Stogdengiai pasislėpė paprašyti ištaisyti broką

Aly­taus ra­jo­no Sim­no se­niū­ni­jos Žu­vin­tų kai­mo gy­ven­to­jas Gin­tas Lie­gus be­veik prieš dve­jus me­tus nu­spren­dė pa­si­nau­do­ti eu­ro­pi­nių fon­dų pa­ra­ma ir pa­si­keis­ti ši­fe­ri­nį sto­gą. Nu­si­pir­ko skar­di­nę sto­go dan­gą, ben­dro­vė, iš ku­rios įsi­gi­jo nau­ją sto­gą, pa­siū­lė ir stog­den­gius. Šie at­vy­kę pa­da­rė dar­bus, bet kai pra­si­dė­jus lie­tui ir snie­gui iš­lin­do nau­jai už­deng­to sto­go bro­kas, stog­den­gių žu­vin­tiš­kis ne­be­pri­si­šau­kė. Ne­pa­vy­ko jų ras­ti ir ėmus ieš­ko­ti ben­dro­mis jė­go­mis. Ki­lo pa­ra­dok­sa­lus klau­si­mas: kas šiam Sim­no se­niū­ni­jos gy­ven­to­jui den­gė sto­gą?

Nu­ro­dė vie­ną meist­rą, at­vy­ko deng­ti ki­ti

G.Lie­gus be­veik prieš dve­jus me­tus sa­vo gy­ve­na­ma­jam na­mui skar­di­nę sto­go dan­gą su jai už­deng­ti rei­ka­lin­go­mis de­ta­lė­mis nu­si­pir­ko iš Ma­ri­jam­po­lė­je re­gist­ruo­tos ben­dro­vės „Vi­da­ra“, ku­ri jau dau­giau kaip de­šimt me­tų tu­ri pre­ky­bos sky­rių Aly­tu­je. Už tai su­mo­kė­jo veik 13 tūkst. li­tų. 50 proc. su­mos, ar­ba per 6 tūkst. li­tų, šiam Žu­vin­tų kai­mo gy­ven­to­jui bu­vo kom­pen­suo­ta iš eu­ro­pi­nių fon­dų pa­gal ša­ly­je nuo 2012-ųjų vyk­do­mą ši­fe­rio sto­gų kei­ti­mo kai­mo vie­to­vė­se pro­gra­mą.

Kad G.Lie­gus, nu­spren­dęs pa­si­keis­ti ši­fe­ri­nį sto­gą, pa­si­nau­do­jo eu­ro­pi­ne pa­ra­ma, liu­di­ja prie na­mo pri­tvir­tin­ta iš­ka­ba, ku­rio­je skel­bia­ma, jog Eu­ro­pa in­ves­tuo­ja į kai­mo vie­to­ves.
„Vi­da­ro­je“ man pa­siū­lė ir stog­den­gius, da­vė to­kio Jo­no te­le­fo­ną, pa­sa­kė, su­si­tar­siu dėl už­den­gi­mo. Jis at­va­žia­vo, ap­žiū­rė­jo, bet at­siun­tė dirb­ti ki­tus. Sto­gą be­veik vi­są mė­ne­sį den­gė toks Ed­ga­ras iš Aly­taus, ku­ris ir pa­ra­šė su­tar­tį, Sau­lius su sū­nu­mi Ug­niu­mi iš Ge­nių ir dar at­si­vež­da­vo to­kį Ta­dą, kaip su­pra­tau, taip pat iš Ge­nių“, - pri­si­mi­nė žu­vin­tiš­kis.

Se­nos sto­go dan­gos nu­ė­mi­mo ir nau­jos už­den­gi­mo dar­bai bu­vo baig­ti 2013-ųjų lap­kri­čio pa­bai­go­je. Kaip ma­ty­ti iš Ed­ga­ro Ga­ve­lio pa­ra­šy­tos su­tar­ties, jiems duo­ta pen­ke­rių me­tų ga­ran­ti­ja.

