino pašnekovas.
Kitiems metams jis mato irgi geras prognozes.
„Šiemet žmonės statosi namus iš savo lėšų, dar nėra tiek daug, kiek buvo europinių pinigų, o nuo 2015 m. pasileis patvirtinti projektai”, - teigė M. Mačiulskas.
Latviams galvos susisuko jau po euro
Panašiomis nuotaikomis gyvena ir plytas, blokus bei skiedinius tiekianti bendrovė „Simpras“.
„Šiemet nuotaikos yra optimistinės. Pardavimai auga daugiau nei tikėjomės. Mes tai siejame su euro įvedimu. Taip pat reikia atkreipti dėmesį, kad šiemet beveik nebuvo žiemos“, - DELFI sakė bendrovės komercijos direktorius Danielius Liansbergis.
Šios bendrovės pirmojo ketvirčio pardavimai yra maždaug 30 proc. didesni nei pernai tuo pačiu metu.
Bendrovė medžiagas tiekia tiek individualiems namams, tiek daugiaaukščiams.
Pašnekovas nesiima prognozuoti, ko reikėtų laukti kitais metais, kai Lietuva litą bus pakeitusi euru. Sunku tai spėti ir žvelgiant į kaimynų elgesį.
„Žiūrint į kaimynų patirtį, galima manyti, kad augimo tokio gal jau ir nebus, bet pirkimas gal ir nesustos. Latvijoje situacija buvo kitokia nei Lietuvoje, pas juos augimas prasidėjo įvedus eurą. Ten taip pat suveikė psichologa: latus pakeitus į eurus jie gavo daugiau eurų nei turėdavo latų (latas brangesnis nei euras – DELFI). Tai paskatino vartojimą. Tuo metu Estijoje įvedus eurą buvo kritimas. Neaišku, kaip bus Lietuvoje“, - svarstė jis.
DELFI jau rašė, kad nekilnojamojo turto sektorius, stebėdamas suaktyvėjusį butų pirkimą, pastebi euro pseudo psichozę.
„Galėčiau teigti, kad Lietuvoje mes jaučiame panašią pseudo mini euro euforiją - perkamumas yra padidėjęs. Yra tam tikrų žmonių, labiau iš ekonominio būsto sektoriaus, kurie mano, kad euras yra ženklas, jog NT kainos kils, tačiau po to, kai įsivedamas euras, pirmas pusmetis būna apsisprendimo, apsižiūrėjimo ir sandorių skaičius sumažėja“, - yra sakęs NT paslaugų bendrovės „Ober-haus“ vadovas Vytas Zabilius.
Lietuva eurą tikisi įsivesti nuo kitų metų. Galutinio sprendimo laukiama šią liepą. Šiemet
parodoje „Resta“ dalyvauja 540 įmonių iš 13 pasaulio šalių. Parodos ekspozicija užims 33 tūkst. kv.m. plotą.
