Prisidengdami renovacija, pardavėjai pasiryžę iš pirkėjų išvilioti nepagrįstai dideles pinigų sumas. Nekilnojamo turto ekspertai patarė su tokias pardavėjais tiesiog negaišti laiko.
8 tūkst. eurų yra niekis
Į nemalonią situaciją pateko klaipėdietė Vaida, ieškanti įsigyti vieno kambario butą.
„Skelbimas apie parduodamą butą pasirodė socialiniame tinkle „Facebook“. Iškart susisiekiau su skelbimą įdėjusia moterimi, nes man patinka mikrorajonas, kuriame butas yra, be to, imponavo ir tai, kad būstas yra renovuotame name, nes banke išgirdau, kad už būstą renovuotame name galima gauti ne 80, o 85 proc. jo vertės dydžio paskolą. Vadinasi, pradinis įnašas bus mažesnis, o tai man buvo itin aktualu.
Tačiau tikrai nesitikėjau, kad viskas taip baigsis“, – pasakoti pradėjo pašnekovė.
Ji susitarė dėl būsto apžiūros, po jos liko patenkinta, todėl vėl susisiekė su buto savininke derinti kitų detalių.
„Moteris buvo nurodžiusi, kad už vieno kambario butą, kuris yra netoli centro, nori gauti 35 tūkst. eurų. Per pokalbį telefonu paklausiau, ar už renovaciją yra sumokėta.
Moteris lyg tarp kitko užsiminė, kad dar šiek tiek liko neišmokėta, todėl esą kainą gali nuleisti iki 34 tūkst. eurų. Viskas atrodė pakankamai neblogai, tačiau vėliau apsivertė vos ne aukštyn kojomis“, – karčia patirtimi dalijosi Vaida.
Galiausiai ji parduodamame bute susitiko su jo savininke. Moteris iškart pareiškė, jog kainos nebenuleis, nes esą dabar viskas brangsta.
„Tada dar kartą paklausiau dėl renovacijos ir ji man parodė dokumentus, kad dar liko neišmokėta daugiau nei 8 tūkst. eurų. Tą skolą būčiau turėjusi perimti aš, jei nuspręsčiau pirkti butą. Tai mane šokiravo, nes tokių skaičių anksčiau nebuvau girdėjusi.
Bandžiau jai paaiškinti, kad išties nelogiška už vieno kambario butą prašyti 35 tūkst. eurų, kai dar yra 8 tūkst eurų skola. Vadinasi, tas butas man butų kainavęs 43 tūkst. eurų. Pardavėja tik numojo ranka, kad tie 8 tūkst. eurų yra niekis, palyginti su tuo, kokios kokybės butą gausiu. Jai įrodinėjau, kad naudą iš renovacijos turi ji, nes gali brangiau parduoti butą, bet už tą jos naudą turi susimokėti pirkėjai.
Tai absoliuti nesąmonė. Tačiau tik išgirdau atsakymą, kad esu jauna, veikli, todėl esą man neturėtų kilti jokių bėdų keliolika metų papildomai mokėti po daugiau nei 40 eurų per mėnesį už renovaciją. Esą juk ir šildymas pigiau kainuoja. Sutinku, tačiau sąskaitos už šildymą tikrai nėra tiek mažesnės, jog kompensuotų išlaidas renovacijai“, – kalbėjo Vaida.
Pikta, kad mausto žmones
Jai galutinai apsispręsti padėjo nekilnojamojo turto vertintojai, kurie preliminariai nustatė, kad to buto vertė yra ne daugiau nei 30 tūkst. eurų – maždaug 1000 eurų už kvadratinį metrą.
„Aišku, kad tai moteriai pasakiau, jog buto nepirksiu. Gaila, kad ji sudegino kone du mano mėnesius, nes buvau įsitikinusi, kad susitarsime, todėl kito buto neieškojau, o ji iki paskutinės minutės neįvardijo skolos už renovaciją, vis maitino pažadais, kad kainą suderėsime.
Galiausiai ji man pareiškė, kad kažkokia jos pažįstama nekilnojamojo turto agentė esą sakiusi, kad už tą butą ji galinti gauti 38 tūkst. eurų, todėl ji neva ir taip daranti didelę nuolaidą. Palinkėjau jai sėkmės tiek gauti už tą butą, kai dar yra ir 8 tūkst. eurų skola už renovaciją, ir atsisveikinau visiems laikams.
Tačiau liko kartėlis, jog atsiranda tokių žmonių, kurie galvoja, kad kiti yra kvailiai ir juos galima maustyti. Galbūt kai kurie žmonės taip ir apsigauna“, – piktinosi pašnekovė.
Renovuoti butai – brangesni
Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Ober-Haus“ generalinis direktorius Remigijus Pleteras taip pat buvo nustebęs, jog vieno kambario buto, esančio Klaipėdoje, pardavėja už jį pageidauja gauti 35 tūkst. eurų, kai už renovaciją nesumokėta suma siekia 8 tūkst. eurų.