G.Lie­gus tei­gė už dar­bus su­mo­kė­jęs 10 tūkst. 500 li­tų: „Aš pa­pra­šiau, kad į su­tar­tį įra­šy­tų su­mo­kė­tą pi­ni­gų su­mą, bet Ga­ve­lis pa­reiš­kė - pats įsi­ra­šy­si. O jei kas bus blo­gai su sto­gu, lie­pė skam­bin­ti Sau­liui. Aš jo te­le­fo­no nu­me­rį iš tik­rų­jų tu­riu.“

Pa­sak Žu­vin­tų kai­mo gy­ven­to­jo, maž­daug po mė­ne­sio, pra­dė­jus snig­ti, iš­lin­do stog­den­gių dar­bo bro­kas: pri­pus­tė po sto­go dan­ga, ėmė verž­tis dū­mai pro ka­mi­no už­dan­gos šo­nus. G.Lie­gus pra­dė­jo ieš­ko­ti meist­rų, šie vis ža­dė­jo at­vyk­ti iš­tai­sy­ti bro­ko, bet taip ir ne­pa­si­ro­dė. Žmo­gus iki šiol pri­vers­tas ken­tė­ti pras­tai už­deng­to sto­go ne­pa­to­gu­mus pa­li­jus ar pas­ni­gus, kai kri­tu­liai ver­žia­si į vi­dų, o lai­kui bė­gant jie ga­li ne­pa­tai­so­mai su­ga­din­ti nau­ją dan­gą.

Sto­go nu­vy­ko ap­žiū­rė­ti net „Vi­da­ros“ at­sto­vas

„Vi­da­ros“ Aly­taus pre­ky­bos sky­riaus va­do­vas Vid­man­tas Jur­čiu­ko­nis, iš šių ei­lu­čių au­to­rės su­ži­no­jęs apie mi­nė­to Sim­no se­niū­ni­jos gy­ven­to­jo nu­si­skun­di­mus dėl nau­jai už­deng­to sto­go bro­ko ir ne­ran­da­mų stog­den­gių, pats ge­ra­no­riš­kai nu­vy­ko ap­žiū­rė­ti G.Lie­gaus gy­ve­na­mo­jo na­mo pa­keis­tos sto­go dan­gos.

„Iš tie­sų ma­ty­ti ke­le­tas sto­go den­gi­mo pro­ble­mų, dėl ku­rių ly­jant ar snin­gant kri­tu­liai ga­li verž­tis į vi­dų. Prie­sta­to ka­mi­nui rei­kė­tų pa­keis­ti skar­dą, tar­pi­nes su­kiš­ti po sto­gu, iš vie­nos pu­sės ma­ty­ti sto­go krei­vu­mas, bet jį jau sun­kiai pa­tai­sy­si. Se­nes­nės sta­ty­bos na­muo­se ne vi­sa­da bū­na iš­lai­ky­tos ge­o­met­ri­nės pro­por­ci­jos. Pro­ble­mų iš­tai­sy­mas, skai­čiuo­jant li­tais, kai­nuo­tų apie tūks­tan­tį, jei sam­dy­tų žmo­nes. O jei­gu žmo­gus pats pa­si­da­ry­tų - apie 200 li­tų“, - po ap­si­lan­ky­mo pas žu­vin­tiš­kį sa­kė „Vi­da­ros“ Aly­taus pre­ky­bos sky­riaus va­do­vas.

Jis ne­slė­pė G.Lie­gui da­vęs stog­den­gio Jo­no te­le­fo­no nu­me­rį, ku­rį pa­sa­kė ir šių ei­lu­čių au­to­rei. „Mes stog­den­giams nuo­lat or­ga­ni­zuo­ja­me se­mi­na­rus, su jais ben­drau­ja­me, to­dėl klien­tams siū­lo­me ir jų pa­slau­gas. No­rė­čiau pa­tar­ti klien­tams, kad prieš at­lie­kant sto­go den­gi­mo dar­bus pa­si­ra­šy­tų dar­bų su­tar­tis, ku­rio­se at­si­spin­dė­tų už­sa­ko­vo ir vyk­dy­to­jo rek­vi­zi­tai, pa­vyz­džiui, var­das, pa­var­dė, as­mens ko­das, do­ku­men­to nu­me­ris, kon­tak­ti­niai te­le­fo­nai, bū­tų smul­kiai iš­var­dy­ti dar­bai“, - tvir­ti­no V.Jur­čiu­ko­nis.

