Sostinės širdies gyventojams kyla nerimas: kas čia bus?

 (155)
Kultūros paveldo departamento paruošti Vilniaus senamiesčio tvarkymo plano sprendiniai sukėlė sostinės centre gyvenančius vilniečius ant kojų.
Sostinės širdies gyventojams kyla nerimas: kas čia bus?
© DELFI (K.Pansevič nuotr.)

Atsivertę planus gyventojai išsigąsta, kad jų seniai stovinčių namų pašonėse gali pradėti dygti daugiabučiai. Tačiau Kultūros departamentas aiškina, kad vilniečiai piktinasi be pagrindo dėl prieš dvidešimtmetį jau galiojančių pakeitimų.

Sausio antroje pusėje Kultūros departamentas išplatino informaciją apie Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumento tvarkymo plano artėjančią pabaigą.

Čia suinteresuoti gyventojai ir pusės pagal paviešintus planus teikti savo pasiūlymus iki vasario 1 d.

Naujai norimus patvirtinti dokumentus atsivertę kai kurie senamiesčio gyventojai sunerimo – jų namų pašonėje bus leidžiama daugiabučių statyba. Vienas iš tokių pavyzdžių – Vokiečių g. gyventojai.

Vokiečių g. gyvenantis Kornelijus Platelis šiuo metu išėjęs į vidinį savo daugiabučio kiemą gali matyti žaidimo aikštelę, vaikų klegesiu pripildytą vaikų darželį, tačiau, pasak jo, Kultūros departamento norimi priimti sprendimai šioje vietoje uždegs žalią naujų daugiabučių statyboms.

Vilnietis su kai kuriais aplinkiniais gyventojais sunerimęs, kad šioje vietoje, kur dabar gyventojai gali žaisti su vaikais, ilsėtis žalioje zonoje vienur bus leidžiama 5 aukštų namų su mansarda, kitoje – 4 aukštų namų statyba.

„Yra numatyta, ir „Unesco“ dokumentuose, atkurti senamiestį, bet problema ta, kad perspektyviniame plane kieme numatoma leisti statyti keturių aukštų namus su mansarda. O mansarda mes žinome, ką reiškia – tai jau išeina šešių aukštų. Tai čia jokio atkūrimo nėra“, - portalui DELFI kalbėjo K. Platelis.

Pasak vilniečio, geriausiu atveju čia galėjo stovėti dviejų aukštų namai su mansardomis.

„O toje vietoje, kur dabar vaikų darželis yra, numatoma užstatymo galimybė iki 100 proc. ir penkių aukštų namai su mansarda“, – pridėjo pašnekovas. Vyras įsitikinęs, kad šioje vietoje tokio aukštingumo pastatų niekada nebuvo.

K. Platelis supranta, kad Kultūros departamento ruošiamas planas – dar nėra konkrečių nekilnojamojo turto vystytojų projektas, o tik galimybė.

„Aš įtariu, kad jie (nekilnojamojo turto vystytojai – red.) jau stovi projektuotojams už nugarų ir kvėpuoja, bet žinoma, jokių konkrečių planų aš nežinau, bet pagal jokią sveiką logiką toks atkūrimas šioje vietoje nėra galimas“, – įsitikinęs Vokiečių g. gyventojas.

DELFI primena, kad minėtoje teritorijoje stovėjo Vilniaus Didžioji sinagoga. Dar 2011 m. politikai žadėjo, kad ši istorinė vieta būtų prieinama lankytojams.

Tuometinio ministro pirmininko Audriaus Kubiliaus teigimu, Vyriausybė dės pastangas, kad dėl karo sunaikintas žydų kultūros paveldas būtų „grąžintas Lietuvai ir pasauliui“.

„Galbūt tai užtruks keletą metų, bet tikslas yra aiškus. Pirmiausia – archeologiniai tyrinėjimai, o po to - siekis, kad tai būtų matoma“, – tuomet kalbėjo A. Kubilius.

Sostinės širdies gyventojams kyla nerimas: kas čia bus?
© DELFI (Š.Mažeikos nuotr.)

Kultūros departamento Vilniaus skyriaus vedėjas Vitas Karčiauskas aiškino, kad sostinės senamiesčio gyventojai piktinasi dar 1995 m. priimtais detaliojo plano sprendimais.

„O ar bus, ar ne (naujų gyvenamųjų namų statybos – red.), dar neaišku. Specialusis planas dabar yra taisomas ir bus iš naujo tikriausiai po kelių mėnesių skelbiamas“, – kalbėjo jis.