„Žiūrint procentiškai, ta neišmokėta suma yra labai didelė, palyginti su buto pardavimo kaina. Jei butas būtų parduodamas už 100 tūkst. eurų, tie 8 tūkst. eurų neatrodytų tokia didelė suma.
Šuo atveju tikrai nelogiška butą pardavinėti už 35 tūkst. eurų ir dar reikalauti, kad pirkėjas perimtų 8 tūkst. eurų skolą už renovaciją. Vadinasi, pirkėjas turėtų sumokėti 43 tūkst. eurų, o vieno kambario butai Klaipėdoje tiek nekainuoja“, – teigė R. Pleteras.
Anot jo, įprasta praktika tokia, kad renovuotuose namuose parduodamų butų kaina, jei už renovaciją nėra išmokėta, yra rinkos kaina, bet sumažinta ta dalimi, kokia yra skola.
„Pavyzdžiui, jei buto renovuotame name rinkos kaina yra 50 tūkst. eurų,, bet už renovaciją nesumokėta 5 tūkst. eurų, tai butas turėtų būti pardavinėjamas už 45 tūkst eurų. Tokia susiformavusi praktika, tokia aritmetika.
Be to, žmogus turėtų būti suinteresuotas skelbti mažesnę pardavimo kainą, nes tada skelbimas sulauks didesnio susidomėjimo. Pati renovacija ir už ją nesumokėta suma nėra blogybė, tačiau pardavėjas skolos neturėtų užkrauti pirkėjui.
Renovuotuose namuose butai ir taip kainuoja 10-20 proc. brangiau nei vidutinė rinkos kaina“, – aiškino R. Pleteras.
Jo žodžiais, pirkėjai yra išprusę, todėl pardavėjai sunkiai juos gali apmulkinti, nors ir skolą už renovaciją slepia iki paskutinės minutės.
„Net ir preliminarioje pardavimo-pirkimo sutartyje numatomos tokios detalės, kada butas turi būti atlaisvintas, nuo kada naujasis savininkas pradeda mokėti už komunalines paslaugas pagal skaitiklių rodmenis. Todėl ir įsiskolinimas už renovaciją toje sutartyje turi būti užfiksuotas.
Pirkėjas ir pardavėjas gali susitarti, kad pirkėjas perima įsiskolinimą, jei pardavėjas sumažina kainą. Tačiau galimas ir toks variantas, kad pirkėjas ir pardavėjas susitaria, jog pirkėjas moka brangiau, bet skolos už renovaciją neperima, tačiau ją iki nustatyto termino padengia pardavėjas“, – komentavo R. Pleteras.
Problemos – ir dėl komunalinių skolų
Jis tikino, kad toks atvejis, kai būsto pardavėjas už jį nori gauti ir rinkos kainą, ir pirkėjui perleisti skolą už renovaciją, yra gana retas.
„Tai išties įžūlu, bet patys pirkėjai sprendžia, kaip elgtis, ar sutikti su tokiomis sąlygomis. Pasitaiko atvejų, kai ir, tarkime, Vievyje žmogus už dviejų kambarių butą senos statybos name nori gauti 100 tūkst. eurų. Pirkėjams patarčiau į tokius skelbimus tiesiog nekreipti dėmesio ir neeikvoti savo laiko“, – rekomendavo R. Pleteras.
Jo teigimu, pirkėjai patenka į nemalonias situacijas ne tik dėl to, kad nori įsigyti būstą, už kurio renovaciją dar nėra išmokėta, bet ir tuomet, kai nusiperka butą, kuriame liko skolų už komunalinius patarnavimus. Nemažai tokių atvejų pasitaiko, kai žmonės įsigyja butus, parduodamus varžytinėse.
„Paslaugų tiekėjai pradeda gąsdinti naują savininką, kad jis turi padengti įsiskolinimus, tačiau jie yra neteisūs.
Civiliniame kodekse aiškiai pasakyta, jog skolos priklauso asmeniui, o ne butui. Todėl jei įsigyjamas būstas, kuriame yra skolų už komunalinius patarnavimus, jas turi padengti ankstesni buto savininkai, o ne pirkėjas“, – teigė pašnekovas.
Šiuo metu nekilnojamojo turto rinkoje jaučiamas sujudimas.
Anot R. Pletero, per pirmąjį šių metų pusmetį sudaryta apie 20 proc. daugiau sandorių, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu Tačiau nekilnojamojo turto rinka pagal aktyvumą dar nepasiekė 2014 metų, kai vyko, R. Pletero žodžiais tariant, didysis apsipirkimas prieš euro įvedimą.
„Kažkokios ypatingos priežastys šiuo metu neturi įtakos nekilnojamojo turto rinkai. Gerėja ekonominė situacija, žmonės nori gyventi erdviau, todėl senuosius būstus keičia į naujus, kiti įsigyja nuosavą butą, todėl rinkoje ir vyksta tokie procesai“, – aiškino pašnekovas.