Pa­skam­bi­nus nu­ro­dy­tu te­le­fo­nu stog­den­giui Jo­nui, kaip pats sa­kė dir­ban­čiam pa­gal pa­ten­tą, šis pri­si­mi­nė G.Lie­gų iš Žu­vin­tų, bet pas jį ne­dir­bęs, nes tuo­met tu­rė­jęs daug dar­bų, to­dėl dar­bus per­lei­dęs ki­tiems žmo­nėms. Su E.Ga­ve­liu sa­kė­si jau daug lai­ko ne­ben­drau­jan­tis, jo te­le­fo­no nu­me­rio ne­tu­rin­tis, o Sau­liaus ir Ug­niaus iš Aly­taus ra­jo­no Ge­nių kai­mo ne­pa­žįs­tan­tis. Be­je, E.Ga­ve­lio tei­gė ne­ži­nan­tis ir „Vi­da­ros“ Aly­taus pre­ky­bos sky­riaus va­do­vas.

Stog­den­giai din­go kaip į van­de­nį

Nu­vy­ko­me pas žu­vin­tiš­kio nu­ro­dy­tą stog­den­gį į Ge­nius pa­si­tei­rau­ti, ko­dėl ne­at­vyks­ta iš­tai­sy­ti sto­go bro­ko. Sau­lius sa­kė jo­kio sto­go nei pats, nei sū­nus Ug­nius, ku­ris, jo tvir­ti­ni­mu, jau ku­ris lai­kas iš­vy­kęs į už­sie­nį, ne­den­gę, ta­čiau G.Lie­gų ži­nan­tis. Pa­klaus­tas, iš kur pa­žįs­tan­tis šį Žu­vin­tų kai­mo gy­ven­to­ją, aiš­kiai ne­pa­sa­kė. Vy­ras pri­si­pa­ži­no at­seit ži­nan­tis E.Ga­ve­lį, pa­ža­dė­jo ras­ti jo te­le­fo­no nu­me­rį, bet vė­liau pa­skam­bi­nus te­le­fo­nu pa­reiš­kė jo ne­tu­rin­tis.

Keis­tas su­ta­pi­mas: Sau­lius šių ei­lu­čių au­to­rei pa­sa­kė to­kį pat sa­vo mo­bi­lio­jo ry­šio te­le­fo­no nu­me­rį, ko­kį tu­ri ir žu­vin­tiš­kis.

Apie Ge­nių kai­mo gy­ven­to­jo ne­pri­si­pa­ži­ni­mą den­gus sto­gą su­ži­no­jęs G.Lie­gus tie­siog li­ko be žo­džių. Nu­spren­dė­me dar kar­tą, tik jau kar­tu su pras­tai už­deng­to sto­go ne­pa­to­gu­mus ken­čian­čiu vy­ru, vyk­ti pas Sau­lių į Ge­nius. Šį­kart jo na­mie ne­ra­do­me, o pa­skam­bi­nus te­le­fo­nu, Sau­lius aiš­ki­no iš­vy­kęs į Kau­ną au­to­mo­bi­liui de­ta­lių. Ke­lis kar­tus pa­klaus­tas, ar iš tie­sų ne­den­gė sto­go G.Lie­gui iš Žu­vin­tų, jis vis kar­to­jo to ne­da­ręs.

„Ta­da jūs man pa­sa­ky­kit, ne­gi aš kvai­las, ne­ži­nau, kas pas ma­ne dir­bo vi­są mė­ne­sį, ko­dėl aš ki­tų žmo­nių nei­eš­kau, o bū­tent šio? Pa­im­ti pi­ni­gus su­ge­ba, pas­kui slaps­to­si. Čia kaž­kas ne­šva­raus, ma­tyt, žmo­gus dir­ba ne­le­ga­liai. Kai pra­dė­jom ieš­ko­ti, pa­pras­čiau­siai nė­rė į krū­mus. Tik­rai ne­gal­vo­ju nuo­lai­džiau­ti, kreip­siuo­si į tei­sė­sau­gi­nin­kus dėl to­kios ap­ga­vys­tės, aš tu­riu liu­di­nin­kus, ku­rie man pa­liu­dys, kas den­gė sto­gą“, - ste­bė­jo­si ir pik­ti­no­si G.Lie­gus.