Pašnekovas teigė, kad per duotą gyventojams laiką išreikšti nuomonę apie senamiesčio tvarkymo planą, sulaukta daug pastabų. Pasiteiravus, ar bus atsižvelgta į suinteresuotų šalių pastabas, V. Karčiauskas teigė, kad ne į visus.

„Galiu tik pasakyti, kad čia nieko naujo nėra numatyta, ko nebuvo numatyta Senamiesčio regeneravimo projekte, kuris buvo patvirtintas prieš daugiau nei dvidešimt metų. Ir visą laiką tas pats galiojo. Vėliau tos pačios nuostatos buvo perkeltos į Senamiesčio specialųjį planą, patvirtintą 2003 m.”, – aiškino pašnekovas.

Pasiteiravus, kodėl tuomet šiuo metu taip sujudo gyventojai domėtis, kokios statybos yra galimos jų pašonėje, V. Karčiauskas teigė tikintis, kad dėl plataus sprendinių plano viešinimo.

Pasak Kultūros paveldo departamento atstovo, po planų paviešinimo ir kvietimo gyventojams pateikti pastabas Kultūros paveldo departamentas gavo daugiau nei 110 pasiūlymų.

Kaip tikino V. Karčiauskas, į visus juos jau atsakyta. Pasiūlymams buvo atsakyti tik ar bus į juos atsižvelgta, ar ne. Iki gegužės dabar bus vykdomi nauji projektavimo darbai pagal gautas pastabas.

www.DELFI.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Naujienų prenumerata

Nekilnojamasis turtas

V. Matijošaitis Kaune prisiminė P. Escobaro metodus (127)

Plomo o plato? Tokia legendine fraze – pinigai ar kulka – vadovavosi Kolumbijos narkobaronas Pablo Escobaras. Panašu, kad interpretuotai ši frazė taikoma ir Kaune. Laikinosios sostinės valdžia pradėjo taikyti politiką „meduolis arba bizūnas“. Taip Kauno meras Visvaldas Matijošaitis stoja į kovą su neprižiūrimų ir miesto vaizdą darkančių fasadų šeimininkais. Rezultatas jau matomas.

Noras turėti naują stogą baigėsi nemaloniu siurprizu (7)

Noras turėti naują stogą vieno Dembavos daugiabučio gyventojams baigėsi nemaloniu siurprizu. „Aukštaitijos būstą“ stogo remonto darbams pasisamdę žmonės liko it musę kandę – vos palijus butus užtvindė vanduo.

Vilniaus valdantieji išbraukė klausimą dėl arenų NT mokesčio (2)

Vilniaus taryba trečiadienį nesvarstė nekilnojamojo turto mokesčio lengvatų arenoms ir koncertų salėms klausimo. Opozicija tvirtino, kad atleisti nuo mokesčio numatyta tik vieną iš 10-ties objektų - „MG Baltic“ akcininkų valdomą Vito Gerulaičio teniso akademiją. Vilniaus meras Remigijus Šimašius tai pavadino technine klaida.

Specialistai pataria, kaip tvarkytis su valstybiniu nekilnojamuoju turtu (1)

Naujausiais Valstybės turto informacinės paieškos sistemos (VTIPS) duomenimis, valstybė turi daugiau nei 30 000 nekilnojamojo turto objektų, kurių bendras plotas siekia beveik 17 mln. kv. m. Įsibėgėjus valstybinio nekilnojamojo turto (NT) registravimui tapo akivaizdu, kad valstybė patiria nuostolių dėl neefektyvaus jo valdymo. Pasak nekilnojamojo turto ekspertų, sprendžiant šią problemą, pirmiausia reikia inventorizuoti visą turtą, parduoti perteklinį, o likusiam taikyti nuomos principą. Tokiu būdu valstybinės institucijos būtų skatinamos atsakingai naudoti nekilnojamąjį turtą, rašoma "Newsec" pranešime spaudai.

Lapkritį augo NT pardavimai (5)

Nekilnojamojo turto (NT) rinka rudens pabaigoje išliko rami – pagal pirkimo sandoriais perleistų objektų skaičių lapkritis 3,4 proc. nusileido spaliui. Visgi net ir po pasyvaus lapkričio šiemet būsto rinkos rodikliai jau spėjo aplenkti visų 2015 m. rezultatus.