„Blo­giau­sia, kad žmo­gus ne­tu­ri če­kio“

Kai Vals­ty­bi­nės ne mais­to pro­duk­tų ins­pek­ci­jos prie Ūkio mi­nis­te­ri­jos Aly­taus po­sky­rio ve­dė­jui An­ta­nui Pa­lens­kiui pa­ro­dė­me E.Ga­ve­lio pa­si­ra­šy­tą dar­bų at­li­ki­mo su­tar­tį, jis pa­reiš­kė: „Ge­rai, kad žmo­gus tu­ri bent to­kią su­tar­tį, ku­rio­je nu­ro­dy­ta dar­bus at­li­ku­sio as­mens var­das, pa­var­dė, as­mens ko­das. Ta­čiau rei­kė­jo pra­šy­ti iš­duo­ti dar­bų at­li­ki­mo ak­tą, su­mo­kė­tų pi­ni­gų če­kį. Blo­giau­sia, kad žmo­gus ne­tu­ri če­kio, kaip įro­dy­ti, kam jis mo­kė­jo pi­ni­gus?“

Ką da­bar­ti­nė­je si­tu­a­ci­jo­je da­ry­ti Žu­vin­tų kai­mo gy­ven­to­jui? Po­sky­rio ve­dė­jo tei­gi­mu, jei jis tu­ri liu­di­nin­kų, ku­rie pa­liu­dy­tų apie pas jį dir­bu­sius stog­den­gius, rei­kė­tų kreip­tis į tei­sė­sau­gos ins­ti­tu­ci­jas, kad šios pa­dė­tų su­ieš­ko­ti pras­tai dar­bą at­li­ku­sius as­me­nis.

„Pa­gal Ci­vi­li­nį ko­dek­są pre­ten­zi­jas dėl su­teik­tų pa­slau­gų ga­li­ma reikš­ti dve­jus me­tus, ne­svar­bu, ko­kį ga­ran­ti­jos ter­mi­ną su­tei­kė pa­slau­gų tei­kė­jai ar pre­kių par­da­vė­jai. Mi­ni­mam žmo­gui Ci­vi­li­nia­me ko­dek­se nu­sta­ty­tas ter­mi­nas bai­gia­si at­ei­nan­čio lap­kri­čio pa­bai­go­je, o, kaip ma­tau, su­tar­ty­je dar­bams ga­ran­ti­ja duo­ta pen­ke­riems me­tams. Ma­nau, jei bū­tų ras­ti stog­den­giai, jie pri­va­lė­tų iš­tai­sy­ti pa­da­ry­tą bro­ką. Iš pa­tir­ties pa­sa­ky­siu, kad ke­ti­nan­tiems keis­ti sto­gų dan­gas ver­tė­tų ieš­ko­ti to­kių nau­jos dan­gos par­da­vė­jų, ku­rie ga­lė­tų pa­siū­ly­ti rim­tas stog­den­gių fir­mas ar pa­ten­ti­nin­kus. Ver­tė­tų nu­vyk­ti ap­žiū­rė­ti jų anks­čiau at­lik­tų dar­bų, pa­si­kal­bė­ti su na­mų sa­vi­nin­kais“, - sa­kė Vals­ty­bi­nės ne mais­to pro­duk­tų ins­pek­ci­jos Aly­taus po­sky­rio ve­dė­jas.

Jo nuo­mo­ne, žu­vin­tiš­kis tie­siog pa­tai­kė į ne­są­ži­nin­gų žmo­nių pin­kles. „Tai aki­vaiz­dus pa­vyz­dys, kaip svar­bu tu­rė­ti če­kį, liu­di­jan­tį apie su­mo­kė­tus dar­bus, ar dar­bų at­li­ki­mo ak­tą, ku­ria­me nu­ro­dy­ti dir­bu­sių as­me­nų ofi­cia­lūs rek­vi­zi­tai. Pa­si­ti­kė­ji­mas ir gar­bės žo­dis be kon­kre­čių do­ku­men­tų at­si­ra­dus bė­dai nie­ko ne­reiš­kia“, - A.Pa­lens­kis pa­kar­to­jo, re­gis, ele­men­ta­rią ir vi­siems ži­no­mą, ta­čiau ne­re­tai ne­pai­so­mą tie­są.